Nu aš tai baisiau už pensininką.
Nežinau iš kur gaut energijos. Visai nepajudu. Manau, darbe šuo pakastas... Ne tai, kad ten labai blogai man, bet, kaip buvau minėjus, neištoleruoju vadovo. Jam ten nuotaikų kaitos. Negali žinoti kada prikibs. Būna, prikimba net ne prie manęs (o, dažniausia, taip ir būna), bet matau kaip kimba prie kito, ir bloga man, paskui jau neišeina dirbti...
Bet čia jau many pačioj bėda, ne darbe... Nors gal turiu teisės painkšti - aną mėn. visi gavo mažiau atlyg., tame tarpe ir aš.
Laimė, skaityti galiu. Tą darau bent savaitgalį.
Šian buvau Ramintojoj. Na, aš vaikštau į mišias sekmadieniais. Gal kam aktualu iš vilniečių - organizuoja emocinės paramos grupę depresikams ir nerimautojams, kurią ves psichologė. Mokesčio nėra, bet, pagal save, kiek gali ar nori, prašo remti Ramintojos tvarkymą. Ten įsileidžia ir tam tikras kultūros/meno apraiškas. Tikintis būti neturi, nes ji apskritai, kiek supratau, kaip ir bet kokia grupinė terapija. Nors, įsivaizduoju, kad gal nelabai faina netikinčiam eit į tokią erdvę. Bet ką žinau.
Papildyta:Girdėjot vakar apie tą vyrą, kur nusižudė tiesiogiai transliuodamas? Kur, kaip skelbia, buvo apie 300 žiūrovų ir kai kurie skatino tai padaryti. Pirma mintis buvo "nu ir piaras". Bet paskui susimąsčiau, kad į sveikatą toks sukrėtimas kai kuriems buvo pamatyti. Vyro tai gaila, bet jautrumo daugelis stokoja, tai labai geras būdas jo įpūst.