Mano darbo specifika kitokia. Negalima atšaukti nesant itin svarbiai priežasčiai. Užsakymai metams į priekį kartais. Dirbi sau, viskas kitaip nei dirbant kažkam. Žinoma, jei kojom nepaeičiau ar nesusigaudyčiau aplinkoj, nedirbčiau. Ir pavargt negalima, ir liūdnai būt, ir neprakalbėt. Sunkus darbas. Bet jis mane prieš porą metų ištraukė iš sunkios depresijos, kai iš lovos nevesikéliau. Po téčio mirties, mokslinio darbo rašymo ir t. T. Maniau, kad jau teks nutraukti mano darbą su visam, verkdavau prieš pradedant dirbt, buvau ne savy net darbo metu. Pamažu, pamažu, per mėnesį, pusantro kažkaip ištraukė darbas už plaukų. O dabar, panašu, kažkokia krizé, o gal ir vėl pavargau. Jei nenustos pykkinti, teks eiti pas daktarus. Greit pavargstu. Nebesinori nieko, ko anksčiau norėjau. Gal tas depakinas per daug mane stabilizavo. Bičiulė sakê, kad jai taip buvo. Atsirado apatija. Man tik noras po kaldra gulėt.
Nebepadirbu, nebepakeliu tokio fizinio ir emocinio krūvio, širdis daužosi darbo metu, jau po nakties atsibudau plyštančia galva, véliau praėjo o darbo metu vėl užėjo. Esu šlapia. Iš kur gaiuti sveikatos? Jaunyn neinu. Jei taip toliau, nebegalésiu dirbt. Arba reikia sportuoti pradét.
Paskyrė gydutojas skrandžio endoskopiją kitai savaitei, pykina ištisai, išrašytti vaistai nuo pykinimo nejaučiu, kad padėtų. Koks čia velnias man,?
QUOTE(Bestygė @ 2019 03 26, 21:42)
Paskyrė gydutojas skrandžio endoskopiją kitai savaitei, pykina ištisai, išrašytti vaistai nuo pykinimo nejaučiu, kad padėtų. Koks čia velnias man,?
gal tikrai vaistai ne tokie paskirti?Gal pabandyk pas kitus daktarus konsultuotis.Nes tikrai kažkokia negerovė užpuolus.
Man yra buvę,kad paskyrė vaistus,pradėjau gerti,tai atsirado toks jausmas,kad skalpą kažkas tuoj nutrauks.Vyras nuvežė į Santariškes,į greitos pagalbos skyrių,tai pasirodo,kad visiškai ne tokie vaistai.Paskyrė kitus ir viskas susitvarkė.......fig suprasi.Gal pabandyk)
QUOTE(Morta G. @ 2019 03 27, 09:45)
gal tikrai vaistai ne tokie paskirti?Gal pabandyk pas kitus daktarus konsultuotis.Nes tikrai kažkokia negerovė užpuolus.
Man yra buvę,kad paskyrė vaistus,pradėjau gerti,tai atsirado toks jausmas,kad skalpą kažkas tuoj nutrauks.Vyras nuvežė į Santariškes,į greitos pagalbos skyrių,tai pasirodo,kad visiškai ne tokie vaistai.Paskyrė kitus ir viskas susitvarkė.......fig suprasi.Gal pabandyk)
Man yra buvę,kad paskyrė vaistus,pradėjau gerti,tai atsirado toks jausmas,kad skalpą kažkas tuoj nutrauks.Vyras nuvežė į Santariškes,į greitos pagalbos skyrių,tai pasirodo,kad visiškai ne tokie vaistai.Paskyrė kitus ir viskas susitvarkė.......fig suprasi.Gal pabandyk)
Tai kad visus tuos vaistus jau geriu 1.5 mén, kitus ir ilgiau. Nepykino prieš tai. Ir nelabai virškina, pilvą kiek raižo. Lauksiu tos endoskipijos. Gal praeis viskas... Man jau hipochondrija lenda ir dar paūmejo depresija, vėžių prisigalvoju.
Išgėriau raminama ir po kaldra. Vienintelis būdas pabėgti nuo baimių, gyvenimo.
Gal jau truputį geriau, nebetaip pykina... Žiūrėsiu
QUOTE(Bestygė @ 2019 03 27, 16:34)
Gal jau truputį geriau, nebetaip pykina... Žiūrėsiu
laikykis.....
QUOTE(Morta G. @ 2019 03 27, 19:56)
laikykis.....
Ačiū už gerą žodį, palaikymą. Paskui vėl pablogėjo. Gėriau tabletę nuo pykinimo.. Miegu, miegu, miegu. Depakino pirmąkart negériau. Nežinau, kaip toliau darysiu. Pasimetusi.
Privėliai darbe klaidų, aprėkę direktorius grįžo visi stresai nerimas baimės visų pajėgumu. Negaliu nei valgyt nei gerti. Esu šokiruota savo reakcijos. Savigrauža savikalta ir griūnančio pasaulio jausmas 
QUOTE(bučkis @ 2019 04 05, 09:49)
Privėliai darbe klaidų, aprėkę direktorius grįžo visi stresai nerimas baimės visų pajėgumu. Negaliu nei valgyt nei gerti. Esu šokiruota savo reakcijos. Savigrauža savikalta ir griūnančio pasaulio jausmas
Privėlei klaidų, ir aprėkė, jei teisingai supratau?
Vargšas tu, užjaučiu. Tik kas iš tos užuojautos.
Bučki, kaip suprantu, ne visuose darbuose klaidos tokios akivaizdžios. Manajam irgi akivaizdžios. Ir geriu vaistus, bet reakcija paskutinę sav. išvis paūmėjo. Nes įmonės situacija suprastėjo ir savininkas jos kartais atrodo tik ir ieško prie ko prikibti. Vieną mažą darbelį dariau visą dieną, nes ponuliui vis neįtiko. Man buvo šokas. Nes ten klientui turėjo įtikti, ne jam, tiesiog klientas kažkoks pažįstamas (kaip ir dauguma klientų šitame darbe). Dirbu tą darbą daugiau nei dešimtmetį, nusprendė "pamokyti". Graudžiai juokinga. Atrodo, kaip gali su suaugusiu žmogumi taip elgtis, jaučiuosi žeminama. Jau nekalbu, jei rėktų, turbūt numirčiau nuo šoko, taip kad tave puikiai suprantu. Rėkimas man išvis atrodo prasto tono ir kvailumo ženklas, tuolab, kai esi jam svetimas žmogus.
Ir, žinai. Vis tiek tu ŠAUNUOLĖ, kad drįsai keisti darbą, spręsti. Gal pavyks sugalvoti kaip išspręsti ir esamą situaciją, ar kad nesikartotų direktoriaus išpuoliai?
Mane psichologė moko, kad nereikia bėgti, nereikia reaguoti taip skaudžiai dėl darbo. Bet aš irgi nemoku. Ir man atrodo apsisprendžiau eiti velniop iš ten. Tuolab, kad atlyginimas tolydžio mažėja jau 3mėn., dėl įmonės situacijos. Nematau perspektyvos. Šiaip vyriškiai ten taikstos, ir prie jų kimba, būna, daug labiau, nei prie manęs. Bet, pasakykit man, ar iš kiek čia pasiguodžiau, verta matyti save toje įmonėje?
Mane labai glumona mano reakcija ir toks nuopolis. Buvo visokių nesąmonių bet nekreipdavai dėmesio. Iš šnai uraganu. Daug vietos pamąstymams kas nutiko. Tai viena iš to kad rėkia. Man pakerta rankas kojas ir tada klaidas baisu daryti nes nežinai kokios reakcijos sulauksi. Visi darom klaidas. Bet esmė kaip į jas reaguojama. Tas jausmas kai niekad nežinai kada aprėks- nesaugumas santykyje. Kiti nusijuoktų ir sakytų tikrai? Aš galvoju kitaip ir pan. O mane suspazmuoja stabas, pasimetu. Aš tada išvis būnu nelaiminha nes man atrodo neturii teisės šypsotis, būti laimingas nes va kokia šūdina darbuotoja. Žinau kad nesąmonė. Bet..jei nuo darbo nepriklausytų išgyvenimas tai taip ir nereaguočiau. Aišku kad darbo gal nereikia taip sureikšminti, bet man neišeina. Iš jo gi gyvenu. Čia dar kai kimba ir jautiesi teisus tai dzin, o aš ir jaučiuisi kalta, durna, nemokanti, belekokia.
Bet visgi aš šoke nuo savo pačios reakcijos, kad taip stipriai, giliai, skaudžiai, sunkiai
Ar verta tau - sunkiai ir tu skambi.
