Svoris svyruojantis,stovi ties 100.
Pirma k dirbu darba,kuris man teikia tiek malonumo.gryztu pavargus,bet laaabai laiminga.
Sveikos, depresuotojos 
Kur visos išsilakstėt?
Pastaruoju metu mane nerimas kankina, ypač darbe, gal jau pervargau, atostogų reikia, nedaug liko iki jų. Bet drauge atsirado stiprus noras gyventi, nes ilgai kamavo suicidinės mintys. O dabar noriu gyvent, dar ir dar, ir ne vieną gyvenimą 
Night, kaip tau sekasi, kiek prisimenu, labai nemėgsti tokio oro? O mane, man regis, jis labai atgaivino.
QUOTE(Idem @ 2018 05 12, 16:21)
<p>Sveikos, depresuotojos Kur visos išsilakstėt?
</p><p>Pastaruoju metu mane nerimas kankina, ypač darbe, gal jau pervargau, atostogų reikia, nedaug liko iki jų. Bet drauge atsirado stiprus noras gyventi, nes ilgai kamavo suicidinės mintys. O dabar noriu gyvent, dar ir dar, ir ne vieną gyvenimą
</p><p><strong>Night</strong>, kaip tau sekasi, kiek prisimenu, labai nemėgsti tokio oro? O mane, man regis, jis labai atgaivino.
</p>
Kur visos išsilakstėt? </p><p>Pastaruoju metu mane nerimas kankina, ypač darbe, gal jau pervargau, atostogų reikia, nedaug liko iki jų. Bet drauge atsirado stiprus noras gyventi, nes ilgai kamavo suicidinės mintys. O dabar noriu gyvent, dar ir dar, ir ne vieną gyvenimą
</p><p><strong>Night</strong>, kaip tau sekasi, kiek prisimenu, labai nemėgsti tokio oro? O mane, man regis, jis labai atgaivino.
</p>
Nebeatvirausiu dėl jau minėtų šitoj temoj priežasčių.
Panos,gal kieno dukra iesko darbo savaitgaliais?
QUOTE(meja82meja @ 2018 05 22, 13:21)
<p>Panos,gal kieno dukra iesko darbo savaitgaliais?</p>
Mielai savo baltaranke kazkur issiusciau
bet per jauna gal. O koks darbas?
Rasau tau i pm
Sveiki, manau ir aš turėčiau prisistatyti. Neturiu jokios diagnozės, nesu lankiusis pas gydytojus. Tačiau ir be to jaučiu, kad esu kitokia nei dauguma, kad ne viskas manyje gerai. Kas tai konkrečiau sunku įvardinti. Ši būsena mane kamuoja nuo ankstyvos paauglystės (jau apie 12 metų). Manau, kad gali būti daugiau nei viena problema, kad jos tarpusavyje persipinusios. Manau visos bėdos kyla iš to, kad esu perfekcionistė. Visur ir visada siekiau tobulumo, buvau šokėja, tad ir mano figura turėjo būti ideali.... Dabar esu suaugusi moteris, todėl tobulumas turi būti visur (tobula vadovė, visada pasiekianti ir pagerinanti tikslus, tobula žmona, tobula mama ir pan.). Kuris laikas buvau pamiršusi savo nuotaikų bangavimus ir mitybos įpročius. Tačiau paskutiniu metu vėl viskas grįžo. Pajaučiau spaudimą ir palūžau, vėl prasidėjo badavimai, juodos mintys, savęs žalojimas, būsena kai niekas nerūpi ir atrodo, kad tapai visiems našta. Tai užeina bangom, tačiau su kiekvienu kartu darosi vis blogiau... Dabar gyvenu nuolatinėje baimėje, bijau, kad nepasikartotų “juodasis” etapas... paskutinį kartą (+- prieš dvi savaites) kamavo pačios blogiausios mintys. Bijau to, kad tuo momentu man nerūpi niekas... atrodo, kad kaip tik visiems bus geriau... o kas jei kitą kartą neatsitokėsiu... Tačiau kreiptis pagalbos irgi bijau ir kažkaip gėda... Juk valgymo sutrikimais dažniausiai serga paauglės, o ne suaugusios moterys... O jei dar prirašytų depresiją ir medikamentinį gydimą, tuomet bijau ir darbo netekti... Esu pasimetus ir nežinau ką daryt...
QUOTE(~Emile~ @ 2018 07 02, 21:37)
<p><span>Sveiki, manau ir aš turėčiau prisistatyti. Neturiu jokios diagnozės, nesu lankiusis pas gydytojus. Tačiau ir be to jaučiu, kad esu kitokia nei dauguma, kad ne viskas manyje gerai. Kas tai konkrečiau sunku įvardinti. Ši būsena mane kamuoja nuo ankstyvos paauglystės (jau apie 12 metų). Manau, kad gali būti daugiau nei viena problema, kad jos tarpusavyje persipinusios. Manau visos bėdos kyla iš to, kad esu perfekcionistė. Visur ir visada siekiau tobulumo, buvau šokėja, tad ir mano figura turėjo būti ideali.... Dabar esu suaugusi moteris, todėl tobulumas turi būti visur (tobula vadovė, visada pasiekianti ir pagerinanti tikslus, tobula žmona, tobula mama ir pan.). Kuris laikas buvau pamiršusi savo nuotaikų bangavimus ir mitybos įpročius. Tačiau paskutiniu metu vėl viskas grįžo. Pajaučiau spaudimą ir palūžau, vėl prasidėjo badavimai, juodos mintys, savęs žalojimas, būsena kai niekas nerūpi ir atrodo, kad tapai visiems našta. Tai užeina bangom, tačiau su kiekvienu kartu darosi vis blogiau... Dabar gyvenu nuolatinėje baimėje, bijau, kad nepasikartotų juodasis etapas... paskutinį kartą (+- prieš dvi savaites) kamavo pačios blogiausios mintys. Bijau to, kad tuo momentu man nerūpi niekas... atrodo, kad kaip tik visiems bus geriau... o kas jei kitą kartą neatsitokėsiu... Tačiau kreiptis pagalbos irgi bijau ir kažkaip gėda... Juk valgymo sutrikimais dažniausiai serga paauglės, o ne suaugusios moterys... O jei dar prirašytų depresiją ir medikamentinį gydimą, tuomet bijau ir darbo netekti... Esu pasimetus ir nežinau ką daryt...</span></p>
depresijos niekas neuzraso su juodu markeriu ant kaktos. vaizstu irgi nelaikyk ant darbo stalo pasistacius ir viskas bus ok . bet eik kkuo greiciau pas gydytoja. cia "tipine" busena, anie tau pades, ar vaistais, ar psichoterapija.
gal ir taip. Tik kaip prisiversti kreiptis pagalbos.... nezinau, atrodo jei jau kreipsies tai vadinas pripazinski, kad tikrai viskas nera gera... baisu...
Jūs totali perfekcionistė. Tad išnaudokit tai ir šiuokart tobulai pasirūpinkit savimi.
QUOTE(~Emile~ @ 2018 07 04, 19:18)
<p>Manau pagrindine problema, jog noriu buti laiminga, bet nenoriu, kad man reguliuotu mano mityba... </p>
atvirai pasakius nesupratau........Kad norit būti laiminga,tai natūralu,visi to trokštam,bet prie ko čia mitybos sureguliavimas?
yra problema,eini ir sprendi pas specialistus.Kaip supratau adekvačiai suvokiat savo problemą,taip,kad viskas tvarkoj.
