Mylimuke, tai tu normali tuo klausimu. Taip ir būna žmonėms. Man psichologė ilgokai porino apie tai ir sakė, kad atrodau sustingus, o skundžiuos nerimu, tai gal neteisingai įvardinu, nes dažniausia žmogus nenusėdi vietoj. Galvojau, nu būtų absurdas, jei tai, ką vadinu nerimu būtų ne nerimas. Man tai būtų buvę lygu pasakyt, kad knyga nėra knyga, o tai, ką vadinu knyga yra kastuvas. Nemanau, kad testai gali nusakyt labai jau tiksliai apie žmogų. Bet po to ilgo testo, ir jai abejonių nebekilo. Nerimo skalė buvo padebesiuos, nors tuo metu, kai dariau testą, nesijaučiau blogai. Bet šiaip man ligoninėj sakė, kad reiktų judėt, nes jei susigūžiu, gaminas dar daugiau kažkokios medž., katra nerimą skatina. Aha. Lengva pasakyt. Kai šakės, tam reik titaniškų pastangų. Ir dar kad būtų garantija nusiraminimo po to. Špygą. Aš jaučiuos skerdžiama, kartais atrodo, kad trenkia per kelius, kartais įvardinčiau kaip šunų pjovimąsi viduj. Bet taip, kaip apibūdina Mėja apie "metimą", man svetima. Mane "mėto" kai būnu pervargus. Ir tai nžn. , ar čia panašu. Neišmatuot tų pojūčių. Gali būt, kad anie skirtingi, gal ir stiprumas skiriasi. Bet rezultatas, turbūt, tas pat - šikna. Skiriasi tik šiknos didumas.