QUOTE(paštininkė @ 2022 02 07, 12:55)
Taip, kaip ir Holokausto. Ir? Čia vadinasi "senutės"?
"Vaikeli" rašau ir Burbei, nes rašot kaip vaikai - žmonės, kurie nežino.
ne, holokaustas jum nera toks skaudus kaip tremimai, jo nei neminit niekad. Na rasot taip apie tremimus atrodo pacios butumet dalyvave, skaudziu istoriniu momentu yra labai daug, o is rasymo stiliaus as pamaniau, kad pacios buvot istremtos ar ten gimet tremtyje. Todel kad apie tai diskutuojant labai lendat i asmeniskumus, nesugebat objektyviai bendrauti, kas mazu amziausiai keista, nes nei tos soveitu sistemos labai daug nematet is tikro, buvot jaunos kai viskas zlugo , o paskutiniai 10 metu, ka as atsimenu tikrai nebuvo jokie ten baisus, Viskas ka pasakojat yra tik kazkur perskaityta, isgrista, ne paciu pergyventa, tai ir keista, kad nesugebat be asmeniskumu bendrauti tom temom.
tai neseniai irodinejai, ak dviakiskumas labai gerai, o jau dabar blogai?

O siaip
vaikeli kreipiames i daug jaunesnius zmones, todel ir maniau, kad ir uz Burba esi daug vyresne

niekas nesikreipia i zmogu vaikeli, jei jis kazko nezino
pastinike na gal tu labiau pabendrauk su zmonem gyvenime, tavo kalba tokia keista rimtai, tokia knygine, negyva, atrodo realybeje nesiorientuotum, kaip is archyvu. Nu tu sakei sirgai buvai prikaustyta prie lovos, bet dabar gi sakei vaikstai, tai kur bedos? Iseik i gyvenima juo pasimegauti, susirasksdraugu ivairiu, pabendrauk, gyvenciau Lt susitiktume kavos isgerti

i kaima Lietuvos nuvaziuok, paziurek kaip zmones gyvena ir t.t. atordo salycio su realybe neturit, kelios jus cia kazkokiam knygu burbule gyvenat.
mano seses drauge buvo suparalizuota 15 m, paskui turejo kelias operacijas, ja atstate, liko tik puse veido siek tiek suparalizuota viena ranka ir koja, vaiksto, kalba, siek tiek sunkiau nei kiti, bet vaiksto. Ji isvyko gyventi i Londona, sukure seima, uzsiimineja dvasinem praktikom, meditacijom ir sake yra laiminga, nes taip pasirinko buti laiminga. O kokia turejo buti trauma paauglei va sitokia lemtis atejusi, bet ji ja iveike, neuzsiciklino, nevaidina auka.