Mačiau Lutukė verkia jau ir dėl literatūros klasikos - pasaulinės
Tikrai neturiu laiko, bet fragmentiškai atsakysiu.
Solveigą Daugirdaitę labai palaikau - tikslu, profesionalu. Nida ir vėl norėjo ažiotažo dėl LRT ir jose dalyvaujančių literatūrologų, tad užsipuolė Solveigą. Na, ne pirmą ir ne paskutinę. Bet gal Nida, kuri savo FB surašė tokį tekstuką (žr. po komentaro*) ir kuriuo Lutukė ir CO patikėjo kaip tiesa, žino, kaip buvo dar XIX amžiuje redaktorių redaguojamas Levo Tolstojaus romanas "Karas ir taika" - milžiniškas tekstas, kuris turėjo 15 pratarmių (t.y. ne pratarmės variantų, bet viena kita papildančių įvadinių tekstų), tūkstančius puslapių ekskursų ir tikrai įdomią, bet pakankamai kompaktišką siužetinę liniją, kuri tilptų į vieną tomą? Mes dabar skaitom išleistus tokio dydžio tomus:
https://www.knygos.l...ir-taika-1er3y/ Ir - DĖMESIO!!! Lutuke, perduok Nidai - tai
tris kartus sutrumpėjęs dėl XIX amžiaus redaktoriaus kritikos tekstas. Tekstas, kuris šiandien skaitomas kitaip nei XIX - XX amžiuje.
Lutuke, gal žinai, ar Nida pasidomėjo rusų literatūrologų romano "Karo ir taikos" tyrinėjimais"? Ar vis tik jai labai skauda, kad galima "Alma Littera" jos kažkokio opuso neišleido???
Tai normalu, kad šiandien tai būtų redaktorių taisomas romanas ir vadinamas "bloga literatūra". Na, vien jau žanrų atskyrimas, ką reiškia. O kad keičiasi klasikos kanonai; kad vis kitaip perskaitom jau skaitytus kūrinius ir jau interpretuojam kitaip - taip. Bet ne tik mes. Literatūros recepcija yra ir mentaliteto istorija. Gaila, kad Nida ne jos profesorė a.a. Jūratė Baranova, kuri suprato - ir filosofiją, ir literatūrą, istoriją; o kas svarbiausia: kas yra beletristika, filosofavimas literatūroj, dėl ko labai suskaudo širdį Nidai. Bet ar tikrai dėl to?
Kas ten dar? Dėl Baltušio - teisingai. Man paauglystėj jis labai patiko. Dabar kūriniai - įstrigę laike, bet Baltušio Dienoraščiai (du tomai) - labai patiko. Rekomenduoju.
Dėl Ivanauskaitės ir Skabliauskaitės - na, labai tikslūs Solveigos Daugirdaitės pastebėjimai.
Kas dar? Žemaitė. Va, čia aš su Solveiga ginčyčiausi: savo literatūrą pasauliui reikia mokėti pristatyti. Žemaitė yra ne tik tų kelių apsakymų autorė. Ji yra yra XIX pabaigos - XX pradžios lietuvių visuomenės, kultūros asmenybė; moteris su įspūdinga intymia patirtim, verta skandinaviškų romanų. Ir jos tas paminklas su metai įgauna vis tikslesnių prasmių.
Kas dar, literatūra susidomėjusi Lutuke?
---------
*Nida Vasiliauskaitė
Vasario 8 d., 16:49 ·
Prasideda. Literatūrologai ir LRT atranda, kad praeities klasika iš tiesų - jokia ne klasika, o "prasta literatūra", o jų draugeliai, gyvenantys iš literatūros arba jos kritikos gamybos, su palengvėjimu džiūgauja niekada tų tekstų nesupratę, baisiai nuobodžiavę, kankinęsi ar išvis neskaitę: valio, dabar jau galima nebesislėpti!
Pvz., "Karas ir taika" - "Dabar tai būtų bloga literatūra, nes tai yra publicistika, filosofavimas, redaktorius sakytų išbraukti tai, nes turi būti veiksmas, pasakojimas, o ne visažinio autoriaus samprotavimai" (vertina specialistė Solveiga Daugirdaitė, nuoroda komentare).
Solidi kritika, ar ne? Tam tikra knyga bloga TODĖL, kad galima prie jos prieiti ir pavadinti "publicistika" arba "filosofavimu" (literatūrologei šios sąvokos, reikia suprasti, tapačios - abi niekina, apie abi, vadinasi, neturi žalio supratimo ir žodį "filosofavimas" vartoja būtent kaip obskurantai, kuriems "filosofija" lygu "plepalai, iš tuščio į kiaurą"). Ir dar TODĖL, kad, esą, menamas (kokios nors Alma Littera) Šiuolaikinis Redaktorius Tolstojui "lieptų išbraukti" - Šiuolaikinis Redaktorius nelygstamai pranašesnis už "visažinį autorių" ir visai nevisažinis 😃
Čia Solveiga Daugirdaitė:
https://www.lrt.lt/n...DhvtrQwkDq3-lD8