Depresija

Aš šiom dienom bjauri boba. Nu aš iš tikro visad bjauri. Bet dabar dar bjauresnė. Tikiuos neįžeidžiu nieko pasakydama ką galvoju.

Mano kalėjimo prižiūrėtojų vis dar nėr darbe (jie dirba, tiesiog, kadangi nėr daugiau kam, tenka dirbti juodus darbus, ne ofisinius). Bet 1 jų moka ir nebūnant užknisti. Ryte prieš atsidarant paštą išgeriu ratuką, nes žinau, kad nuo to asmens būsiu gavus n užknisančių mane laiškų su visokiais klausimais/reikalavimais/nurodinėjimais. Kol kas neklausia kelis kartus buvau pasukus galvą į kairę, bet jau greit ir tai nebestebins.
Žodžiu. Aš dar neatsiėmiau. Bet mano valanda artėja...

Blem, atsikėliau po nakties skaudančia galva. Gal mm artėja...

Vakar prieš miegą vaikai pasipiktino "naująja mama", suprask, griežta ir pan. Dukra sako: "Aš neištversiu visą laiką su tokia".... Na, na, o aš su ja, matai, turiu ištverti tokia....Jau galą baigiu gauti, trys dienos su raminamais...vakar jau negėriau, gal truputį atsigavau.






Tai ką, galvoji, kad aš nenoriu priklijuoti prie sienos.....Visko buvo, ir burną bandžiau užčiaupti, ir drebėjau visa kone afekto būsenos....ne juoaks spiegimas toks valandą ir taip manipuliacijos per dieną n kartų. Ir tikrai atrodė dažnai, kad net ir numirti galima. Ir širdis, ir pulsas, ir sprogsi, rodos, ir galvą plyšta.

Tai tavo atmintis puiki, raminamų nesugadinta, aš netasimenu, kad dukart aibėj buvau, arba nepasirodė svarbu ir neužsifiksavo.

Apie palikimą vienus - sakau, prieš metus buvo lengviau jau. Palikdavom vienus kartais. Bet šią vasarą išleidau su broliu į stovyklą 5 dienoms vienus ir tai buvo didžiulė klaida. Patyrė ji traumą, apleistumą, pasiėmiau visą baisią, nevalyvą, iššutinntu užpakaliu su žaizdomis, persimyžusią, nešukuotais plaukais, su temperatūra. Vežiau į ligoninę išsigandusi, kad nebūtų vėl inkstų uždegimas. Ačiū Devui, ne, praėjo tempė po dienos. Tai nuo to laiko ji pora mėn net į lauką su drauge nėjo veina, bijojo, ir apskritai niekur viena, vos tik aš kur sujudu, klausia: "Mama, kur tu? Išeini?" Tai reikėjo didžiulės kantrybės tris mėnesius, meilės ir rūpesčio, kad vėl įgautų pasitikėjimo, nes bijojo, kad ją paliksime. Štai taip. Sakiau gi, akd su drauge mano neseniai mūsų namie nesutiko porą valandų pasilikti, mus su vyru išleisti. Nors į svečisu mielai pas ją važiuoja. Bet ji tokia griežtoka, nors dukra sakė, kad kitąkart išleis. taigi srebiam košę.

Dėl vyro - visą savaitę pralaksčius su darbais, reikalais, privežiojus sūnų į muz. mokyklą (nors aš važinėju ne mažiau darbiniais ir kt reikalais), jis nori ramiai pabūti namie, o ne trankytis po miestą. Na bet reikės bandyti pasiūlyti, mažu sutiks. Be to, mes su dukra sekmad i baznycia einam, po to sekmadieniaujam knygyne ar dar kur, o vyras neina i baznycia jau ilga laika.
Mano tas miręs nuo gerklės vėžio dėdė irgi visą gyvenimą rūkė. Ir net susirgęs vėžiu , kai pagerėjo, tuos dvejus metus vis tiek rūkė.




Nerodo pykcio. Be to, as negaliu uzsikrauti atsakomybes ir uz dukros, ir uz sunaus jausmus ir uzimtuma. Sakiau, kad as su dukra uzsiimu, o tu su sunum bendrauk. Bet kartais ir su sunum kur nueinu. Ne savaitgali. O vyras porakart per metus su sunum nueina futbolo paziuret, buvo dar vienoj vietoj su savo draugu ir sunum.

Kokioj stovykloj vaikai apleidziami ir persimyza ir ka reiskia persimyzus. Apsimyzus?
Bestyge o jei vyras liktu namie su dukra o tu su sunum vaziuotum. Ir paciai ramesnia mieste laikas butu. Be to vaikam reikia abieju tevu ir kaip bebutu sunku atsakymybe nesi uz tiek kiek turi vaiku bet tie visokie pavarijavimai gali buti. Kad butu ivairove.
O dukros nepagasdinsi ? As sakydavau jei tau neatinka cia, zviegi gal nori kitu tevu paieskoti? Su kuo gyvent noretum? Bet vaika reik jausti. Kitam ta ideja patinka. Esu pasakojus ir apie vaiku namus. Nu jei tau cia vaikas blogai ir negali ramiai sneketi. Piktnaudziauti tuo negalima. Bet kai kuriem biski padeda sustot. Drauges vaikas bloaudamas sakydavo " tu blogaaa.....bet geresnes neraaaa"

Taip ir zinojau,kad geriau neimt biuletenio...penktad ateina nauja valytoja i mano viena nama.is manes atima 4 laiptines.siand ryte suzinojau.bendradarbe pasake,sako ko cia pergyveni,arba perkels i statyba butu valyt arba atleis.nu zodziu...aisku zino ji daugiau.bet nesako.

Bestyge,
Per maza ji dar savaitinei stovyklai. Ar moka ji apie save apsirupinti pagr dalykus be pagalbos? Stovykloj manau ten neciuciuoja kaip darzely. As savo trecioke jau tik dabar turbut galeciau savaitei isleisti. Ryte moka susiruosti savarankiskai nuo a iki z jau. Ir neveluoti.


Meja
Sunku ka pasakyt. bandyk kt darbo ieskoti. Deja niekas nenori laikyt darbuotoju kurie vis ant biuletenio. o ir darbas toks kad bet kas gali pakeisti...

Neafišuosiu stovyklos. Buvo nesipraususi 5 paras, iššutussi, prie kojų kakiai pridžiūvę, žaizdelės, apsimyžusi, niekas ten nesidomėjo higiena.

Tėvai turi dalintis atsakomybe, sakiau vyru, kad aš daugiau mergaitiškai su dukra laisvalkaikį leisiu, o jis su sūnum teužsiima. Apie tuos tavo aptartus drausminimo būdus - viskas išbandyta, ir gąsdinimai, ir motyvavimai, ir bausmės..... O gąsdinti vaikų namais nebenoriu, ir nesakau, kad ji bloga jai, o tik kad negerai elgiasi, blogai, atskiriu, kur elgesys, o kur ji pati.



5 dienom, ne savaitei, su vyresniu broliu, pas pazistamus, buvo prasyta, kad pasirupintu, jei sutiko priimti mazesne, juo labiau kad stovyklos vadobes su savo mazais vaikais buvo, su savo mano dukros bendraamze mergaite, ir kambary dvi vadoves su savo vaikais miegojo, trys lovos kambary, ir paprasiau graziai atsakingos vadoves, kad padetu manajai, jei kas, padrasintu, pakontroliuotu higiena, ir apie inkstu buvusi uzdegima minejau, bet , pasirodo, jai buvo nei silota, nei salta, atvaziavusi radau dukra verkiancia, verke ilgai pasirodo, kad daiktus visus spetu susikrauti, ir niekas neuzejo i kambari nuraminti, ar man paskambinti,m duoti pakalbeti, pasakyti, kad viskas gerai, spesi, teveliai atvaziuoja, bet neskubek, ji ten , kaip suprantu, nuolat ne savim b buvo, streso rezimu.savo mergaites juk nelaike vadove nepraustos, maniske bijojo, pasirodo, eiti praustis, nemokejo uzsikabinti duru ten, velai vykdavo diskotekos, po to nebeleisdavo praustis, miego mazai buvo. Zodziu. Kadangi ji savarankiska, pati apsiprausia namie dazniausiai, kai netingi, pati seniai moka geriau uz broli apsirengti, isleidau, ir darzely jokiu bronlemu, nemuzdavo i kelnes. Zodziu, norejau pailseti 5 dienas be vaiku , o isejo atvirksciai. puse metu srebti kose po to. Gerkle raudona buvo, auksta tempe, kai siaip praktiskai neserga isvis. Bet greit praejo namie, isprausiau visa. O trauma liko. Per maza, taip, tu teisi.

As nebuvau vis ant biuletenio.per daugiau nei metus laiko sitas pirmas(is vis pirmas mano gyvenime),is bendradarbes1 laiptine atima,is manes 4.nesakau,kad idealiai dirbu,bet skundu is niekur nebuvo.rado kazkokia vietine is vilniaus,kuriai vazinet nereik ir gyvent teritorijoj.

na gal ir pirmas, as neseku tavo biuleteniu. bet galbut darbdaviai pastebejo, kad tau sunku dirbti. o gal del gyvenamosios vietos... nes vilnietei darbo vieta iseina pigiau nei is kito miesto. anai nereik moekt uz busta.

nors gal neatleis, gal tau duos nauju objektu. gal tiesiog kruvi sumazins. siaip gali eiti ir paklausti, kodel ateme tas laiptines.

ir gali ziureti skelbimus su darbo vietom, juk niekas per galva neduos.

Na paima pati sunkiausia nama,bendradarbe tai tik dziaugias,kad is jos ta1 laiptine atima.
Ryt paklausiu,nes matysiu vadova.
Gal ir be reikalo panikuoju,bet pirma mintis kai pasake buvo atleis.tokiu atveju galejau ta biuleteni test ir test....nu zodziu...jau 3 k geriau raminamus o viduj vis tiek panika

Bestyge, gal aš ko nesuprantu, bet 5m vaiką išleist į stovyklą 5 dienom, atrodo labai labai drąsus žingsnis, kai auklėtojos turi rūpintis nežinia kiek tų vaikų.
Žinau, kad neguodžia tokie pasakymai, bet praeis tau tas toks laikas. Duokdie jiems lengvos paauglystės, žinoma...
Dėl mano atminties - aš kaip tikra lietuvė, tik ir prisimenu ko nereikia, kas buvo blogai ir sunku. Juk todėl tas susitikimas įsimintinas. Paklausk darbdavio, ar prisimenu ką reikia.
Bet, žinai. Aš netikiu, kad tavo dukra užaugs blogu žmogum. Tikrai nuoširdžiai netikiu. Tik kaip tau padėt išgyvent dabartį, nežinau. Norėtųs linkėt, kad vyras labiau prie tavo ramybės prisidėtų.
Nidulia prisikalbėjo, gal jai pavyks kokį kartą dukrą atiduot. Aš bjauri boba, tai nebesisiūlau. Man būtų tikrai kančia, o kančios ir taip gana.

Šian man buvo ilgai vėl taip bjauriai neramu, bet vis tiek šventė. Nemačiau, nei balso girdėjau to "kolegos". Čia tikriausia taip pat negražiai skamba, kaip kad pasakyt, kad užknisa savi vaikai. Kaip tikinti, kartais bandau įžvelgt Dievo veidą jame. T.y., Kūrinys juk yra GERA. I tikrai turėčiau ką pasakyt gero apie jį. Bet man, individualistei, ir šiaip jautriam padarui, kai kurios būdo savybės tiesiog nepakeliamos. Mano kelias turi būti atskiras nuo jo visom prasmėm...

Besryge, tavo atveju, buvo neatsakingi vadovai, tavo kaltes tikrai nerar.As leidau savo dukra i stovyklaa 5 metu ir ji nrbuvo issutusi, apsi....ojusi ar dar kokia. Vadovai savo vaikus turi priziureti, Kazkas ne taip buvo toje jusu stovykloje.. Laukiam vasaros, kad galeciau tavo mergaite pasiimti, nors kas be sansu, jei vyras nesutiks.. Vasara, bent vienoms iseiginems as ja tikrai pasiimsiu, pazadu:)************

Bestyge, niekada nemačiau tavo šeimos, bet iš žinučių atrodo, kad ji labai protinga, nes sugeba rasti ir naudotis jūsų silpnomis vietomis. Juk , jei valandą paspiegus tau bosas pakeltų algą – tu tikriausiai spiegtum kiekvieną dieną.

Dvi istorijos iš mano aplinkos

-        vieną panašaus elgesio vaiką psichologai patarė laikyti stipriai apkabinus, kad pajustų tavo jėgą.

-        vienas penkiametis klaikiai ir įkyriai burgzdavo su mašinėlėmis ir visi jo prašydavo elgtis tyliau. Vaikas dar garsiau burgzdavo taip visus valdydavo. Kol vienas protingas žmogus nepasakė: -ko čia tavo mašina taip tyliai burzgia, gal sugedo?

    tai tas vaikutis prarado žadą iš nuostabos ir nustojo taip elgtis.