Depresija

#2617
QUOTE(Night13 @ 2019 03 06, 00:43)
Jėė. Sveikinu. Kad pasiryžai ir padarei, jau daug. Prisimindavau tave įsijungus SM.

Tuo labai džiaugiuosi. Kad padariau, pavyko. Bet pagaunu savy tą lietuviškumą- nevertinti, ai nieko čia tokio, ai nelabai čia man gal gerai ai nu ką čia. Tai ir sakau- galva tai nesikeičia biggrin.gif o juk tokios tobulos idealios vietos nęra ir tikriausiai būti negali.

Aš ir prisimenu.....

Kūrybiškumas mažėja aišku. Vien jau vaikų laisvalaikis.nirko nereikia susikurti, pasidaryti- viskas pasilinksminimam sukurta. Nors mano dukra daug piešia ir visokių dalykų pasakiškų prisimeistraują. Bet kiek primeistrautų jei nebūtų telefonu biggrin.gif vis blogai, vis nepakanka biggrin.gif
Atsakyti
#2618
QUOTE(bučkis @ 2019 03 06, 08:31)
-Tuo labai džiaugiuosi. Kad padariau, pavyko. Bet pagaunu savy tą lietuviškumą- nevertinti, ai nieko čia tokio, ai nelabai čia man gal gerai ai nu ką čia. Tai ir sakau- galva tai nesikeičia biggrin.gif o juk tokios tobulos idealios vietos nęra ir tikriausiai būti negali.

Aš ir prisimenu.....

--Kūrybiškumas mažėja aišku. Vien jau vaikų laisvalaikis.nirko nereikia susikurti, pasidaryti- viskas pasilinksminimam sukurta. Nors mano dukra daug piešia ir visokių dalykų pasakiškų prisimeistraują. Bet  kiek primeistrautų jei nebūtų telefonu biggrin.gif vis blogai, vis nepakanka biggrin.gif

-Žinau, apie tas tobulas vietas ir mus, žinau, kad nesikeičia galva ir iš savo patirties.
Aš jau po 2 m iš anos darbovietės tepiau slides ir vėl po ~2m norisi. Skamba visai ne prastai, pati matau. Ir žinau, kad neatneš man laimės samdinystė. Ir kad NE samdinystei irgi reikia tam tikrų savybių, ko neturiu. Galop elementarios drąsos tam.
O ir bijau pavirsti tokia, kaip kiek vyresni kolegos vyrai, jei nepasidarysiu galo vis dar.

--Bet ir suaugusiems galioja, ir todėl mažiau to tokio dvasingumo (nesvarbu kas tai būtų - ar prasmės ieškojimai, ar religija, ar tikėjimas, ar domėjimasis artimaisiais ne vien, kad ar ne alkanas, ar menais ir t.t.). Pvz., man labai baisu, kaip elgiamasi daugumoj slaugos ligoninių, net privačių (paskutiniu metu nemažai apie jas girdėjau iš pažįstamų, kol nepasimirė jų artimieji) - pirminius poreikius, ten kad sauskelnes pakeistų ar pamaitintų, artimieji ar slaugės patenkina, bet kaip jaučias morališkai sąmoningas sunkiai sergantis žmogus nenoriu net pabandyt įsivaizduoti...
T.y., iš vienos pusės labai pasilengvinam fizinę būtį, iš kitos - gal todėl dvasinė ir griūna?
Atsakyti
#2619
QUOTE(Night13 @ 2019 03 06, 22:25)

--Bet ir suaugusiems galioja, ir todėl mažiau to tokio dvasingumo

Nelabai aišku kuo tu jį matuoji, tą dvasingumą ir kaip sieji su tel spragsėjimu. Kai palygini dabartinę situacija su tarkim prieš 20 metų ir išaugusią toleranciją (na čia jau kaip vertinsi, galima pavadinti ir pohuizmu), savanorystės mastus ir plėtrą, aukojimus, globas kad ir šunims ir daug kitų dalykų tai nežinau.

Aišku viską suasmeninu ir galvoju...kad daug spragsiu ar reiškia mažiai dvasinga tapau. Kažkaip abejoju. Nes spragsiu džiaugdamasi, pastebėdama, dalindamasi. Visokių nesąmonių irgi pilna. Jei kalbi apie kokį fb turinį- tai jo ten dvasingumo mažai, bet....norint ir jo yra, priklausomai kaip atfiltruoji info
Atsakyti
#2620
QUOTE(bučkis @ 2019 03 07, 00:03)
Nelabai aišku kuo tu jį matuoji, tą dvasingumą ir kaip sieji su tel spragsėjimu. Kai palygini dabartinę situacija su tarkim prieš 20  metų ir išaugusią toleranciją (na čia jau kaip vertinsi, galima pavadinti ir pohuizmu), savanorystės mastus ir plėtrą, aukojimus, globas kad ir šunims ir daug kitų dalykų tai nežinau.


O kaip galvoji, kodel savanorystes atsirado? As manau, kad del to, jog artimieji pasidare salti vieni su kitais, todel isaugo poreikis, kad kazkas is isores rupintusi ta poreiki turinciais. Kodel pvz kai kuriose salyse vaiku namu nera.
Atsakyti
#2621
QUOTE(mylimuke! @ 2019 03 07, 09:56)
O kaip galvoji, kodel savanorystes atsirado? As manau, kad del to, jog artimieji pasidare salti vieni su kitais, todel isaugo poreikis, kad kazkas is isores rupintusi ta poreiki turinciais. Kodel pvz kai kuriose salyse vaiku namu nera.

Manau iš supratimo ir jautrumo, kad reikia padėti kitam, kad gali skieti laiko ir pan. Tikrai negalvoju kad anksčiau buvo jautresni artimui. Tiesiog nebuvo paslaugų, nebuvo išeities ir daugiau laiko visi praleisdavo kartų dėl to kad reikėdavo tarkim darbus nudirti. Bet ar ten to išklausymo, jautrumo buvo daugiau tai abejoju. Kaip išmatuosi? Savanorystė atsirado iš gero gyvenimo biggrin.gif nuovokumo. Pabandyk tu kaime prieš 20 metų pakalbėt apie gyvūnų prieglaudas. Nu tarkim ir mieste. Dabar atsirado suvokimas kad tai irgi gybas jautrus padaras reikalingad namu ir globos.
Kūdikių namų savanorystė- galimybės anksčiau nebuvo. Dabar yra. Jautrumas yra , gal daugiua laiko liasvo ir noras jį įprasminti, dalintis.
Atsakyti
#2622
QUOTE(bučkis @ 2019 03 06, 23:03)
Nelabai aišku kuo tu jį matuoji, tą dvasingumą ir kaip sieji su tel spragsėjimu. Kai palygini dabartinę situacija su tarkim prieš 20  metų ir išaugusią toleranciją (na čia jau kaip vertinsi, galima pavadinti ir pohuizmu), savanorystės mastus ir plėtrą, aukojimus, globas kad ir šunims ir daug kitų dalykų tai nežinau.

Aišku viską suasmeninu ir galvoju...kad daug spragsiu ar reiškia mažiai dvasinga tapau. Kažkaip abejoju. Nes spragsiu džiaugdamasi, pastebėdama, dalindamasi. Visokių nesąmonių irgi pilna. Jei kalbi apie kokį fb turinį- tai jo ten dvasingumo mažai, bet....norint ir jo yra, priklausomai kaip atfiltruoji info

Matuoju labiausia tuo, kai galva naudojama ne vien, kad į pilvą neprilytų. Tai ir yra, pvz., atjauta kitam. Arba, nežinau, ar man taip atrodo, ar kuo toliau, tuo labiau krenta išsimokslinimo leveles, kurie baigia kad ir bakalaurą.
Atsakyti
#2623
QUOTE(bučkis @ 2019 03 07, 09:14)
Manau iš supratimo ir jautrumo, kad reikia padėti kitam, kad gali skieti laiko ir pan. Tikrai negalvoju kad anksčiau buvo jautresni artimui. Tiesiog nebuvo paslaugų, nebuvo išeities ir daugiau laiko visi praleisdavo kartų dėl to kad reikėdavo tarkim darbus nudirti. Bet ar ten to išklausymo, jautrumo buvo daugiau tai abejoju. Kaip išmatuosi? Savanorystė atsirado iš gero gyvenimo biggrin.gif nuovokumo. Pabandyk tu kaime prieš 20 metų pakalbėt apie gyvūnų prieglaudas. Nu tarkim ir mieste. Dabar atsirado suvokimas kad tai irgi gybas jautrus padaras reikalingad namu ir globos.
Kūdikių namų savanorystė- galimybės anksčiau nebuvo. Dabar yra. Jautrumas yra , gal daugiua laiko liasvo ir noras jį įprasminti, dalintis.

Manai, kad poreikis tam visad buvo? Vaikus anksciau jei nelikdavo kam augint, tai imdavo gimines-nes nera kur deti, tainir augindavo. Ar geriau dabar, jeigu yra kur deti, tai atiduoti svetimam?
Gyvunu nemete bilekur nes turejo atsakomybe..
O tas laisvas laikas is kur? Kazin, jeigu ji skirtume savo artimam, savo vaikam, tevam, gyvunam kurie yra musu aplinkos dalis, tai nereiktu eiti rupintis kazkokiais svetimais, nes jais savi irgi butu pasirupine?
Atsakyti
#2624
QUOTE(mylimuke! @ 2019 03 07, 10:38)
Manai, kad poreikis tam visad buvo? Vaikus anksciau jei nelikdavo kam augint, tai imdavo gimines-nes nera kur deti, tainir augindavo. Ar geriau dabar, jeigu yra kur deti, tai atiduoti svetimam?
Gyvunu nemete bilekur nes turejo atsakomybe..
O tas laisvas laikas is kur? Kazin, jeigu ji skirtume savo artimam, savo vaikam, tevam, gyvunam kurie yra musu aplinkos dalis, tai nereiktu eiti rupintis kazkokiais svetimais, nes jais savi irgi butu pasirupine?

Teisingai sakai-cia is kur paziuresi.
Del gyvunu nemeyymo nesutinku. Pačiam Vilniuje budavo pilna valkataujačių šunų. Dabar jų nesimato.aišku toliau tęsiant diskusiją galima galvoti ar juos išnuodijo ar į prieglaudas sukišo.yra ir taip ir taip ir visaip yra.mūsų kiemas kaime visada po balkonais augino kokį benamį šunį. Kažkas atsitikdavo. Kieme vėl valkatūzas agsirasdavo kuriuo visi rūpinosi.

Laisvo laiko atsirado iš to, kad nebereikia uogienių virti, koncervuoti, plauti vystyklų ir rūbų rankomis. Buitis gerokai atpalaidavo.

Dėl vaikų namų čia jau tragedija aišku.bet vėlgi nežinau kur šaknys. Ar kad kažkada padėti tokie statyti su valstybės politika ir atsirado kur juos atiduoti, vat jei nestatytų- nebūtų kur atiduoti ir augintų. Šaržuoju.nežinau.netyriau, nesidomėjau labai. Čia dar gal ir laikmetis į kurį papuolėm. Kai žinai...visi turėjo dirbti, lopšeliai dirbdavo nuo metų. Žodž mamos eikit dirbti vaikus valstybė užaugins. Nu čia nuokrypis toks. Net tam tikra valstybės politika nujausminant pilietį yra.

Dėl laiko artimam- tu teisi, bet kalbi apie idealią visuomenę. Visuomet atsiras kas to laiko artimam neskirs, tai va kitas pasavanoriaus jam padėa. Nes jei nesavanoriaus ir bus įlindęs į savo įeimą tai tam nepadės nei savas nei svetimas.
Atsakyti
#2625
Ohi, kaip tema prisikėlė kalendorinio pavasario proga. biggrin.gif

Bijau džiaugtis, bet lyg nuo depakino ir tritiko man geriau. Jau gal 5 paros be raminamų. Neįtikėtina.

Aišku, būsena trapi. Psichologė man rekomendavo dialektinę elgesio terapiją. Girdéjot apie ją? Aš pasiskaitinėjau.

Mane labai liūdina, kad technologijos, virtualūs žaidimai tampa didele vaikų priklausomybe, atima kūrybiškumą, nuobodulį, kuris veda į kūrybiškumą. Užsieny jau yra nuo to gydoma, centrai. Į temą. Jau trečias mėnuo, kai nerandu sūnaus paslėpto išmaniojo. Dalinas su dukra. Ta prie kompo, jis prie telefono ir atvirkščiai. Gerai, kad jie turi įvairios popamokinés veiklos. O yra vaikų, kurių tėvai tik į mokyklą leidžia, visas likęs laikas kompui. Mokos kuolais, nesilavina, netobuléja. Tėvai nesigilina, vežiot nereikia, taip paprasčiau. Žinoma, tas vežiojimas, etc daug laiko ir jėgų pareikalauja.
Atsakyti
#2626
Kaip galima nerast 3men ismaniojo? 😁
Atsakyti
#2627
QUOTE(Bestygė @ 2019 03 07, 15:52)
Gerai, kad jie turi įvairios popamokinés veiklos. O yra vaikų, kurių tėvai tik į mokyklą leidžia, visas likęs laikas kompui. Mokos kuolais, nesilavina, netobuléja. Tėvai nesigilina, vežiot nereikia, taip paprasčiau. Žinoma, tas vežiojimas, etc daug laiko ir jėgų pareikalauja.

Bet tai čia ne telefonų bėda.o tevų. Kaži ar labai padidėtų kūrybiškumas ir veikla jei kompų nebūtų.

Linkiu kad ilgainiui galėtum džiaugtis be bijojimo ;)

Ką aš žinau, kad jei būtu "mūsų laikais" tai sedėčiau taip pat prilipus prie tų ekranų. Dažnai auklėjam - va mes tai eidavom kurdavom. Žinoma, nes neturėjom. Būtume turėję butumėm tokie patys.
Atsakyti
#2628
Aš tai manau ne pačiose technologijose esmė (kažkas jas dar ir išrado, o aš, pvz., tik maigyti gebu), o tame, kaip jas naudojame. O naudojame dažniausia beprasmiams skrolinimams ir pan. O juk galima naudoti norint kur kas prasmingiau. Kažką sužinoti, išmokti. Tikrai, tie primityvūs spragsėjimai ir skrolinimai ir tempia žemyn dvasingumus, drįsčiau sakyt, net emocinį intelektą ir kt. geras savybes (nežinau, kodėl užsikabinot vien už kūrybiškumo, juk buvo tik pvz.).
Kad kadaise žmonės buvo labiau linkę atjausti, netikiu. Visų pirma, per buities darbus tam reikėjo rasti laiko, visų antra, daug daugiau žmonių gyveno nepritekliuje, visų trečia... Matėt nuotraukas anų laikų, pvz., senelių? Kieik mačiau, niūrūs jie tose nuotraukose, išvarginti atrodydavo. Dabar gi "šypsokis". Tada, karo ar pokario metais, kažin, ar nebūtų skambėję kaip pasityčiojimas tas "šypsokis".

Iš tikro nuobodi tema. Geriau papasakokit kaip ten su depresijom jūsų, jei jos yra.
Apie Bestygę supratau, tikiuos, netrumpam nerimastis pasistūmė.

Aš tai paskutinėm dienom nerimauju. Bet šiaip dėl darbo nelabai aš laiminga ir po ano sekmadienio negaliu atsigauti. Ačiūdie bus 3 laisvos dienos, tikiuos pabūt kiek įmanoma viena, pagelbėtų.
Atsakyti