QUOTE(mjjm @ 2017 04 17, 21:31)
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Verteris" data-cid="71573621" data-time="1492418587">Kiek matau, jie lyg ir be standumo briaunų po nešančiomis sienomis, gan nestandartinis sprendimas. Išlyginamąjį ar pan buterbrodą mačiau kažkur brėžiniuose, bet kažkaip kiek skaitinėjau pas mus tiesiog į plokštę viską betonuoja. Pliusų tas buterbrodas lyg ir turi, bet ir kainą užkelia atitinkamai.</blockquote>
<div>Nieko neradau google apie standumo briaunas pamatuose. Kas tai?</div>
<div>Kokie pliusai tokio perteklinio buterbrodo? Nelabai matau, kokia gali būti tokio tipo nauda.</div>
<p> </p>
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Verteris" data-cid="71573621" data-time="1492418587">
Mano atveju šalinome/pylėme po pamatu grunto maždaug metrą gilyn. Natūralus gruntas dar silpnesnis. XPS po nešančiomis, kitus EPS150. Bet pamatas su standumo briaunomis.
</blockquote>
<p>Kokia buvo geologija? Kokiam gylyje prasidėjo stipresnis gruntas? Kokiam gylyje gruntiniai vandenys? Aš konstruktoriaus prašiau XPS sudėti po nešančiosiomis sienomis - kitur parinkti EPS. Todėl nesuprantu, ar pamiršo, ar tik su XPS ir reiks daryti.</p>
<p> </p>
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Verteris" data-cid="71573621" data-time="1492418587">
Kas projektavo pamatus? Ar tas konstruktorius juose specializuojasi ar šiaip pirmą blyną suskaičiavo? Gal dar pasikonsultuoti su kitu konstruktoriu - žiūrėk pigiau pagal naują projektą pasidaryti išeis..</blockquote>
<p>Projektavo architektės konstruktorius, su kuriuo ji pastoviai dirba. Bet kaip suprantu, dirba daugiausia ne su individualių namų projektais, labiau daugiaaukščiais. Pats konstruktorius sakė, kad sau domėjosi tokiais pamatais, bet paskaičiavo, kad per brangu bus įsirengti. Kažkaip manau, kad arba nedaręs plokštuminių arba nedaug. Jam apie 40 m.</p>
Standumo briaunos - tai pamato pastorinimai po nešančiomis sienomis, galima pažiūrėti čia -
http://www.tipinis.l...veiksliukas.png
Vieną pliusą atskiros šildomos 'stiažkės' jai paminėjo - galima bandyti reguliuoti temperatūras atskiros patalpose. Dar pliusas būtų greitesnė reakcija pradėjus šildyti - vienas dalykas įšildyti 8cm storio sluoksnį, kitas - ~50 tonų stipriai armuoto betono. Na ir dar nepaminėtas plokštuminio pamato minusas - per tą plokštę garsas pakankamai gerai sklinda, tai jei svarbu viename namo gale negirdėti kas vyksta kitame, tai atskira šildoma 'stiažkė' čia būtų pliusas. Ai, na ir atskirai vedžiojant grindinio šildymo vamzdelius mažiau galvą skauda statybų metu, etapai išsiskiria. Man, pvz., grindinio šildymo vamzdelius 'nepataikė' išvesti į būsimą sieną, greta visi išlindo. Kažkaip pražiopsojome matmenis...
Kiek čia dideli pliusai - asmeninių preferencijų reikalas.
Gruntas pas mane dar silpnesnis, purus smėlis iki 3m, toliau pusmetris priemolio, giliau vėl purus smėlis ir kažkas tvirtesnio tik nuo 6m prasideda. Vandenys kažkur tarp 2 ir 2,5 m gylio. Kaip sakiau, nustumdėme augalinį ir visokias šiukšles, paskui tankinome natūralų gruntą, klojome geotekstilę ir geotinklą (būtent šis stabilizuoja visą žvyro pagalvę po pamatu), paskui per du kartus pylėme po ~30cm paprasto žvyro ir atskirai juos tankinome. Viršutinį sluoksnį sutankinome iki 35-40 Mpa.
Kiek pagal esamą projektą armatūros/betono yra suskaičiuota?
. Kai vidutinis namo svoris 200-300 t, o pirmo aukšto plotas ~100m2 gaunasi 1m2 grunto tenka ~ 3t atlaikyti. Kaip supratau parašė tik iš po plokštės pašalinti augalini sluoksnį ir sutankinti gruntą. Nebent namo forma labai sudėtinga.
