QUOTE(bučkis @ 2019 04 07, 09:39)
Mane labai glumona mano reakcija ir toks nuopolis. Buvo visokių nesąmonių bet nekreipdavai dėmesio. Iš šnai uraganu. Daug vietos pamąstymams kas nutiko. Tai viena iš to kad rėkia. Man pakerta rankas kojas ir tada klaidas baisu daryti nes nežinai kokios reakcijos sulauksi. Visi darom klaidas. Bet esmė kaip į jas reaguojama. Tas jausmas kai niekad nežinai kada aprėks- nesaugumas santykyje. Kiti nusijuoktų ir sakytų tikrai? Aš galvoju kitaip ir pan. O mane suspazmuoja stabas, pasimetu. Aš tada išvis būnu nelaiminha nes man atrodo neturii teisės šypsotis, būti laimingas nes va kokia šūdina darbuotoja. Žinau kad nesąmonė. Bet..jei nuo darbo nepriklausytų išgyvenimas tai taip ir nereaguočiau. Aišku kad darbo gal nereikia taip sureikšminti, bet man neišeina. Iš jo gi gyvenu. Čia dar kai kimba ir jautiesi teisus tai dzin, o aš ir jaučiuisi kalta, durna, nemokanti, belekokia.
Bet visgi aš šoke nuo savo pačios reakcijos, kad taip stipriai, giliai, skaudžiai, sunkiai
Ar verta tau - sunkiai ir tu skambi.
Bet visgi aš šoke nuo savo pačios reakcijos, kad taip stipriai, giliai, skaudžiai, sunkiai
Ar verta tau - sunkiai ir tu skambi.
Kaip viskas artima man... Ir nustebinu save, ir laikas panašus. Nors ant manęs niekas nerėkia. Siaubingai neramu ir man šįryt.