Sveikos merginos, retai kada parasineju, bet saziningai viska perskaitau.... Kuo nuosirdziausios svieseles linkiu jums ir man, kenciancioms....
Nebetikiu.
Nebetikiu gydyTojais.... Ateini, galvos nepakelia, paklausia kaip tu? Sakau blogai.... Atsakymas - na joo, tai normalu depresikams....
Pas ta paci gydytoja kazkada ejau privaciai. Varge vargeli..maniau isbuciuos mane kaip gail jai mano kanciu.
Pagelbekit kazkuri su migdomaisiais. Aisku nedykai
QUOTE(meja82meja @ 2016 11 02, 01:28)
Ka jus darot kai jum uzeina nerimai,panikos visokios?kai atrodo is vidaus kazkas drasko,nemoku net paaiskint.man retai taip buna,bet kai uzeina tai nezinau kur detis
Ko tik nedariau, laukais ėjau, žliumbiau, ligoninėj gulėjau, nu niekas nepadėjo, ir taip penkis mėn per šiuos metus diena iš dienos, tik pradėjus gerti paroxetriną pradėjo gerėt, panikos priepuoliai beveik dingo, nerimas sumažėjo iki pakeliamo, bet būna duobių ir nerimo priepuolių, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, pervargimo ir pan. Ir hipochindrija tokia nebekamuoja. Bėda, kad kankinausi ir raminamųjų vengiau netgi stipriai kentėdama. Teko ir iš auto išlipti prasikankinus 10 mėn, ir iš filmų, ir iš bažnyčios, ir į parduotuvę kančia nueiti būdavo - nerimas nuo visko. Kartais, jei nerimas, bet ne PA, padeda, jei tuo metu gali paskambinti kažkam, kalbėti, nukrypsta dėmesys tą akimirką ir kiek lengviau. Stiprus fizinis darbas gali padėti ir pan.
QUOTE(Night13 @ 2016 11 03, 23:48)
Darosi nieko gero. Skauda, negali ir nenori nieko valgyti. Per dieną porą šaukštų košės be absoliučiai jokių priedų, virtos tik ant vandens, nieko, nors ir tam apetito nėr. Dar toleruoja tik vandenį ir labai silpną arbatą (žinoma, be cukrų). Jei pabando kažką kito, ką pagal sąrašą galima, ima skaudėt, kilt kraujospūdis, kurį sunku numušt, skaudėt galvą. Vis pabandydavo ką nors, bet šiandien - vakar jau nežinau, kaip ten... 
Šiaip kruta. Skausmas ne toks, kaip prieš anąkart ligoninę ir nevemia dabar. Svoris, aišku, krenta. Ryt pas šeimos gydytoją eis, turėtų duot siuntimą pas specialistą.
Bijau, kad nebūtų kas rimčiau, nei prieš tai diagnozuota...
Šiaip kruta. Skausmas ne toks, kaip prieš anąkart ligoninę ir nevemia dabar. Svoris, aišku, krenta. Ryt pas šeimos gydytoją eis, turėtų duot siuntimą pas specialistą.
Bijau, kad nebūtų kas rimčiau, nei prieš tai diagnozuota...
Primink, kas jai išoperuota?
Gal kiek nuramins tai, kad mano močiiutė jau daug metų serga ne viena liga, bet nuo ligų pradžios nugyveno jau gal 26 metus. Kasa jos labai blogai dirba, mažai ką valgyt gali. Ir šiaip jau pastaruosius 5 metus kančia didelė, viską skauda, krūvos vaistų, bet ką norėti, kai 86 metai jau bus žiemą.
Tavo mama susigyvens su liga, turi pagerėti. Aišku, kad neramu ir geriau jau pasikonsultuoti su rimtais specialistais, jei taip negerai jai darosi, prašyti siuntimo, kad pasakytų, ar tai normalu pagal jos ligą, diagnozę.
QUOTE(misskiss @ 2016 11 04, 11:18)
Sveikos merginos, retai kada parasineju, bet saziningai viska perskaitau.... Kuo nuosirdziausios svieseles linkiu jums ir man, kenciancioms....
Nebetikiu.
Nebetikiu gydyTojais.... Ateini, galvos nepakelia, paklausia kaip tu? Sakau blogai.... Atsakymas - na joo, tai normalu depresikams....
Pas ta paci gydytoja kazkada ejau privaciai. Varge vargeli..maniau isbuciuos mane kaip gail jai mano kanciu.
Pagelbekit kazkuri su migdomaisiais. Aisku nedykai
Nebetikiu.
Nebetikiu gydyTojais.... Ateini, galvos nepakelia, paklausia kaip tu? Sakau blogai.... Atsakymas - na joo, tai normalu depresikams....
Pas ta paci gydytoja kazkada ejau privaciai. Varge vargeli..maniau isbuciuos mane kaip gail jai mano kanciu.
Pagelbekit kazkuri su migdomaisiais. Aisku nedykai
Nebetikėk ta gydytoja ir ieškok kitos, neprarask vilties, kad yra gerų gydytojų. Manoji labai žmogiška, visada išklauso, neskuba, nors ir išsiblaškiusi gerokai ir negaliu sakyti, kad profė gydytojos srityje, tačiau tas jos žmogiškumas paperka. To sielos gydytojams labai reikia.
Night,isoperavus tulzi buna kazkoks pooperacinis sindromas,man jis pasireiske po operacijos praejus keliems metams.gastroenterologe buvo israsius kazkokiu vaistu.va tada ir buvau numetus daug kilu,nes nuo visko pykino.
Kazin kada turetu pageret po tos skausmo blokados kur dare,nes darbe tai buvo dar blogiau nei iprastai,bet butent tose vietose kur leido vaistus.
Kazin kada turetu pageret po tos skausmo blokados kur dare,nes darbe tai buvo dar blogiau nei iprastai,bet butent tose vietose kur leido vaistus.
QUOTE(Bestygė @ 2016 11 04, 15:49)
Ko tik nedariau, laukais ėjau, žliumbiau, ligoninėj gulėjau, nu niekas nepadėjo, ir taip penkis mėn per šiuos metus diena iš dienos, tik pradėjus gerti paroxetriną pradėjo gerėt, panikos priepuoliai beveik dingo, nerimas sumažėjo iki pakeliamo, bet būna duobių ir nerimo priepuolių, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, pervargimo ir pan. Ir hipochindrija tokia nebekamuoja. Bėda, kad kankinausi ir raminamųjų vengiau netgi stipriai kentėdama. Teko ir iš auto išlipti prasikankinus 10 mėn, ir iš filmų, ir iš bažnyčios, ir į parduotuvę kančia nueiti būdavo - nerimas nuo visko. Kartais, jei nerimas, bet ne PA, padeda, jei tuo metu gali paskambinti kažkam, kalbėti, nukrypsta dėmesys tą akimirką ir kiek lengviau. Stiprus fizinis darbas gali padėti ir pan.
Gal kiek nuramins tai, kad mano močiiutė jau daug metų serga ne viena liga, bet nuo ligų pradžios nugyveno jau gal 26 metus. Kasa jos labai blogai dirba, mažai ką valgyt gali. Ir šiaip jau pastaruosius 5 metus kančia didelė, viską skauda, krūvos vaistų, bet ką norėti, kai 86 metai jau bus žiemą.
Tavo mama susigyvens su liga, turi pagerėti. Aišku, kad neramu ir geriau jau pasikonsultuoti su rimtais specialistais, jei taip negerai jai darosi, prašyti siuntimo, kad pasakytų, ar tai normalu pagal jos ligą, diagnozę.
Nebetikėk ta gydytoja ir ieškok kitos, neprarask vilties, kad yra gerų gydytojų. Manoji labai žmogiška, visada išklauso, neskuba, nors ir išsiblaškiusi gerokai ir negaliu sakyti, kad profė gydytojos srityje,
Gal kiek nuramins tai, kad mano močiiutė jau daug metų serga ne viena liga, bet nuo ligų pradžios nugyveno jau gal 26 metus. Kasa jos labai blogai dirba, mažai ką valgyt gali. Ir šiaip jau pastaruosius 5 metus kančia didelė, viską skauda, krūvos vaistų, bet ką norėti, kai 86 metai jau bus žiemą.
Tavo mama susigyvens su liga, turi pagerėti. Aišku, kad neramu ir geriau jau pasikonsultuoti su rimtais specialistais, jei taip negerai jai darosi, prašyti siuntimo, kad pasakytų, ar tai normalu pagal jos ligą, diagnozę.
Nebetikėk ta gydytoja ir ieškok kitos, neprarask vilties, kad yra gerų gydytojų. Manoji labai žmogiška, visada išklauso, neskuba, nors ir išsiblaškiusi gerokai ir negaliu sakyti, kad profė gydytojos srityje,
Man nuo paroxerin buvo labai nekazka... Sirdis taip tabalavosi, kad galvojau nebeatlaikysiu. Siaip turbut esu isbandsius visus AD kokie tik yra
galetu bandymus su manim daryt. Bet vat per tiek metu ir visokiu bandymu mane prikele zolofto ir valdoxano derinys. Ryskiai sumazejes nerimas ir PA. Del to dziaugiuosi, tik yra vienas didelis BET. Labai prislopintos emocijos. Visos. Nebesugebu dziaugtis, bijoti, verkti, pykti, myleti ir t.t. Patapau visisku robotu. Bet manau tai 100000 kartu geriau nei in tas baisus nerimo jausmas.QUOTE(misskiss @ 2016 11 05, 14:29)
Man nuo paroxerin buvo labai nekazka... Sirdis taip tabalavosi, kad galvojau nebeatlaikysiu. Siaip turbut esu isbandsius visus AD kokie tik yra galetu bandymus su manim daryt. Bet vat per tiek metu ir visokiu bandymu mane prikele zolofto ir valdoxano derinys. Ryskiai sumazejes nerimas ir PA. Del to dziaugiuosi, tik yra vienas didelis BET. Labai prislopintos emocijos. Visos. Nebesugebu dziaugtis, bijoti, verkti, pykti, myleti ir t.t. Patapau visisku robotu. Bet manau tai 100000 kartu geriau nei in tas baisus nerimo jausmas.
galetu bandymus su manim daryt. Bet vat per tiek metu ir visokiu bandymu mane prikele zolofto ir valdoxano derinys. Ryskiai sumazejes nerimas ir PA. Del to dziaugiuosi, tik yra vienas didelis BET. Labai prislopintos emocijos. Visos. Nebesugebu dziaugtis, bijoti, verkti, pykti, myleti ir t.t. Patapau visisku robotu. Bet manau tai 100000 kartu geriau nei in tas baisus nerimo jausmas.Matai, visiems skirtingai tie vaistai.Man vienintelis iš AD paroxetinas padaro mane lytiškai neįgalią....Kiek skaičiau, taip visiems, ypač moterims. Emocijų nenuslopina visai, bet jos silpnesnės. Man tai gerai, nes man ir nuo per stiprių teigiamų emocijų kyla nerimas. Ir šiaip esu labai jautri ir emocinga. Verkti galiu. O baisesnio dalyko už tiesiog kratantį nerimą nežinau, todėl pritariu tau, kad geriau jau taip, būti zombiu, nei kankintis. Žodžiu, nei taip, nei anaip negerai, vidurio nėra, deja
Beje, zoloftas, kiek žinau, yra iš tos pačios vaistų giminės ir panašaus veikimo kaip ir paroxetinas. Jis irgi labai tinka, kai yra stiprus nerimas ir PA.
Man paroxetinas irgi iš n bandytų per septynetą metų, buvo atradimas. Maniau jau, kad AD neverta lakti. Jei lakti, tai neuroleptikus, kurie duoda juntamą naudą. Emocijas slopina, bet, palyginus, kokia kančia gali būt be jų, tai dzin.
Dėl lytinių reikalų, gi prie visų AD rašo. Bet aš nevedus, tai man neaktualu. Tiesą sakant, net nepagalvoju, kaip ten yra, kol va, forume, kas nors neprimena.
O mamai išimta tulžies pūslė. Jai buvo/yra, ir kasos uždegimas. Dabar įtaria ir kepenis. Dėl tos kasos ligos, bent internetiniais duomenimis, išgyvena 50proc. (čia kai lėtinė). Kad ir kokia aš ne optimistė, tikiu, kad jai dar ne laikas išeit... Ir nuojauta savo tikiu. O nuojauta nėra bloga. Ir vakar nuojauta neapgavo. Atsikėliau pakankamai rami. Žinojau, kad eis pas gydytoją. Po darbo paskambinau, gavo krūvą receptų, siuntimą, bet, supratau, kad jaučias geriau. Be to šildės tą savo košę.
Nežinau kokiu būdu žmonės ištveria ir mamos netektį...
Dėl lytinių reikalų, gi prie visų AD rašo. Bet aš nevedus, tai man neaktualu. Tiesą sakant, net nepagalvoju, kaip ten yra, kol va, forume, kas nors neprimena.
O mamai išimta tulžies pūslė. Jai buvo/yra, ir kasos uždegimas. Dabar įtaria ir kepenis. Dėl tos kasos ligos, bent internetiniais duomenimis, išgyvena 50proc. (čia kai lėtinė). Kad ir kokia aš ne optimistė, tikiu, kad jai dar ne laikas išeit... Ir nuojauta savo tikiu. O nuojauta nėra bloga. Ir vakar nuojauta neapgavo. Atsikėliau pakankamai rami. Žinojau, kad eis pas gydytoją. Po darbo paskambinau, gavo krūvą receptų, siuntimą, bet, supratau, kad jaučias geriau. Be to šildės tą savo košę.
Nežinau kokiu būdu žmonės ištveria ir mamos netektį...
QUOTE(Night13 @ 2016 11 05, 19:16)
Man paroxetinas irgi iš n bandytų per septynetą metų, buvo atradimas. Maniau jau, kad AD neverta lakti. Jei lakti, tai neuroleptikus, kurie duoda juntamą naudą. Emocijas slopina, bet, palyginus, kokia kančia gali būt be jų, tai dzin.
Dėl lytinių reikalų, gi prie visų AD rašo. Bet aš nevedus, tai man neaktualu. Tiesą sakant, net nepagalvoju, kaip ten yra, kol va, forume, kas nors neprimena.
O mamai išimta tulžies pūslė. Jai buvo/yra, ir kasos uždegimas. Dabar įtaria ir kepenis. Dėl tos kasos ligos, bent internetiniais duomenimis, išgyvena 50proc. (čia kai lėtinė). Kad ir kokia aš ne optimistė, tikiu, kad jai dar ne laikas išeit... Ir nuojauta savo tikiu. O nuojauta nėra bloga. Ir vakar nuojauta neapgavo. Atsikėliau pakankamai rami. Žinojau, kad eis pas gydytoją. Po darbo paskambinau, gavo krūvą receptų, siuntimą, bet, supratau, kad jaučias geriau. Be to šildės tą savo košę.
Nežinau kokiu būdu žmonės ištveria ir mamos netektį...
Dėl lytinių reikalų, gi prie visų AD rašo. Bet aš nevedus, tai man neaktualu. Tiesą sakant, net nepagalvoju, kaip ten yra, kol va, forume, kas nors neprimena.
O mamai išimta tulžies pūslė. Jai buvo/yra, ir kasos uždegimas. Dabar įtaria ir kepenis. Dėl tos kasos ligos, bent internetiniais duomenimis, išgyvena 50proc. (čia kai lėtinė). Kad ir kokia aš ne optimistė, tikiu, kad jai dar ne laikas išeit... Ir nuojauta savo tikiu. O nuojauta nėra bloga. Ir vakar nuojauta neapgavo. Atsikėliau pakankamai rami. Žinojau, kad eis pas gydytoją. Po darbo paskambinau, gavo krūvą receptų, siuntimą, bet, supratau, kad jaučias geriau. Be to šildės tą savo košę.
Nežinau kokiu būdu žmonės ištveria ir mamos netektį...
Tai mano močiutei tas pats. Su kasos liga ir kitomis gyvena jau 26 metus, taip kad tikrai daug šansų gyvent ir gyvent
Geriau, Night, net negalvot apie tai. Nežinau, kaip išlikau, kaip tvėriau viską, taip gyva viskas, niekas nedingsta, neužsimiršta, bet stengiuosi nedraskyti, kiek įmanoma, išgyventi šią dieną, dabartį, kai nesipurtau, džiaugtis tuo, ką turiu.
Man baisiausia yra vaiko netektis. Apie tai net nenoriu galvoti.
Aš daug AD išbandžius. Nė vienas taip ennužudė libido kaip paroxetinas, su visais kitais nebuvo problemų toje srityje geriant vaistus.
Šiaip nieko gero, tai rodo, kad šie vaistai labai veikia hormoninę sistemą, viską išderina.
O neuroleptikai, bent jau mano n metų geriamas kvetiapinas, man visai neturi teigiamo poveikio jau 4 metus. Didelės dozės tik panikos priepuolius kėlė, nerimo nemažino. Padėjo savo laiku stebuklingai nuo nenormalių minčių.
Bestygė, man ikyrias mintis, nerima ir baimes nueme olanzapinas.Geriau ji pries metus, dabar vel geriu vietoj fluanksolio, kuris taip pat gerai tvarko nerima.
Jei nori pameginti fluanksoli, galiu duoti.
Jei nori pameginti fluanksoli, galiu duoti.
QUOTE(Nidulia @ 2016 11 06, 10:40)
Bestygė, man ikyrias mintis, nerima ir baimes nueme olanzapinas.Geriau ji pries metus, dabar vel geriu vietoj fluanksolio, kuris taip pat gerai tvarko nerima.
Jei nori pameginti fluanksoli, galiu duoti.
Jei nori pameginti fluanksoli, galiu duoti.
Nidulia, tai man paroxetinas nuėmė baimes, PA, stipriai sumažino nerimą, kiek įmanoma vaistams.Kažkada man buvo išrašę fluanxolio, tokios apvalios mažos geltonos tabletės plastmasiniam buteliuky?Oi, kaip man blogai buvo nuo jų, prasidėjo nenustygimas vietoje, baisus nerimas. Mečiau po kelių dienų neištvėrusi.
Ojėj. Į darbą greit. Be jo negerai, su juo irgi blogai. Negaliu nepaburbėt...
Bestyge, žinau, kad visaip būna. Kaip ir kad kitų patirtis nieko nenusako. Kiekvienam savas kelias... Va, ir ministras SVEIKATOS (!!!) mirė nuo to. Mama nei alko gėrė, nei ėdė be saiko, atrodo, o va... Na, nemiršta, tikiuosi, aš čia panikuoju dėl nežinomybės, dėl to, kad būna visaip ir tas visaip toli gražu nebūtinai gerai...
Buvau Aušros Vartuose. Šįkart dėl tėčio aš taip...
Visą savaitgalį migrena... Atrodo, atsipalaidavau, miegojau daug, tai kaip bobulkai vis tiek kitaip išlenda.
Su žvake čiut nepadegiau "namų" (mėgstu aš kvepiančias ir nebūtinai). Bet čia nieko naujo. Šįkart nukentėjo tik kėdė.
Bestyge, žinau, kad visaip būna. Kaip ir kad kitų patirtis nieko nenusako. Kiekvienam savas kelias... Va, ir ministras SVEIKATOS (!!!) mirė nuo to. Mama nei alko gėrė, nei ėdė be saiko, atrodo, o va... Na, nemiršta, tikiuosi, aš čia panikuoju dėl nežinomybės, dėl to, kad būna visaip ir tas visaip toli gražu nebūtinai gerai...
Buvau Aušros Vartuose. Šįkart dėl tėčio aš taip...
Visą savaitgalį migrena... Atrodo, atsipalaidavau, miegojau daug, tai kaip bobulkai vis tiek kitaip išlenda.
Su žvake čiut nepadegiau "namų" (mėgstu aš kvepiančias ir nebūtinai). Bet čia nieko naujo. Šįkart nukentėjo tik kėdė.
Bestyge, tavo patirtis dėl mamos tokiom aplinkybėm labai skaudi. Čia nėr tipinis atvejis... Mamos netektis įsivaizduoju, kad be kokiu atveju sunki, paženklinanti visą likusį gyvenimą.
[attachment=236767:2016-11-07 01.36.18.jpg] Žiūriu ar įsikelia. Ir dalinuos, kam reikia. Tuos Vartus greit uždarys.
