QUOTE(Nidulia @ 2016 10 11, 21:32)
Pavojinga tau duoti alko, eina sau.
Aš gi per visą savo gyvenimą nesu to patyrusi, praktiškai negeriu, jaunystėj išgerdavau alaus, žinau, kas yra pagirios,bet niekad nesu pergėrusi, kad kojom nepaeičiau, vyras ir visi kiti mane žino kaip neišgėrinėjančią, aš save taip pat, nežinau, kas man pasidarė, kodėl aš taip susiverčiau tuos stikliukus visus per trumpą laiką. Aš apskritai nemėgstu girtavimo, per daug prisižiūrėjau, pykstu, kai vyras dažnai geria alų. Ir dėl savo sveikatos bėdų, vaistų, kurios geriu vakare, negaliu gerti alko kada užsimanau, netgi išgėrusi nedidelį kiekį silpno alaus laukiu,kol visai išgaruos, o per savo baisiausius pragarus, nerimsu, pa ir t.t. apie alkoholį net pagalvot negalėdavau, taip blogai buvo, niekas nepadėjo, nei vaistai, nei kiti būdai.
QUOTE(Night13 @ 2016 10 11, 21:55)
Bestyge, žinau, kad ne pirmąkart klausiu, bet... Ar tave slegia, kad su mama taip atsitiko? Ar priežastis ne viena? Kas tau gyvenime DABAR sunkiausia?
Tikriausiai keista būtų, jei neslėgtų, stengiuos nesikapstyti, bet visa gyja, matyt, labai pamažu ir gis iki mano gyvenimo galo, prasiveržia skausmas sapnuose neretai, kai kuriose gyvenimo situacijose, išprovuokuoja koks nors žiūrimas filmas, skaitoma knyga ir pan. Tai nebuvo vienakrtinis aktas - tas atsitikimas - tai tęsėsi 10 metų, per kuriuios aš nuo tų tragedijų tapau ligone ir DABAR man sunkiausia yra gyventi normlaų gyvenimą turint tą ligą, pasekmes, bandant nepasiduoti, išlaikyti vaikus, darbas mūsų sunkus, viską nuo nulio darome patys, daug ko reikia, sunku judėt į priekį, negaliu detalizuoti, kad neišsiduočiau.
