Gal kažką paguos.
Ar nepanašus aplinkos įspūdis, kai pilka ir vaizdas dreba net užsimerkus?
Tikra mintis, turbūt, ne ta, bet man labai primena jausmą, kai pykina ne fiziškai, atrodo, kad tuoj tuoj išvmsiu smegenis (ne kalnus, oi ne):
Sakyčiau, gerai pavaizduoti depresijos pojūčiai:
Papildyta:
Pribaigiau aną temą, tai leidau sukurti naują. Turbūt, dar bus apie ką kalbėtis depresijos tema.
Bestyge, šakės...
QUOTE(Night13 @ 2016 10 10, 23:02)
Taip nusistebėjau, koks čia rodiklis ta draugė. Nors nieko aš apie antibus nesuprantu. Galiu diskutuot tik apie traleliuškes. Antibus, pamenu, kad gėriau būdama moksleive. Dabar taip labai nesergu. Zaraza prie zarazos nekimba, sako.
Bet, Mėja, žiūriu, vaistus moka sau pasiskirt. Tai antibus, tai AD. Ką dar nžn.
Ką reiškia patinka darbas? Kuo jis gali patikt, kai vienas tas reikalas viską užgožia. Šian pirmoj dienos pusėj išgyvenau totalų košmarą. Nespėjau įeit pro duris, kai visa šeimynėlė užgriuvo su klausimais/problemom/klaidom (net gal negalima to klaidom vadint, bet prie ko prisikabinti šiek tiek buvo), visi kone vienu metu. Gal čia koks svarbumo rodiklis, bet kartais jaučiuos taip, kaip jau rašiau. Kad kenkčiau, o ne dirbčiau jiems. Aš nesakau, direktoriaus žmona ten absoliučiai nuostabus dalykas. Nejaučiu, kad ji parodytų, kad yra kažkokia viršesnė. Jau nekalbu, kad man ir kavos užkaičia, ir net kėdėms tokius apklotėlius atnešė, kad katė nesudraskytų tų kėdžių.
Ir direktorius, nuotaikos žmogus, bet kartais ir pasilazdavojam visai ne darbo reikalais. Žmogus amžiuje, bet tikrai nesielgia, kaip koks nusenęs diedas. Man labai labai svarbu santykiai darbe. Jau taip klientų visokių būna, dar to betrūksta kad ir kolegos iš proto varytų.
Nėr kad išoriškai blogai sutariu su tuo 3 -iu asmeniu. Bet, manau, ir jis puikiai supranta, kad aš sukandus dantis su juo bendrauju mandagiai lygiai tiek, kiek būtina darbo klausimais. Ir taip, kad tik prie manęs nesiknistų, nekiltų bereikalingų klausimų ir pan. Aišku, neabejoju, kad jis laiko mane paprasčiausia višta, tik jau jam tikrai nerūpi, kas ten man nepatinka.
Nesu tokia kvaila - aišku, kad pasidairau dėl naujų darbų. Negaliu gi mest ir eit lauk, nes, elementariai, būtų labai jau sunku finansiškai.
Šiaip pinigai tikrai visai nekokie, ką gaunu.
Mėja, tavo darbas labai jau neprestižinis, bet tavo buvusioj situacijoj, turbūt, idealus.
Manajam ir galvot reik, ir žmonės, skaičiavimai, klaidų tikimybė, stresai yra nuolatinis reikalas.
Bet, Mėja, žiūriu, vaistus moka sau pasiskirt. Tai antibus, tai AD. Ką dar nžn.
Ką reiškia patinka darbas? Kuo jis gali patikt, kai vienas tas reikalas viską užgožia. Šian pirmoj dienos pusėj išgyvenau totalų košmarą. Nespėjau įeit pro duris, kai visa šeimynėlė užgriuvo su klausimais/problemom/klaidom (net gal negalima to klaidom vadint, bet prie ko prisikabinti šiek tiek buvo), visi kone vienu metu. Gal čia koks svarbumo rodiklis, bet kartais jaučiuos taip, kaip jau rašiau. Kad kenkčiau, o ne dirbčiau jiems. Aš nesakau, direktoriaus žmona ten absoliučiai nuostabus dalykas. Nejaučiu, kad ji parodytų, kad yra kažkokia viršesnė. Jau nekalbu, kad man ir kavos užkaičia, ir net kėdėms tokius apklotėlius atnešė, kad katė nesudraskytų tų kėdžių.
Ir direktorius, nuotaikos žmogus, bet kartais ir pasilazdavojam visai ne darbo reikalais. Žmogus amžiuje, bet tikrai nesielgia, kaip koks nusenęs diedas. Man labai labai svarbu santykiai darbe. Jau taip klientų visokių būna, dar to betrūksta kad ir kolegos iš proto varytų.
Nėr kad išoriškai blogai sutariu su tuo 3 -iu asmeniu. Bet, manau, ir jis puikiai supranta, kad aš sukandus dantis su juo bendrauju mandagiai lygiai tiek, kiek būtina darbo klausimais. Ir taip, kad tik prie manęs nesiknistų, nekiltų bereikalingų klausimų ir pan. Aišku, neabejoju, kad jis laiko mane paprasčiausia višta, tik jau jam tikrai nerūpi, kas ten man nepatinka.
Nesu tokia kvaila - aišku, kad pasidairau dėl naujų darbų. Negaliu gi mest ir eit lauk, nes, elementariai, būtų labai jau sunku finansiškai.
Šiaip pinigai tikrai visai nekokie, ką gaunu.
Mėja, tavo darbas labai jau neprestižinis, bet tavo buvusioj situacijoj, turbūt, idealus.
Manajam ir galvot reik, ir žmonės, skaičiavimai, klaidų tikimybė, stresai yra nuolatinis reikalas.
Nu tai draugei antibu pati ir daviau,nes neturejo laiko nueit pas gyd.sirgo ilgai,dirba per du darbus,vienas is ju naktinis.
Neeee,ad jau psichiatre skiria.
Negaleciau dirbt su zmonem,nepatiktu.ypac kasoj,istveriau vos menesi kai dirbau.ir tai pats blogiausias mano turetas darbas.
QUOTE(meja82meja @ 2016 10 11, 07:08)
Nu tai draugei antibu pati ir daviau,nes neturejo laiko nueit pas gyd.sirgo ilgai,dirba per du darbus,vienas is ju naktinis.
Neeee,ad jau psichiatre skiria.
Negaleciau dirbt su zmonem,nepatiktu.ypac kasoj,istveriau vos menesi kai dirbau.ir tai pats blogiausias mano turetas darbas.
Neeee,ad jau psichiatre skiria.
Negaleciau dirbt su zmonem,nepatiktu.ypac kasoj,istveriau vos menesi kai dirbau.ir tai pats blogiausias mano turetas darbas.
Tai žinom, kad db išrašo psichiatrė. O draugė kvaila ir tiek. Kaip kokybiškai žmogus gali dirbt sirgdamas rimtu peršalimu ar pan. ir neturėt laiko.
Dirbu ne kasoj, bet su vienu ir tuo pačiu kartais tenka bendraut pusmetį. 1 susitikimas su tuo pat kartais trunka pusdienį. Nėra taip, kad jis išėjo ir viskas. "Projektas" su juo baigtas.
Kone visi sako pan., kad su žmonėm sunku. Bet kad dauguma darbų nori nenori susiję su komunikacija. Reikėtų ir dirbtum. Ir dirbsi, tikriausia. Neamžinas gi dabartinis darbas.
Kylam....
Dar vyras sakė, kad vis bandžiau eiti balkonan ir sakiau norinti iššokti pro langą.
O apie savo sapnus ir šūkavimą naktimis net nekalbu.
Serga t a siela nors tu ką....
Dar vyras sakė, kad vis bandžiau eiti balkonan ir sakiau norinti iššokti pro langą.
O apie savo sapnus ir šūkavimą naktimis net nekalbu.
Serga t a siela nors tu ką....
Kokia emociškai sunki diena.
Įveikiau save, bandžiau nebijoti senų baubų, perlipau, bet po visko emocijos taip sukilo, kad sunku buvo negerti raminamo.
O po to dienos pabaigai dar vienas skaudus išbandymas. Ataugą įskaudino. Ilgai verkė drebėdama, valanda praėjo, kol nuraminau namie. Pikta ant tarybinio sukirpimo peDAgogų. Ir gali belstis kiek nori, robotizmas nepersijungia niekaip jų galvose.
Raminamo negėriau, nors labai norėtųs, alko irgi. Bandau drebulį išgyvendinti bendraudama su atauga (nublioviau, aišku) ir naršydama internete.
Įveikiau save, bandžiau nebijoti senų baubų, perlipau, bet po visko emocijos taip sukilo, kad sunku buvo negerti raminamo.
O po to dienos pabaigai dar vienas skaudus išbandymas. Ataugą įskaudino. Ilgai verkė drebėdama, valanda praėjo, kol nuraminau namie. Pikta ant tarybinio sukirpimo peDAgogų. Ir gali belstis kiek nori, robotizmas nepersijungia niekaip jų galvose.
Raminamo negėriau, nors labai norėtųs, alko irgi. Bandau drebulį išgyvendinti bendraudama su atauga (nublioviau, aišku) ir naršydama internete.
QUOTE(Bestygė @ 2016 10 11, 15:01)
Dar vyras sakė, kad vis bandžiau eiti balkonan ir sakiau norinti iššokti pro langą.
Pavojinga tau duoti alko, eina sau.
Bestyge, žinau, kad ne pirmąkart klausiu, bet... Ar tave slegia, kad su mama taip atsitiko? Ar priežastis ne viena? Kas tau gyvenime DABAR sunkiausia?
QUOTE(Night13 @ 2016 10 11, 11:04)
Kone visi sako pan., kad su žmonėm sunku. Bet kad dauguma darbų nori nenori susiję su komunikacija. Reikėtų ir dirbtum. Ir dirbsi, tikriausia. Neamžinas gi dabartinis darbas.
Neamzinas,bet tikiuos dirbsiu ji kuo ilgiau.na butent sitoj imonej.
Nu ka turejau siand pirma procedura.uzdejo kazkokius pribambasus ant koju,palaike ir vsio.2k jau geriau nuo skausmo.ryt baigias biuletenis,niekas ne geriau...o jei man aplamai niekas nepades,sutartis ant galo,as noriu ,kad jie neabejotu del jos pratesimo,atleist per biuleteny negali,bet sutarti jai pasibaigus tai gali nutraukt...ar as cia nenormaliai panikuoju...nes tikrai panikuoju.
Nu kur gi nenormaliai... Aš ir be biuletenių pamėlynavus vaikščiočiau ir nieko nenorėčiau. Kai plano B nėra, man atrodo, nenormaliau būtų nestresuot.
Bet gal viskas bus ok su tuo darbu. Dėl kojų, tai jooo. Ne kaip skamba... O operacija turbūt ne šiaip, po to atsigavimo netrumpo reiktų, gi, vis tiek įsikišimas į mėsas.
Bet gal viskas bus ok su tuo darbu. Dėl kojų, tai jooo. Ne kaip skamba... O operacija turbūt ne šiaip, po to atsigavimo netrumpo reiktų, gi, vis tiek įsikišimas į mėsas.
Meja
Kiek laiko turetum nuo suzinojimo kad neprates sutartiea iki issikraustymo?
Kiek laiko turetum nuo suzinojimo kad neprates sutartiea iki issikraustymo?
praitais metais pratese gruodzio vidury,2savaitem anksciau nei turejo baigtis sutartis.
ta valytoja ,kur mane pavaduoja 1diena padirbo ir jau klausia kada grysiu...
ta valytoja ,kur mane pavaduoja 1diena padirbo ir jau klausia kada grysiu...
Mėja, manau, ne to Mylimukė klausia - o jei atsitiktų taip, kad netęstų. Bet aš taip suprantu, ten yra apgyvendinimas dirbant. O kai nedirbi, artimiausią savaitgalį gi veža darbovietė į gimtą miestą, tai jei nori, važiuoji, ir tiek.
Sakyčiau, pasieškot atsarginio varianto, bet kai su tom kojom taip, turbūt, vis tiek to nedarysi.
Ir dar jei biulelenius vėliau duos, irgi, turbūt ir klaust dabar ar ketina pratęst nei šis, nei tas.
Aš jau antra diena dirbu viena, be kalėjimo prižiūrėtojų. Neveltui ryte žegnojuosi švęstu vandeniu (čia rimtai, jei ką).
Sakyčiau, pasieškot atsarginio varianto, bet kai su tom kojom taip, turbūt, vis tiek to nedarysi.
Ir dar jei biulelenius vėliau duos, irgi, turbūt ir klaust dabar ar ketina pratęst nei šis, nei tas.
Aš jau antra diena dirbu viena, be kalėjimo prižiūrėtojų. Neveltui ryte žegnojuosi švęstu vandeniu (čia rimtai, jei ką).