Liūdna, kad žmogus matė išeitį tik nusižudydamas. Galime piktintis žiūrovais ir skatintojais - tai turėtų būti kriminalinis nusikaltimas. Bet. Bet ką jūs konkrečiai darutymėt užtaikiusios 'ant' tokios transliacijos. Skambinti 112 gali jei tai Lietuvoje. o jei tas veiksmas vyksta nežinia kur? Mano klausimas ne retorinis.
QUOTE(PRANAITE @ 2019 03 19, 10:09)
<p>Liūdna, kad žmogus matė išeitį tik nusižudydamas. Galime piktintis žiūrovais ir skatintojais - tai turėtų būti kriminalinis nusikaltimas. Bet. Bet ką jūs konkrečiai darutymėt užtaikiusios 'ant' tokios transliacijos. Skambinti 112 gali jei tai Lietuvoje. o jei tas veiksmas vyksta nežinia kur? Mano klausimas ne retorinis.</p>
Aš išjungčiau dar nepriėjus prie veiksmų tam žmogui vien dėl to, kad bijočiau, kad pritarčiau. Tai yra, juk pati nedžiūgauju, kad esu.
Teoriškai žmogaus instinktas gelbėti, todėl vėlgi teoriškai tada reiktų bandyti kalbinti nekreipiant dėmesio į besityčiojančius ir raginančius tą daryt. Ir dar teoriškai tuo pačiu 112 galima skambinti, nors labai maža tikimybė, kad pagal tiek info, kiek jos būtų, išeitų nustatyti tarnyboms buvimo vietą ar susisiekti su tos šalies tarnybom (neįsivaizduoju, kokia seka). Suprantama, kai jau neriasi kilpą, niekas ten nespėtų.
Po įvykio žmonės PRAŠĖ pasidalinti video, kaip viskas atrodė. Ir dalinosi. Vadinasi, tikrai smalsumas - noras pasimėgauti, neva, sensacija.
Galbūt ten ir bandė kažkas kažką daryti/sakyti, nežinia. Bet skelbia kad tyčiojos ir skatino.
Na, mane, irgi skatino šitame forume viena narė.
Ir, žinot, jei žmogus būtų svarbesnis, tikrai motyvuotų gerai, manau.Amžiną jam atilsį. Tikiu, kad ten bus geriau.
QUOTE(PRANAITE @ 2019 03 19, 11:09)
<p>Liūdna, kad žmogus matė išeitį tik nusižudydamas. Galime piktintis žiūrovais ir skatintojais - tai turėtų būti kriminalinis nusikaltimas. Bet. Bet ką jūs konkrečiai darutymėt užtaikiusios 'ant' tokios transliacijos. Skambinti 112 gali jei tai Lietuvoje. o jei tas veiksmas vyksta nežinia kur? Mano klausimas ne retorinis.</p>
Bandyciau kalbinti pirmiausia, atkalbeti. 112,jeigu iseitu jiems susekti kur tas zmogus... Manau, tokiu atveju reikia daryti viska, kas paprasto zmogaus valioje, kad isgelbeti.
Nes kas nori tas iseina tyliai, bet dauguma tikrai palieka zinutes aplinkk.
Vėl baisaus nerimo epizodai. Aš kabéjau ne apie normalų liūdesį, o apie n dienų trunkančią apatiją, nei galvos pakwlt, nei vaikams rūbus išskalbt, valgyt padaryt, namai vis baisyn ie tvarkytis noro nėra. Lyg pageréjo, bet vėl žiauriaia stipraus nerimo būta.
QUOTE(Bestygė @ 2019 03 23, 10:16)
Vėl baisaus nerimo epizodai. Aš kabéjau ne apie normalų liūdesį, o apie n dienų trunkančią apatiją, nei galvos pakwlt, nei vaikams rūbus išskalbt, valgyt padaryt, namai vis baisyn ie tvarkytis noro nėra. Lyg pageréjo, bet vėl žiauriaia stipraus nerimo būta.
Kai pati gyvenu lėtai lėtaiiiiii, tik dirbti turiu greitai, tai matau, jog turi veiklos, ne vien gydais, todėl atrodo, kad kitaip ir negali būti. Gal tai ir neįmanoma, bet turėtų padėti sustoti, pailsėti. Regis, niekada nesustoji.
Tokiu atveju visiems auka ir skaudu iškristi iš darbinių pareigų, bet geriau jau šita auka, nei TAS jausmas. Apie save. Vakar gavau streso darbe vos nuvykus ten ir įžengus pro duris. Nebuvo ten kažko TOKIO, bet stresas vis tik. Grįžau su migrena, griuvau su visais rūbais miegoti, atsikėliau vėlyvą rytą. Paskui dar ir dieną miegojau. Psichologė, rodos, bando mane įtikinti, kad nereikia bėgti, reikia kreipti mažiau dėmesio į darbinį vadovą. Bet man atrodo GAL geriau bėgti.
Dabar po darbo grižtu namo, griunu i lova permusinejancia sirdim ir jei vaikai nesutrukdo tam, tada numingu. Tik sitaip galiu gyvent. Daznokai su rubais griunu irgi lovon visiskai nusistekenusi. Niekam nebebuna jegu. Bet nerimas uzvakar buvo situacinis.
Vėl liūdesys. Niekas neprablaško...
Kelias dienas pykina, nors tikrai neapsiniodijau, nuo nerimo labai permušinéjo širdį. Vyras jau nekart pastebi mano pamėlusias lūpas... Šiand ir pati pastebėjau..
QUOTE(Bestygė @ 2019 03 24, 19:44)
Kelias dienas pykina, nors tikrai neapsiniodijau, nuo nerimo labai permušinéjo širdį. Vyras jau nekart pastebi mano pamėlusias lūpas... Šiand ir pati pastebėjau..
Tikriausiai nuo nerimo ir mėlynuoja, gerk ramiaką.
Man širdis būdavo ok, bet mėlynuodavau nuo nerimo irgi.
Padauginau tą mélynumą, nėra taip basiai.
Nežinau, kur tą depresiją, liūdesį dét. Ašaros akyse. Nežinau, nuo ko taip. Šią savaitę nori išrašyt iš dienos stacionaro. O man visiškai néra gerai. Kelias savaites nesilankiau, nes dirbau. Ir taip tik kelis kartus per savaitę. Išrasém vaistukų, toliau kapanokis kaip nori... Atsibodo man. Bijau gyvenimo, ateities. Viskas vis tiek susiveda į ligas, mirtį. Pykinimas nepraeina. Nieko, neésiu ir tiek. Sveiki žmonês su normalia psichika gyvena ir nemąsto apie šūdus. Na, sunkumai, na, išgyvena juos. Na, atostogos, na pavasaris, šašlykai, anūkai, vaikai, darbai. Viskas savaime suprantama. O man ne. Mani siela nepasveiksta, viskas sutrikę, sumišę... Kažkoks baubas tūno giliai viduje ir gąsdina mano sielą, ir atima džiaugsmą, gyvastį. O kiek jos turéjau būdama sveika, optimizmo užtaisas buvau, kalnus verčiau, juokiausi, juokinau, kitus įkvépiau. Kas iš manęs tokios dabar? Kažkokia surūgusi balutê, bijanti gyventi, nejaučianti ramybês, džiaugsmo, pilnatvés...
Nežinau, kur tą depresiją, liūdesį dét. Ašaros akyse. Nežinau, nuo ko taip. Šią savaitę nori išrašyt iš dienos stacionaro. O man visiškai néra gerai. Kelias savaites nesilankiau, nes dirbau. Ir taip tik kelis kartus per savaitę. Išrasém vaistukų, toliau kapanokis kaip nori... Atsibodo man. Bijau gyvenimo, ateities. Viskas vis tiek susiveda į ligas, mirtį. Pykinimas nepraeina. Nieko, neésiu ir tiek. Sveiki žmonês su normalia psichika gyvena ir nemąsto apie šūdus. Na, sunkumai, na, išgyvena juos. Na, atostogos, na pavasaris, šašlykai, anūkai, vaikai, darbai. Viskas savaime suprantama. O man ne. Mani siela nepasveiksta, viskas sutrikę, sumišę... Kažkoks baubas tūno giliai viduje ir gąsdina mano sielą, ir atima džiaugsmą, gyvastį. O kiek jos turéjau būdama sveika, optimizmo užtaisas buvau, kalnus verčiau, juokiausi, juokinau, kitus įkvépiau. Kas iš manęs tokios dabar? Kažkokia surūgusi balutê, bijanti gyventi, nejaučianti ramybês, džiaugsmo, pilnatvés...
QUOTE(Bestygė @ 2019 03 25, 12:37)
Padauginau tą mélynumą, nėra taip basiai.
Nežinau, kur tą depresiją, liūdesį dét. Ašaros akyse. Nežinau, nuo ko taip. Šią savaitę nori išrašyt iš dienos stacionaro. O man visiškai néra gerai. Kelias savaites nesilankiau, nes dirbau. Ir taip tik kelis kartus per savaitę. Išrasém vaistukų, toliau kapanokis kaip nori... Atsibodo man. Bijau gyvenimo, ateities. Viskas vis tiek susiveda į ligas, mirtį. Pykinimas nepraeina. Nieko, neésiu ir tiek. Sveiki žmonês su normalia psichika gyvena ir nemąsto apie šūdus. Na, sunkumai, na, išgyvena juos. Na, atostogos, na pavasaris, šašlykai, anūkai, vaikai, darbai. Viskas savaime suprantama. O man ne. Mani siela nepasveiksta, viskas sutrikę, sumišę... Kažkoks baubas tūno giliai viduje ir gąsdina mano sielą, ir atima džiaugsmą, gyvastį. O kiek jos turéjau būdama sveika, optimizmo užtaisas buvau, kalnus verčiau, juokiausi, juokinau, kitus įkvépiau. Kas iš manęs tokios dabar? Kažkokia surūgusi balutê, bijanti gyventi, nejaučianti ramybês, džiaugsmo, pilnatvés...
Nežinau, kur tą depresiją, liūdesį dét. Ašaros akyse. Nežinau, nuo ko taip. Šią savaitę nori išrašyt iš dienos stacionaro. O man visiškai néra gerai. Kelias savaites nesilankiau, nes dirbau. Ir taip tik kelis kartus per savaitę. Išrasém vaistukų, toliau kapanokis kaip nori... Atsibodo man. Bijau gyvenimo, ateities. Viskas vis tiek susiveda į ligas, mirtį. Pykinimas nepraeina. Nieko, neésiu ir tiek. Sveiki žmonês su normalia psichika gyvena ir nemąsto apie šūdus. Na, sunkumai, na, išgyvena juos. Na, atostogos, na pavasaris, šašlykai, anūkai, vaikai, darbai. Viskas savaime suprantama. O man ne. Mani siela nepasveiksta, viskas sutrikę, sumišę... Kažkoks baubas tūno giliai viduje ir gąsdina mano sielą, ir atima džiaugsmą, gyvastį. O kiek jos turéjau būdama sveika, optimizmo užtaisas buvau, kalnus verčiau, juokiausi, juokinau, kitus įkvépiau. Kas iš manęs tokios dabar? Kažkokia surūgusi balutê, bijanti gyventi, nejaučianti ramybês, džiaugsmo, pilnatvés...
Ten 6 sav., o kelias sav. nesilankei...
Taip, žmonės tuo metu praranda pajamas, nuvilia kitus žmones, kažkas, matyt, ir darbą praranda, bet ten ir yra esmė IR PAILSĖTI, SUSTOTI, labiau savimi pasirūpinti, kad kiek atgauti jėgas. Nemanau, kad aš kokia išskirtinė, kad dirbant atsigauti neišeina.
QUOTE(Night13 @ 2019 03 25, 18:55)
Ten 6 sav., o kelias sav. nesilankei... Taip, žmonės tuo metu praranda pajamas, nuvilia kitus žmones, kažkas, matyt, ir darbą praranda, bet ten ir yra esmė IR PAILSĖTI, SUSTOTI, labiau savimi pasirūpinti, kad kiek atgauti jėgas.
Nemanau, kad aš kokia išskirtinė, kad dirbant atsigauti neišeina.
Taip, žmonės tuo metu praranda pajamas, nuvilia kitus žmones, kažkas, matyt, ir darbą praranda, bet ten ir yra esmė IR PAILSĖTI, SUSTOTI, labiau savimi pasirūpinti, kad kiek atgauti jėgas. Nemanau, kad aš kokia išskirtinė, kad dirbant atsigauti neišeina.
Taigi dirbu tik ryte, rašiau, kad po to grįždavau ir griūdavau lovon. Miegodavau.
Papildyta:
6 savaitės stacionaro. Du kartai per savaitę man didina jėgas, ne atima,važinėt autais iš toli,pažiūri kraujątrumpai šnekteli su gydytoja, psichologu,tiek žinių,pavalgai. Nedirbta visą sausį,mažai vasarį,gyventi reikia,valgyt taip pat. Nieko nebedarau podarbo.
