Labas aš naujokė, bet turiu depresiją ir dažnai paskaitinėju čia 😐 norėčiau paklausti ar yra dingusios mm kuriai nuo depresijos?
Jaučiu už mane neenergingesnio žmogaus būti negali...
Labas vakaras,norejau pasiteirauti ar kam teko keisti antidepresantus is vienu i kitus,man reikes keisti po 4metu naudojimo paroxetina i venlafaksina,paroxetino nutraukti neina nes stipri abstinencija,ar bus galimas staigus keitimas,ar yra kazkoks pasalinis poveikis,aciu labai,nes info kitur nerandu
QUOTE(armi06 @ 2019 06 11, 20:41)
armi06, 11 Bir 2019 - 20:41, parašė:
armi06, 11 Bir 2019 - 20:41, parašė: ![]()
Labas vakaras,norejau pasiteirauti ar kam teko keisti antidepresantus is vienu i kitus,man reikes keisti po 4metu naudojimo paroxetina i venlafaksina,paroxetino nutraukti neina nes stipri abstinencija,ar bus galimas staigus keitimas,ar yra kazkoks pasalinis poveikis,aciu labai,nes info kitur nerandu
Labas vakaras,norejau pasiteirauti ar kam teko keisti antidepresantus is vienu i kitus,man reikes keisti po 4metu naudojimo paroxetina i venlafaksina,paroxetino nutraukti neina nes stipri abstinencija,ar bus galimas staigus keitimas,ar yra kazkoks pasalinis poveikis,aciu labai,nes info kitur nerandu
Atsakyti gali tik psichiatras ir individuali jūsų patirtis.
Aha. Spėju, ne kiekvienas gebėtų visą penktadienio vakarą, paskui visą šeštadienio dieną ir naktį pramiegoti ir sekmadieniui gerai įdienojus šiaip taip atsikelti, bet norėti miego, todėl dieną dar pamiegoti.
Žinoma, ir galimybę reikia tokią turėt. Jei neturėčiau, žinau, kad grimzčiau tik žemyn emociškai...
Ot neturiu aistros gyvenimui, jokio vaibo... Bendravimas išvis vargina. Kaip džiaugiuosi, kai darbe vyriškiai nutyla...
Žinoma, ir galimybę reikia tokią turėt. Jei neturėčiau, žinau, kad grimzčiau tik žemyn emociškai...
Ot neturiu aistros gyvenimui, jokio vaibo... Bendravimas išvis vargina. Kaip džiaugiuosi, kai darbe vyriškiai nutyla...
Mh, manau galėčiau gal net norėčiau.bet neturiu galimybių kaip sakai. Atsakomybę nešu už vaikis ir kaip jiems gyvenimas atrodys. O atrodo norėčiau po kqldra lįst ir neišlyst. Net tiesą sakant išlindus, nuveikus, paskaičiavus ką nuveikiau kažkokią apsimestinę labiau pilnatvę jaučiu. Gailėčiau pramiegoto laiko, pylčiau ant savęs, ėsčiau. Todėl nemiegu.
Man tai tiesiog tuo metu nereikia gyvenimo gyvent, savaime trumpėjo jo, o kartu ir streso, laikas. Tai gerai. Tik nervina, kai kažko elementaraus nepadarau, jei dar pirmadienį vis tik gyvensiu...
Krentame... Guodžiamés..