Depresija

+

Nidulia, Bestygė iki vasaros išprotės, o ir dukra paaugs, gal net apmalš pan. bėdos. Reik kito plano....

Vakar maniau, kad šiandien bus penktadienis...

na, jei be mėnesio šešeri buvom, vaikų nedaug ten, atsakingos vadovės kiekvienai grupei (susiskirsčiusios), pačiso daugiavaikės, po savo mažesnius vaikus atsivežusios, šiaip nuo 7 metų priima, maniškę, kadangi pažįstami ir pan, sutiko paiimti mažesnę, dar asmeniškai kalbėjau juk su atsakinga vadove, organizitatore, matė, kad man neramu, sakė, kad viskas bus gera. Žodžiu. Ir ne tik dėl higienos. Tikrai buvo klaida vis tiek išleisti ją....Patyrė prischologinę traumą, nors buvo palikta su suaugusiais žmonėmis, mamomis, o ir skambindavomės kasdien.

Apie tai, kad dukra užaugs blogu žmogumi neturiu net minties. Apskritai matau daugiausiai savo kaltės dėl jos elgesio. Stiprus charakteris, protingumas ir manipuliacija. Aš per silpna tam.

O ar pamatysiu, kokiu žmogum užaugs - klausimas. Labai norėčiau surasti jėgų ją užauginti. Kad Dievas padėtų.....Šiuo metu tikrai tragiškas periodad.




Gerai Ačiū



Apkabinimas padėdavo mažesnei. Dabar, jei supyksta labai ir pan, nesileidžia apkabinama, dar labiau supyksta.

Esame sakę apie spiegimą - labai tyliai, garsiau spiek, negirdime, tai ji, žinokit, ir spiegdavo ir dar labiau pasiusdavo. Psichologas mūsų atveju tikriausiai lieptų pasitraukti iš pavojingos zonos patiems nusiraminti, bet jos vienos palikti negalima, o man arba vyrui pasilikti su spiegiančia irgi yra nervų ir paskutinių jėgų žudymas.



Tą planą turiu galvoti aš, vyras, jūs bandote išklausyti mane, suprasti, dar patarti ir iš savo geraniriškumo padėti, kuo galit.. Man tai labai daug.

Nors, išties, kartais pagalvoju, kad jei žmonės, kaip dabar madinga yar, pradėtų ne tik gyvūnėlius gelbėti benamius, rūpintis jais, o ir taip vaikais rūpintis, svetimais, ant kurių rėkiamaa, nuo kurių tėvai pervargę, neturi kam palikti, būtų pasaulis ramesnis Alia vaikai ne gyvūneliai, jie prieštarauja, spiegia, turi savo nuomonę, taip sakant nėra tokie parankūs. Ir jie visai ne gyvenimo gėlės, o vampyrai.

Bet jie vis tiek nuostabūs, nes tikri, tokie, kokie yra. Ypač ne maniškiai

Bestyge,
džiaugiuosi, kad tavo vyras nepalieka tavęs vienos vargtu su dukra. Tai tikrai daug, nes ne visi vyrai tokie supratingi. Dauguma rastų priežasčių "nusimuilinti". Tavo žinutės apie dukrą truputį prieštaringos -tai tu rašai, kad ji gudruolė manipuliatorė, tai rašai, kad supyksta. Man atrodo (nesu profesionalė), kad kuomet i žmogų valdo emocijos pvz. pyktis , tai jis metu negali manipuliuoti kitais.
Nežinau, kaip nepalūžti, ypač mažoj patalpoj ir jautriam žmogui. Bet moterys paprastai viską atlaiko, nes nėra kitos išeities.
mano aplinkoje vaikų problemos buvo mažesnės, bet iš jų vaikai "išaugo". Išaugs ir taviškė. ir tada galvosi: ir ko gi aš vargšė tiek nervinausi be reikalo.

Bestyge, o jei specialios, gerai garsą izoliuojančios ausinės? Viena, jos spiegimas taip neitų per nervus, decibelams sumažėjus, antra, protinga mergaitė turėtų greit susivokt, kad mama tuomet ir jos prašymų ir pageidavimų natūraliai negali išgirsti. Be to, ir cypti ne taip įdomu, kai niekas nereaguoja. Tarkim, ausų gydytojas rado pažeidimų ausies būgnelyje ir kol nesugis, liepė vengti triukšmingų situacijų. O tu tiesiog veiki pagal gydytojų nurodymus.

Pranaite, neišeina cituoti. Kai manipuliuoja, nėra kalbos apie apkabinimus. Turiu omeny, kad kartais išties supyksta ir tada jaučiasi iškart, kad tai pyktis, o ne manipuliacija, kai buvo mažutė, tokiais atvejais padėdavo pasiūlymas ateiti į glėbį, iš pradžių nenorėdavo,. bet paskui typ typ kojytėm ir ateidavo, stipriai apkabindavau ir laikydavau, kol pyktis išgaruodavo...

Būna, kad supyksta, bet dėl to nekenčiu, pas mus dažniausiai manipuliacijos, spiegimai ir situacijos kontroliavimas, nors aš dabar nuo to laiko, kai jums parašiau, iš paskutinių bandau koreguoti situaciją.

Du vaistus nuo skausmo sugėriau. Pradėjo plyšti makaulę nuo įtempto fizinio-kūrybinio staigaus krūvio-darbo.
Papildyta:
Off-line? Yra tokių ausinių? Nė nežinojau. Kol kas nuo visokių pirkinių teks susilaikyti, baigiasi bapkės, bet po Kalėdų galima ir pagalvot. Nors, labai tikėtina, kad nuplėš dukra jas man ir pati užsidės

Pagooglinau, tikrai vertinga info, būtinai įsigyt reikės tik pasitikius progai, kai bus spiegimo priepuolis, užsidėsiu....

Baigėm dėliot vakar 300 detalių dėlionę, pana neblogiau už mane gaudosi, dar net geriau.

Mano pana jautriai į triukšmus reaguoja, tai dėl jos man ta mintis taipogi sukasi. Nes būna, per pertraukas ausis užsikimšus sėdi. Aš pati, kai erzelynė namie užknisa, įsijungiu per ausines kokią muziką visu garsu, ar audio knygą - labai padeda atsiriboti ir sugrįžt į save.
Dėl atėmimo - jau kaip nors apsiginsi nuo šešiametės

Man su 56 detalių puzliais jau yra ką veikt. Neduota šito suvokimo

as irgi esu uzsidejus ausines, kai dukra is proto veda.
arba tiesiog iseinu i kita patalpa (bet sienos per plonos).

Panos jungiuosi prie jusu.Ne kaip depresuojantis asmuo bet depresuojancio asmens mama.Dukra gydau jau kuri laika.Vaistai nepadejo visai o netgi pagilino situacija.Is depresijos baigiam ja istraukti psichologu,akupunkturos,spec jai sukurtu zoliu misiniu,karstos jogos,fizioterapijos,kelioniu,pramogu pagalba.Galiu pasidziaugti kad jai jau kuris laikas geriau,bet niekaip negali ji atsikratyti panikos ataku.Ipatingai ryte,kaip tik pramerkia akis,kaip duoda per krutine,tai man skauda i ja ziureti.Gal Jus turite kokiu patarimu.

gal ausų kamštukai nors kiek gelbėtų, nebrangūs, Senukuose galima įsigyti, vaistinėse brangiau. Bet kraupokai skamba, kad nuo dukros spiegimo reikia slėptis ir bėgt. Ir kad tėvai negali su mažu vaiku susitvarkyt. Gal kada suprasiu, bet dabar tiesiog stebina. Norėčiau pamatyt tą spiegimą. Suprantu, kai kūdikiai verkia, o čia šešiametė spiegia, manipuliuoja, yra viršininkė namuose.

kokio amžiaus tavo dukra, Elija? Kas galėjo turėti įtakos susirgimui? Kiek laiko gydosi ir kaip pati tą sveikimo procesą bei ligą vertina? Nes taip iš oro patarimų čia neišgimdysi  

Manajai 21.Priezasciu daug.Pagrindine-kad augo pas neigalia mociute,kuri uzede vaika ir iki ligos privare.As uzsienyje,mama ja pasirodo gazdindavo nuo mazens,kad jeigu neklausys tai pas mane issius,tai kad ji bjauri kaip jos motina(tipo as),kad ji nieko nesugeba ir tt.Mokesi ji labai gerai,baige muzikos mokykla ir.....neatlaike.Norejau as ja jau veliau pasiimti pas save,bet nebuciau galejus jai duoti tokio lygio issilavinimo.Skraidziau istisai pas ja.Per men 2 savaitgalius.Ji pas mane irgi.Bet to neuzteko.Ziema atejo laiskas is universiteto,kad gresia ismetas is univero.Nulekiau ir suzinojau kad nelanke paskaitu,nes istisines panikos atakos.Koncentracijos nera.Ziuri i viena taska ir viskas.Pasodinom ant antidepresantu.Po puses metu tik pablogejo.Dabar trys men gydo ja kitokou kitokiu budu ir tai veikia.Tik tos panikos atakos uzmusa viska.
Is pradziu pati netikejo kad bus geriau,kad pasveiks.Dabar mato,kad energijos daugiau,apatija traukiasi.Pradejo planuoti savo veikla siek tiek.

Bestyge, tie kiti gyviai beglobiai yra. Žmogus protinga būtybė, ir sąmoningai pasirenka, ar turėti vaikų. Tavo vaikai turi tėvus, tuo tarpu, tie kiti gyviai gal badu dvesia.
Gal tikrai tau reiktų su kokiu specu pasikonsultuot, ką daryt tokiu atveju tau, kaip elgtis, kaip sutart su ta dukra. Bet ir rašei, kad tą darysi. Man regis tikrai nesi silpno charakterio, tiesiog ir pati ramybės bent minutėlės ieškai bet kokia kaina, ir dukrą myli, todėl pridarai klaidų ir savo elgesy su ja (prašau nesupykt už šitą sakinį - ne smerkimas čia, o pastebėjimas, kuris net nebūtinai teisingas - kai mačiau, tai atrodė taip akivaizdu).
Kitiems, žiūrėk, gaila, tuos vaikus ir pusdieniui kažkam palikti, o tau, va, noris, atsikvėpti ir ne vieną dieną.
Kaip čia tau ramybės perduot, nesugalvoju. Man regis, jei daugiau pati jos turėtum, nevargintų taip ir tie vaikai.
Bet aš dar pagalvosiu. Gal tau būtų lengviau, jei kartu kažkur išeitume (tu nekreipk dėmesio, kad aš burbu, kaip tas tavo vaikas klaikiai elgias - paburbėsiu ir nustosiu). Pamenu, kalbėjom, kad patiktų "bažnytinės" ekskursijos. Vaikui turbūt būtų nuobodu ten? Arba jei kokios supynės?