Pamatai, 11 tema

#253
QUOTE(zigiz @ 2018 11 13, 23:33)
rodyk schemą, gal kas gausis.


Pabraižiau, kritikuokit smile.gif
https://www.part.lt/...2e344249489.jpg Pamato pjuvis
https://www.part.lt/...14ec8b93a44.jpg Gelžbetonio detalė

Paaiškinimas https://www.youtube....h?v=ga5gS2BgFGM
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo TomasJonas: 14 lapkričio 2018 - 10:26
#254
QUOTE(TomasJonas @ 2018 11 14, 09:18)
Pabraižiau, kritikuokit smile.gif
https://www.part.lt/...2e344249489.jpg Pamato pjuvis
https://www.part.lt/...14ec8b93a44.jpg Gelžbetonio detalė

Paaiškinimas https://www.youtube....h?v=ga5gS2BgFGM


putplasčio gabalų 0,2x1 siūlau nedėti, o padaryti storesniais briaunas,
kaip fiksuosi putplastį (1X1) tarp briaunų,
briaunų armavimui naudoti karkasus su išilgine d12 skersmens armatūra pritarčiau, bet grindų plokštei užtektų tinklo iš d6 su "akim" 150mm, briaunų zonoje tinklas turi būti plokštės viršuje, o centrinėje dalyje plokštės apačioje,
ir po mažomis briaunomis reikėtų dėti XPS, 10 cm storio XPS po perimetro sija iškišti po cokolio apšiltinimu.
Atsakyti
#255
QUOTE(zigiz @ 2018 11 14, 22:54)
putplasčio gabalų 0,2x1 siūlau nedėti, o padaryti storesniais briaunas,
kaip fiksuosi putplastį (1X1) tarp briaunų,
briaunų armavimui naudoti karkasus su išilgine d12 skersmens armatūra pritarčiau, bet grindų plokštei užtektų tinklo iš d6 su "akim" 150mm, briaunų zonoje tinklas turi būti plokštės viršuje, o centrinėje dalyje plokštės apačioje,
ir po mažomis briaunomis reikėtų dėti XPS, 10 cm storio XPS po perimetro sija iškišti po cokolio apšiltinimu.

Putplasčio gabalų pas save nedėjau, o padariau kaip ir sakot, bet schemoj parodžiau dėl aiškumo.
Briaunų karkasui panaudojau d16, bet gali būti, kad užtenka pilnai d12.
Gali būti, kad užtektu tinklo d6, bet nevirinta armatūra pigesnė, svoris mažesnis po vieną ilgus strypus lengviau vienam tampyti, prispaudžia 1x1 putplastį ir nebejuda, kaip tik gerai užsideda ant briaunų karkaso ten pakilusi aukščiau, o centrinėje dalyje arčiau apačios, nors Švedai deda per grindų sluolsnio vidurį, nes viengubas tinklas apkrovas gali laikyti tada ne tik iš viršaus, bet ir apačios.
Dėl XPS po mažomis briaunomis gal ir nepamaišytu, bet aš pataupiau, youtube dažnai net ir po išorinėm briaunomis vien EPS deda.
Atsakyti
#256
QUOTE(TomasJonas @ 2018 11 14, 22:08)
Putplasčio gabalų pas save nedėjau, o padariau kaip ir sakot, bet schemoj parodžiau dėl aiškumo.
Briaunų karkasui panaudojau d16, bet gali būti, kad užtenka pilnai d12.
Gali būti, kad užtektu tinklo d6, bet nevirinta armatūra pigesnė, svoris mažesnis po vieną ilgus strypus lengviau vienam tampyti, prispaudžia 1x1 putplastį ir nebejuda, kaip tik gerai užsideda ant briaunų karkaso ten pakilusi aukščiau, o centrinėje dalyje arčiau apačios, nors Švedai deda per grindų sluolsnio vidurį, nes viengubas tinklas apkrovas gali laikyti tada ne tik iš viršaus, bet ir apačios.
Dėl XPS po mažomis briaunomis gal ir nepamaišytu, bet aš pataupiau, youtube dažnai net ir po išorinėm briaunomis vien EPS deda.


lenkiamuose g/b elementuose išilginė armatūra centrinėje dalyje nededama, nes ten gniuždymo ir tempimo įtempimai =0.
Atsakyti
#257
QUOTE(zigiz @ 2018 11 18, 22:55)
lenkiamuose g/b  elementuose išilginė armatūra centrinėje dalyje nededama, nes ten gniuždymo ir tempimo įtempimai =0.


Iš esmės sutinku ir mano pvz. atveju tas vienasluoksnis armatūros tinklas laiko tik 1x1m vertikalias jėgas t.y. ant grindų kas bus dedama, vaikštoma. Bet jei pasitaikytu grunte koks nors seno pamato elementas kuris neleistu tolygiai apkrovai pasiskirstyti ir iš apačios po viensluoksniu tinklu susidarytu spaudimas, tai grindys virš to 1x1 EPS elemento išsigaubtu į viršų. Nors pagalvojus, praktikoje nelabai įmanoma, kad tokia situacija susidarytu, nes EPS dėl savo minkštumo sugertu, susispaustu toje vietoje.
Atsakyti
#258
QUOTE(TomasJonas @ 2018 11 19, 08:19)
Iš esmės sutinku ir mano pvz. atveju tas vienasluoksnis armatūros tinklas laiko tik 1x1m vertikalias jėgas t.y. ant grindų kas bus dedama, vaikštoma. Bet jei pasitaikytu grunte koks nors seno pamato elementas kuris neleistu tolygiai apkrovai pasiskirstyti ir iš apačios po viensluoksniu tinklu susidarytu spaudimas, tai grindys virš to 1x1 EPS elemento išsigaubtu į viršų. Nors pagalvojus, praktikoje nelabai įmanoma, kad tokia situacija susidarytu, nes EPS dėl savo minkštumo sugertu, susispaustu toje vietoje.


sutinku, kad šis aprašytas "jovalas" vykstantis tarp pamato plokštės (tinklo), pagrindo (EPS) ir vertikalių jėgų - lakios fantazijos vaisius.
Atsakyti
#259
QUOTE(zigiz @ 2018 11 19, 22:40)
sutinku, kad šis aprašytas "jovalas" vykstantis tarp pamato plokštės (tinklo), pagrindo (EPS) ir vertikalių jėgų - lakios fantazijos vaisius.



O kaip dėl paskaičiavimų, ar gautusi paskaičiuoti kiek galima, reikėtu apkrauti išorines sienas, kad plokštė išsilenktu pvz 5cm. Tarkim po išorinėm sienom gruntas nusėda 5cm ir kokio svorio namas išstovėtu nesugriuves.
Atsakyti
#260
QUOTE(TomasJonas @ 2018 11 23, 22:01)
O kaip dėl paskaičiavimų, ar gautusi paskaičiuoti kiek galima, reikėtu apkrauti išorines sienas, kad plokštė išsilenktu pvz 5cm. Tarkim po išorinėm sienom gruntas nusėda 5cm ir kokio svorio namas išstovėtu nesugriuves.


paskaičiuoti galima viską, tik pirma reikėtų suformuluoti užduotį.
pagal anksčiau pateiktą schemą, išorės sienos stovi ant perimetro sijų (30x30cm), o plokštė po grindimis, koks tikslas skaičiuoti perimetro sijos apkrovos dydį, nuo kurio plokštė išsilenks (greičiausia į viršų) 5 cm? jei gruntas po visom išorės sienos nusėda 5 cm tai jokio pavojingo poveikio nebus.
Atsakyti
#261
QUOTE(zigiz @ 2018 11 28, 23:13)
paskaičiuoti galima viską, tik pirma reikėtų suformuluoti užduotį.
pagal anksčiau pateiktą schemą, išorės sienos stovi ant perimetro sijų (30x30cm), o plokštė po grindimis, koks tikslas skaičiuoti perimetro sijos apkrovos dydį, nuo kurio plokštė išsilenks (greičiausia į viršų) 5 cm? jei gruntas po visom išorės sienos nusėda 5 cm tai jokio pavojingo poveikio nebus.



Anksčiau daug kas sakydavo, kad plokštuminis pamatas netinka mūriniams namams, nes nuo apkrovos plokštė išsilenks ir išorinės mūrinės sienos praras stabilumą, išvirs į lauką. Tai toks skaičiavimas galbūt galėtu paneigti šį mitą. Karkasiniams namams toks skaičiavimas manau nereikalingas, bet mūriniams gal reikia?
Kaip užduotį suformuluoti tiksliai nežinau, bet grindų, pamato centrinėje dalyje būtu atrama iš grunto, o ant perimetro sijų paskirstyta apkrova nuo sienų, perdangos, stogo. Dažnai rašo, kad toks mūrinis 2aukštu namas svertu ~150 tonų, tai žinant kiek pamatas gali išsilenkti nuo tokios apkrovos būtu aiškiau ar yra pavojus kažkoks
Atsakyti
#262
QUOTE(TomasJonas @ 2018 11 29, 12:19)
Anksčiau daug kas sakydavo, kad plokštuminis pamatas netinka mūriniams namams, nes nuo apkrovos plokštė išsilenks ir išorinės mūrinės sienos praras stabilumą, išvirs į lauką. Tai toks skaičiavimas galbūt galėtu paneigti šį mitą. Karkasiniams namams toks skaičiavimas manau nereikalingas, bet mūriniams gal reikia?
  Kaip užduotį suformuluoti tiksliai nežinau, bet grindų, pamato centrinėje dalyje būtu atrama iš grunto, o ant perimetro sijų paskirstyta apkrova nuo sienų, perdangos, stogo. Dažnai rašo, kad toks mūrinis 2aukštu namas svertu ~150 tonų, tai žinant kiek pamatas gali išsilenkti nuo tokios apkrovos būtu aiškiau ar yra pavojus kažkoks

Sveiki, mano namas stovi ant plokstes. 2 aukstai, perdangos teriva, stogas plokscias. sienos laikancios tik isorines is liktiniu klojiniu. kaip ir rasyta, padaryta sija pamate primetru. Vienintelis dalykas ko statybininkai pabijojo, tai deti perdagos plokstes ant isoriniu sienu del isvertimo, teko naudoti teriva.
Atsakyti
#263
QUOTE(TomasJonas @ 2018 11 29, 11:19)
Anksčiau daug kas sakydavo, kad plokštuminis pamatas netinka mūriniams namams, nes nuo apkrovos plokštė išsilenks ir išorinės mūrinės sienos praras stabilumą, išvirs į lauką. Tai toks skaičiavimas galbūt galėtu paneigti šį mitą. Karkasiniams namams toks skaičiavimas manau nereikalingas, bet mūriniams gal reikia?
  Kaip užduotį suformuluoti tiksliai nežinau, bet grindų, pamato centrinėje dalyje būtu atrama iš grunto, o ant perimetro sijų paskirstyta apkrova nuo sienų, perdangos, stogo. Dažnai rašo, kad toks mūrinis 2aukštu namas svertu ~150 tonų, tai žinant kiek pamatas gali išsilenkti nuo tokios apkrovos būtu aiškiau ar yra pavojus kažkoks

paskaičiuokime:
pagrindas XPS300, stipris 130kPa (kN/m2), atraminės sijos po išorinėmis sienomis plotis 0,3m
max. apkrova i pamato siją, kad nebūtų viršytas pagrindo stipris
q= 130*0.3=39kN/m,
pastato svoris 150t=1500kN, jei darysim prielaidą, kad sienų, perdangų ir stogo apkrovos visu pastato perimetrų vienodas (praktikoje to nebūna), tuomet minimalus pastato išorės sienų perimetras, kad nebūtų viršytas pagrindo stipris po sija būtų P=1500/39=38.5m tai - kvadratas kurio kraštine 6,2m.
Atsakyti
#264
QUOTE(zigiz @ 2018 11 29, 23:09)
paskaičiuokime:
pagrindas XPS300, stipris 130kPa (kN/m2), atraminės sijos po išorinėmis sienomis plotis 0,3m
max. apkrova i pamato siją, kad nebūtų viršytas pagrindo stipris
q= 130*0.3=39kN/m,
pastato svoris 150t=1500kN, jei darysim prielaidą, kad sienų, perdangų ir stogo apkrovos visu pastato perimetrų vienodas (praktikoje to nebūna), tuomet minimalus pastato išorės sienų perimetras, kad nebūtų viršytas pagrindo stipris po sija  būtų P=1500/39=38.5m tai - kvadratas kurio kraštine 6,2m.

po mano perimetru xps 700 smile.gif
Atsakyti