O tai tik privalumas prie visa ko , Mylimuke (neleidzia cituoti, cia as apie tai, kad jaunas ir simpatiskas).
Siaip man ir daznai imponuoja vyrai (turiu omeny kaip autoritetai, pasnekovai, dvasiniai vedliai ir pan, isskyrus tai, kad sunkiau rasti drasos atsiverti nei kad moteriai, bet ziurint dar kokiai), taciau Greta man visais atzvilgiais yra isminties ir empatijos virsune, pirma karta kai nuvaziavau i ta vieta, as ja isimylejau....Man tada buvo labai bloga, psichiskai, kuniskai sieliskai, zmoniu maziau buvo, man tas jos kalbejimas ivaduose toks nesabloniskas atrode, toks paprastas ir kartu nepaprastas, tikras. Per asmenini pokalbi ji istrauke is manes viska, valanda kalbejom. Buvo susirupinusi. tai zmogus, kuris negaili saves, kuriam isties rupi kitas ir labai pataiko i esme klausydama ir pakomentuodama, geriau nei psichologai. Bent man.
QUOTE(I.Elija @ 2016 10 29, 14:42)
Mano dukrai labai padeda joga,nuo nerimo.Ar bandei?Ji tik atsilusi ryte is karto duoda organizmui kruvi,pakui po duso jauciasi daug geriau.
Man retai jis uzeina,gal todel sunku susitvarkyt su juo.
Night, visi mes turime teisę ir pytki, ir džiaugtis , negaliu vaidinti emocijų, bet pykčio nelaikau. tik neleisiu nežinant nieko apie mano ir mano šeimos gyvenimą drabstytis purvais.
Papildyta:
Nidulia, smagu girdėt. Gera muzika ir gražus balsas virpina sielą...
Papildyta:
Nidulia, smagu girdėt. Gera muzika ir gražus balsas virpina sielą...
QUOTE(Bestygė @ 2016 10 29, 23:43)
Ponia Elija,
jūs atėjote čia prašydama patarimų savo dukrai dėl ligos, parašiau, kas man padėjo ir padeda nuo panikos atakų, neatsakėte, ar viską išbandėte iš vaistų, antidepresantų rūšių. Anot to, įsijautėte į visažinės ir teisėjos vaidmenį ir puolėte analizuoti kitų asmenybes, būdą nei pažinodma žmones, nei žinodama situaciją. Tad verčiau susitelkite į savo ir dukters gyvenimo vingius, nes nepažįstate nei mano vyro, nei žinote, kuo jis užsiima, užsiėmė prieš tai, kaio jis elgiasi su manimi, kaip mes bendraujame, sutariame, kokia jo praeitis, problemos , galbūt jis pats serga depresija, nuo paaugystės ar turi psichologinių problemų, čia ne jums žinot, bet ir nereikia, aš jūsų paratimų neprašiau.Ir, kaip dauguma jau rašeė, pinigai tikrai nėra svarbiausias rodiklis, nepaisant, kad jums jie itin svarbūs, nepaisant, kad išmainėte dukrą ir jos sveikatą į materialinę gerove, norėjau jau klausti, jei jau esate tokia greita ir drąsi sprėsti apie kitų tinkąmą ar netinkamą elgesį, koks turi būti vyras ir pan, ar esate tikra, kiek jūs vyrų turėjote, ar nebuvote išsiskyrusi? Bet jau pati atsakėte, kiek matau. Nesvarbu, kad jūs važinėjote pas dukrą karts nuo karto savaitgaliais ir , spėju, norėdama įveikti kaltės jausmą, bandėte ją "nusipirkti" pramogomis, dovanomis, visa tai niekas, nes nesupratote, kad jūsų vaikas jautėsi vienišas kaip šunytis, galbūt net užsisklendė nuo jūsų. Rašote, kad turėjote darbinės patirties su probleminiais vaikais, bet savo aike nieko nepastebėjote. Ar siūlėte dukrai važiuoti su ja užsienin? Ar apkabinote ją ilgai ilgai? Juk jai teko iškęsti ne tik bemamystę, bet ir tėvų skyrybas. Atsimenu, kai viena mano buvusi mokinė septintokė, kurios mama ją paliko ir išvažiavo dirbti į Vokietiją, išatarė man: "Aš neturiu mamos". Su tokiu skausmu. Tėvas liko Lietuvoj, gyveno pas močiutę. Ji nemokėjo jos auklėti, atstoti mamos, tėvo, vaikas paliktas sau, su savo jausmais. Ir aš jai bandžiau padėti, tai maištaujančiai paauglei, kuri labai reikalaudavo dėmesio klasėjė, siekdavo, kad ją pastėbėčiau elgdmasi keistai, trukdydama, provokuodama, bet aš į tai reagavau netradiciškai ir tai suveikė. Vėliau, kai aš norėjau tos sunkios klasės atsisakyti, jos mokiniai norėjo rinkti parašus, kad likčiau juos mokyti. Aš savo aikams nervų nesufadinsiu. Per didelį pragarą ištvėriau, per daug patyriau su savo mama. Geriau aš jau mirsiu, nei neleisiu savo vaikams būti laisviems ir laimingiems, nekartinsiu jiems gyvenimo. Už tai ir kalbu, už tai ir ieškau išeičių, kad nepadaryčiau blogiau. Ir depresyvi aš būti neturiu kada. Nepaisant silpnos fizinės ir psichinės sveikatos (ne vaikai kalti dėl mano ligos, sunkus gyvenimas tik vėliau paūmino padėtį), aš išvisų jėgų stengiuosi pagal savo jėgas kabintis, dirbti, duoti vaikams, vyrui.
jūs atėjote čia prašydama patarimų savo dukrai dėl ligos, parašiau, kas man padėjo ir padeda nuo panikos atakų, neatsakėte, ar viską išbandėte iš vaistų, antidepresantų rūšių. Anot to, įsijautėte į visažinės ir teisėjos vaidmenį ir puolėte analizuoti kitų asmenybes, būdą nei pažinodma žmones, nei žinodama situaciją. Tad verčiau susitelkite į savo ir dukters gyvenimo vingius, nes nepažįstate nei mano vyro, nei žinote, kuo jis užsiima, užsiėmė prieš tai, kaio jis elgiasi su manimi, kaip mes bendraujame, sutariame, kokia jo praeitis, problemos , galbūt jis pats serga depresija, nuo paaugystės ar turi psichologinių problemų, čia ne jums žinot, bet ir nereikia, aš jūsų paratimų neprašiau.Ir, kaip dauguma jau rašeė, pinigai tikrai nėra svarbiausias rodiklis, nepaisant, kad jums jie itin svarbūs, nepaisant, kad išmainėte dukrą ir jos sveikatą į materialinę gerove, norėjau jau klausti, jei jau esate tokia greita ir drąsi sprėsti apie kitų tinkąmą ar netinkamą elgesį, koks turi būti vyras ir pan, ar esate tikra, kiek jūs vyrų turėjote, ar nebuvote išsiskyrusi? Bet jau pati atsakėte, kiek matau. Nesvarbu, kad jūs važinėjote pas dukrą karts nuo karto savaitgaliais ir , spėju, norėdama įveikti kaltės jausmą, bandėte ją "nusipirkti" pramogomis, dovanomis, visa tai niekas, nes nesupratote, kad jūsų vaikas jautėsi vienišas kaip šunytis, galbūt net užsisklendė nuo jūsų. Rašote, kad turėjote darbinės patirties su probleminiais vaikais, bet savo aike nieko nepastebėjote. Ar siūlėte dukrai važiuoti su ja užsienin? Ar apkabinote ją ilgai ilgai? Juk jai teko iškęsti ne tik bemamystę, bet ir tėvų skyrybas. Atsimenu, kai viena mano buvusi mokinė septintokė, kurios mama ją paliko ir išvažiavo dirbti į Vokietiją, išatarė man: "Aš neturiu mamos". Su tokiu skausmu. Tėvas liko Lietuvoj, gyveno pas močiutę. Ji nemokėjo jos auklėti, atstoti mamos, tėvo, vaikas paliktas sau, su savo jausmais. Ir aš jai bandžiau padėti, tai maištaujančiai paauglei, kuri labai reikalaudavo dėmesio klasėjė, siekdavo, kad ją pastėbėčiau elgdmasi keistai, trukdydama, provokuodama, bet aš į tai reagavau netradiciškai ir tai suveikė. Vėliau, kai aš norėjau tos sunkios klasės atsisakyti, jos mokiniai norėjo rinkti parašus, kad likčiau juos mokyti. Aš savo aikams nervų nesufadinsiu. Per didelį pragarą ištvėriau, per daug patyriau su savo mama. Geriau aš jau mirsiu, nei neleisiu savo vaikams būti laisviems ir laimingiems, nekartinsiu jiems gyvenimo. Už tai ir kalbu, už tai ir ieškau išeičių, kad nepadaryčiau blogiau. Ir depresyvi aš būti neturiu kada. Nepaisant silpnos fizinės ir psichinės sveikatos (ne vaikai kalti dėl mano ligos, sunkus gyvenimas tik vėliau paūmino padėtį), aš išvisų jėgų stengiuosi pagal savo jėgas kabintis, dirbti, duoti vaikams, vyrui.
Tikrai nereguliuoju jums gyvenimo.Elementariai tam neturiu laiko.
As jums labai dekoju del paminetu vaistu.Tik esu kelis kartus paminejusi,kad ka darote apart vaistu gerimo.Esu kategoriskai pries juos nusistaciusi.
Apie mano kaltes jausmu buvima ar nebuvim is viso ne jums spresti ir as visiskai nieko nekaisioju ir neperku,as nieko i materialine gerove neismainiau,nes jus lygiai taip pat nezinote nei manes nei mano istorijos.Kaip bebutu mano dukra visada turejo ja mylincia mociute,kuri padare daug klaidu,bet uz ja nepagailetu ir savo gyvybes,ir mylincia mama su pateviu.Ir jokiu tevu skyrybu ji neisgyveno.Ir uzsienyje ji budavo po daugiau kaip po 4 men per metus.Ir cia mokykla net lanke.Taip kad jus daug ko nezinote irgi.Istrauket fraze is konteksto ir dabar tasot ja.
Tokiu pavyzdeliu apie vienisus vaikus as galiu pririnkti kruvas.Ipatingai tu kurie augo pilnoj seimoj.Vat dukros gera drauge augo su abiem tevais,bet su savo problemom skambindavosi man,o dabar sedi ant antidepresantu.O tevai abudu mokslus apsigyne zmones.Sviesi seima.Taip kad cia ne rodiklis.
Jus dar apie savo nuosavus vaikus nieko negalite net parasyti,nei pasakyti,nes nezinote kokios problemos ju laukia paauglysteje ir ankstyvoje jaunysteje ir kaip jusu elgesys atsispindes jusu vaiku ateiciai.Jus jau dabar nesusitvarkote su savo vaikais ir net nesuvokiate kur pas jus yra problemos ju auklejime.Taip kad laikas parodys.
As jums linkiu visko ko geriausia,kad rastumet iseitis is savo situaciju.
Bestygė, 30 Spa 2016 - 00:32, parašė: Night, visi mes turime teisę ir pytki, ir džiaugtis , negaliu vaidinti emocijų, bet pykčio nelaikau. tik neleisiu nežinant nieko apie mano ir mano šeimos gyvenimą drabstytis purvais. [b]Papildyta:[/b] Nidulia, smagu girdėt. Gera muzika ir gražus balsas virpina sielą...
Juk pyksti, karščiuojiesi, teisiniesi, sakai, kad drabstos purvais, nors tuo net nekvepia - tiesiog užlipo tau ant skaudžios vietos. Taip, nepataikė su pasisakymu, nes žino apie tave tiek, kiek skaitė poste. Visi nesam tobuli, bet teisybės ten buvo tokios akivaizdžios, atrodytų... Kartais gerai be emocijų įsiklausyt į kitą. Nesinervink dėl to forumo.
Mylimuke, tai aišku normalu. : D Sapnuosu tave sterilioj celėj juodu abitu (būtinai su galvos apdangalu), susidėjusią rankeles maldai priešais viengulę lovą, virš kurios didelis kryžius ir burbančią maldas lotyniškai.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 10 29, 23:45)
Tu ju nepazisti, Bestyges ir jos vyro, tai tavo isvados yra is oro.
Na gerai kotedzas, o kas toliau? gyvens uzsienyje turedami kotedza lietuvoje? ar gyvens lietuvoje ir islaikys kotedza su lietuviskom algom budami? o prie kotedzo dar reikes ir geros masinos, ir kelioniu kasmet, o paskui ir vaikus islaikyti. retas kuris grizta ant lietuviskos algos, kai uzsieny pagyvena geriau.
Na gerai kotedzas, o kas toliau? gyvens uzsienyje turedami kotedza lietuvoje? ar gyvens lietuvoje ir islaikys kotedza su lietuviskom algom budami? o prie kotedzo dar reikes ir geros masinos, ir kelioniu kasmet, o paskui ir vaikus islaikyti. retas kuris grizta ant lietuviskos algos, kai uzsieny pagyvena geriau.
Kruvos zmoniu grizo atgal i Lt ir labai neblogai jiems sekasi.Ir verslus isikuria ir darbus gerus dirba,ir pilnai issilaiko.Bet vat buna lengviau nes dazniausiai turi isigija gyvenamus plotus.
Ir is viso tai buvo parasyta kaip pavyzdys.Pas mus seimoj yra taip,pas kitus yra kitaip.
Beje, įdomus sutapimas, tai mergaitei, kurios mama emigravo ir ją paliko, kaip tik dabar turi būti 21-eri...
O neseniai baigiau skaityti knygą " Katinas Bobas. Apie vaikiną ir katiną, gatvėje radusius viltį", vaikinas pasakoja savo istoriją, kuomet tėvų skyrybos, dažnas mamos gyvenamosios vietos keitimas dėl mamos karjeros neleido vaikui jaustis gerai, užmegzti ryšių , draugysčių su bendraamžiais....Todėl jis maštavo, užsiskelndė, sulaukęs pilnametystės išvažiavo į kitą šalį, įniko į narkotikius, tik po 10 metų vargais negalais išsikapstė, atkūrė ryšius su mama, prisipažino, ką jautė ir kuo gyveno pastaruosius 10 metų, miegojo tarpuvartėse, kovojo už išlikimą, heroinas. Mas siejasi paralelės su Elijos dukros gyvenimu - mokykla Lietuvoj ir užsienyje, draugų ir vietų kaita.
Ačiū už palinkėjimus, Elija, aš ir nesiginu, kad esu teisi, kad mano vaikams bus lengva paauglystė, o galbūt, jei Dievas duuos jėgų ir išminties, viskas bus gerai, svarbiausia, kad nenutrųktų ryšys tarp manęs ir vaikų, jis yra ir tuo džiaugiuos.
Jums linkiu spręsti savo bėdas ir ieškoti išeičių ir nebūti išmintingesne už gydytojus, nenusistatyti prieš vaistus, pradžioj minėjote, kad netiko dukrai, dabar, kad jūs nusistačiusi. Gaila, kad mergina neturi pasirinkimo galimybės , nes jai tenka kentėti panikos atakas, ne jums. Aš ir buvau nusistačiusi prieš chemiją, ir dabar raminamus stengiuosi kuo rečiau vartoti, bet kai jau vaikštai ašmenimis ir ant bedgnės krašto, žiūri, kaip išlikti, sau padėti. Viskas yra chemija.
Papildyta:
Klysti, Nihght, aš nesiputojau rašydama, atsitraukiau nuo šito posto kuriam laikui, kad galėčiau susidėlioti mintis, žinoti, ką noriu pasakyti. taip, man mano vyro šmeižimas, nusakymas visko ne taipo, kaip yra, yra drabstymas purvais, ant manęs dar tegul sako, kas ant liežuvio galo, pataikys ar nepataikys perskaičiusi kelis sakinius, bet ant savo artimojo neleisiu, net forume
Ir pasakoju viską ne norėdama pasiteisinti ar pateisinti kitą, o kad būtų aiškesnė situacij.
O neseniai baigiau skaityti knygą " Katinas Bobas. Apie vaikiną ir katiną, gatvėje radusius viltį", vaikinas pasakoja savo istoriją, kuomet tėvų skyrybos, dažnas mamos gyvenamosios vietos keitimas dėl mamos karjeros neleido vaikui jaustis gerai, užmegzti ryšių , draugysčių su bendraamžiais....Todėl jis maštavo, užsiskelndė, sulaukęs pilnametystės išvažiavo į kitą šalį, įniko į narkotikius, tik po 10 metų vargais negalais išsikapstė, atkūrė ryšius su mama, prisipažino, ką jautė ir kuo gyveno pastaruosius 10 metų, miegojo tarpuvartėse, kovojo už išlikimą, heroinas. Mas siejasi paralelės su Elijos dukros gyvenimu - mokykla Lietuvoj ir užsienyje, draugų ir vietų kaita.
Ačiū už palinkėjimus, Elija, aš ir nesiginu, kad esu teisi, kad mano vaikams bus lengva paauglystė, o galbūt, jei Dievas duuos jėgų ir išminties, viskas bus gerai, svarbiausia, kad nenutrųktų ryšys tarp manęs ir vaikų, jis yra ir tuo džiaugiuos.
Jums linkiu spręsti savo bėdas ir ieškoti išeičių ir nebūti išmintingesne už gydytojus, nenusistatyti prieš vaistus, pradžioj minėjote, kad netiko dukrai, dabar, kad jūs nusistačiusi. Gaila, kad mergina neturi pasirinkimo galimybės , nes jai tenka kentėti panikos atakas, ne jums. Aš ir buvau nusistačiusi prieš chemiją, ir dabar raminamus stengiuosi kuo rečiau vartoti, bet kai jau vaikštai ašmenimis ir ant bedgnės krašto, žiūri, kaip išlikti, sau padėti. Viskas yra chemija.
Papildyta:
Klysti, Nihght, aš nesiputojau rašydama, atsitraukiau nuo šito posto kuriam laikui, kad galėčiau susidėlioti mintis, žinoti, ką noriu pasakyti. taip, man mano vyro šmeižimas, nusakymas visko ne taipo, kaip yra, yra drabstymas purvais, ant manęs dar tegul sako, kas ant liežuvio galo, pataikys ar nepataikys perskaičiusi kelis sakinius, bet ant savo artimojo neleisiu, net forume
Ir pasakoju viską ne norėdama pasiteisinti ar pateisinti kitą, o kad būtų aiškesnė situacij.
QUOTE(Bestygė @ 2016 10 30, 00:13)
Elija, ne jūsų reikalas, eikite ten, kur jūsų saviakai, su vilom, masažiukais, kvailom amerikietiskm komedijom ir etc.
Jus mane is cia isvarote.Juokinga.Vilu pas mane neturi ne vieni draugai o ir draugu turiu 2,masazo neesu turejusi ne karto gyvenime,komedija(net nezinau ar kvaila ar protinga)ziurejau paskutini karta gal pries kokius 4 metus.Televizoriaus nebuvau isijungus gal 2 metus.
Dar dadesiu.Kas pries vastus nusistaciau,kaip pakeitem dvejus,o pagerejimo nebuvo.O psichologas pas kuri mano dukra dabar lankosi irgi jai pataria negerti vaistu.Ir jo su tokiom paziurom as specialiai neiskojau.Tai buvo rekomenduotas zmogus.Jis sako kad pasodinti ant vaistu lengviausia,bet jie labai prailgina sveikimo procesa.
Ta jusu pamineta mergina-tikrai ne mano dukra.Manoji visada buvo pavyzdingo elgiasio,mokesi per dvi mokyklas,baige vidurinia ir muzikos mokykla,abi baige labai gerai.Ji niekada nebutu sakiusi kad neturi mamos.Rysys tarp musu niekada nebuvo nutrukes.Kaip ir paaugliai,daug ko nepasako,nedasako taip ir manoji.Kaip prasidejo problemos sake kad nenorejo manes jaudinti.Galvojo kad pati issikapstys.Taip kad tokia ta paauglyste.Istisai bendravau su jos klases aukletoja,taip kad tikrai zinau apie jos elgiasi mokykloje.
Be visa ko,manau kad sitas jusu ir mano konfliktas jau per ilgai uzsitese.Jeigu jums geriau-jus elementariai mane uzsiblokuokit.
labai idomu tada, kodel Elija negalejo pasiimti savo vaiko su savim gyventi, jeigu ir taip ji gyveno 4 men per metus ir net mokykla lanke ten. sakykit ka norit, kad teisiu ar kazka, bet vaika savo palikt yra baisus poelgis mamai. ir dar po to kitus kaltinti kazkuo. ir pacia Bestyge, kad nezinia dar kokie vaikai uzaugs. normalus tie vaikai uzaugs, nes jie nepalikti ir jie svarbus jai.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 10 30, 01:39)
labai idomu tada, kodel Elija negalejo pasiimti savo vaiko su savim gyventi, jeigu ir taip ji gyveno 4 men per metus ir net mokykla lanke ten. sakykit ka norit, kad teisiu ar kazka, bet vaika savo palikt yra baisus poelgis mamai. ir dar po to kitus kaltinti kazkuo. ir pacia Bestyge, kad nezinia dar kokie vaikai uzaugs. normalus tie vaikai uzaugs, nes jie nepalikti ir jie svarbus jai.
Tu jau biski kaip uzsikirtusi plokstele.Ir kur tu matai Bestygei kaltinimus?Esme kad mes ateities nuspeti negalim.Taip kad ir tu nezinai kas su tavo vaikais gali buti,nors ir sedi sale ju.Va kaip ir Bestyges kazkokias ligas itakojo jos seimos kazkokie niuansai.Nors kiek supratau ji su mama augusi.
Ir mano dukra labai normali.Siuo metu serga.Bet ji tikrai pasveiks.
Ir kodel jos nepasiemiau jau rasiau.Ir kad cia yra didziausia mano gyvenimo klaida-as to nebandau paslepti.
QUOTE(I.Elija @ 2016 10 30, 02:06)
Tu jau biski kaip uzsikirtusi plokstele.Ir kur tu matai Bestygei kaltinimus?Esme kad mes ateities nuspeti negalim.Taip kad ir tu nezinai kas su tavo vaikais gali buti,nors ir sedi sale ju.Va kaip ir Bestyges kazkokias ligas itakojo jos seimos kazkokie niuansai.Nors kiek supratau ji su mama augusi.
Ir mano dukra labai normali.Siuo metu serga.Bet ji tikrai pasveiks.
Ir kodel jos nepasiemiau jau rasiau.Ir kad cia yra didziausia mano gyvenimo klaida-as to nebandau paslepti.
Ir mano dukra labai normali.Siuo metu serga.Bet ji tikrai pasveiks.
Ir kodel jos nepasiemiau jau rasiau.Ir kad cia yra didziausia mano gyvenimo klaida-as to nebandau paslepti.
Panašu, kad jums nepakenktų keletos metų terapija. Ar bandėte?
QUOTE(VaidaSa @ 2016 10 30, 02:38)
Panašu, kad jums nepakenktų keletos metų terapija. Ar bandėte?
Aciu .Kas tai yra?