QUOTE(-burbanti- @ 2021 09 03, 22:32)
Tai zinoma, jei senumas yra gebejimas mastyti ir jausti, ne vien savo, bet ir kito skausma.
Tai zinoma, jei senumas yra gebejimas mastyti ir jausti, ne vien savo, bet ir kito skausma.
QUOTE(Moonte @ 2021 09 03, 22:32)
Nejukaukite, moteriske prisiskaiciusi populiariosios psichologijos.
Pritariu. Lai nejukauja
QUOTE(Moonte @ 2021 09 03, 21:34)
Tai zinoma, jei senumas yra gebejimas mastyti ir jausti, ne vien savo, bet ir kito skausma.
As tai vaikystę atsimenu, kaip begalinius zaidimus su draugais ir kaimynais, Auginamus triušiukus ir amziną pienių skynimą, kad ju kailiukai žvilgėtų. Atsimenu kiaulių skerdimą, isvirtusius vidurius, klanus kraujo. Bet tai nekele man jokiu emociju, nes taip visi auga kaimuose. Laidotuves atsimenu tik kaip prisedima prie stalo ir saldainiu rijimą
. Jokiu bobuciu ranku neatsimenu.
QUOTE(Moonte @ 2021 09 03, 22:28)
PIrma karta apie mirti susimasciau, kai dar nebuvo seseriu. Galimai kiti vaikai, turedami didesnes seimas, senelius, tetas, jau iki to amziaus spedavo sudalyvauti laidotuvese, ir tai priimdavo kaip duotybe. Man gi tai buvo keista ir daug pasakanti patirtis.
Mire musu kaimynas. Geras senukas, as daznai pas juos sveciuodavausi, puikiai pamenu jo zmonos kauletas, plona oda aptrauktas rankeles, is po kurios pupsojo kraujagysliu virvutes... Sededama jai ant keliu ciauskedavau ir pirstukais glosciau tas jos rankeles, manydama, kad jos yra skaudzios, oredama ja pagydyti...
Tevai padejo su laidotuvem. Anais laikais mirusiuosius sarvojo butuose. Pamenu ismetytas eglutes sakeles, kurios nurode kelia, kur pasarvotasis guli.
Pamenu, kai kiti kaimynai ejo isreiksti pagarba ir atsisveikinti su senuku. Mano tevai nesivede mane i laidotuves, man to ir nereikejo... Pakako tos atmosferos, kuri anuomet aplinkui tvyrojo.
Po laidotuviu praejus svaitei, as savo vaikika dusele suvokiau kad visi kas gyva yra mirtinga, tame tarpe ir as. Ir tuomet, nubegusi i miegamaji, klupodama ant zemes isiremiau kakta i lovos krasta pravirkau... Ir taip man pasidare gaila save, brangute...
Neuzilgo atejo mama, mane beiskodama, radusia beverkaincia atsisedo ant grindu, aslimais manes, apkabino, isklausinejus pradejo mane raminti... Mes abi planavome mano ateiti, svajojome apie mokslus, vestuves, vaikus... Kad man pries akis dar daug metu...
**********************
Dar nejau i mokykla, kaip dabar pamenu, ta vasaros vakara, kai as virtuveje sukiojausi kartu su mama, as visada buvau mamos uodegyte. Man patikdavo stebeti kaip ji dirba, ruosia maista. Mama nusplove darzoves, palikusi jas kiaurasamtyje... Stebejau, kaip nuo ju odeles riedejo vandens laseliai. Zvilgsni nukreipiau, i ciaupa, kuris buvo blogai uzsukta, is jo letai "sirpo" vandens lasas, o prisirpes garsiai nukrisdavo baksteledamas i skardine kriaukle... Susidomejusi stebejau i visa si procesa, suvokiau, kad va taip eina laikas, kuri as nieksda nebesugrazinsiu, kaip niekada negrazinsiu nubegusi vandens laseli...
**********************
Mano tevas susidure su mirtimi akis i aki per holodomora. Tai tik filmuose galima zaisti konslageryje. Realija siek tiek kitokia. Nekartosiu ka jau esu pasakojusi. Esme yra tame, kad mano tetis paslapcia nunese savo putra draugui, jis su juo, nezinant mamai, dalindavosi maistu, bet nuejes jau nerado savo draugo gyvo, va taip, be paruosimo, be zaidimo, be jokiu ten... Va taip, zemiskai, be pompastikos eme ir mire, o vaikui buvo 11, teciui 12 metu...
Mire musu kaimynas. Geras senukas, as daznai pas juos sveciuodavausi, puikiai pamenu jo zmonos kauletas, plona oda aptrauktas rankeles, is po kurios pupsojo kraujagysliu virvutes... Sededama jai ant keliu ciauskedavau ir pirstukais glosciau tas jos rankeles, manydama, kad jos yra skaudzios, oredama ja pagydyti...
Tevai padejo su laidotuvem. Anais laikais mirusiuosius sarvojo butuose. Pamenu ismetytas eglutes sakeles, kurios nurode kelia, kur pasarvotasis guli.
Pamenu, kai kiti kaimynai ejo isreiksti pagarba ir atsisveikinti su senuku. Mano tevai nesivede mane i laidotuves, man to ir nereikejo... Pakako tos atmosferos, kuri anuomet aplinkui tvyrojo.
Po laidotuviu praejus svaitei, as savo vaikika dusele suvokiau kad visi kas gyva yra mirtinga, tame tarpe ir as. Ir tuomet, nubegusi i miegamaji, klupodama ant zemes isiremiau kakta i lovos krasta pravirkau... Ir taip man pasidare gaila save, brangute...
Neuzilgo atejo mama, mane beiskodama, radusia beverkaincia atsisedo ant grindu, aslimais manes, apkabino, isklausinejus pradejo mane raminti... Mes abi planavome mano ateiti, svajojome apie mokslus, vestuves, vaikus... Kad man pries akis dar daug metu...
**********************
Dar nejau i mokykla, kaip dabar pamenu, ta vasaros vakara, kai as virtuveje sukiojausi kartu su mama, as visada buvau mamos uodegyte. Man patikdavo stebeti kaip ji dirba, ruosia maista. Mama nusplove darzoves, palikusi jas kiaurasamtyje... Stebejau, kaip nuo ju odeles riedejo vandens laseliai. Zvilgsni nukreipiau, i ciaupa, kuris buvo blogai uzsukta, is jo letai "sirpo" vandens lasas, o prisirpes garsiai nukrisdavo baksteledamas i skardine kriaukle... Susidomejusi stebejau i visa si procesa, suvokiau, kad va taip eina laikas, kuri as nieksda nebesugrazinsiu, kaip niekada negrazinsiu nubegusi vandens laseli...
**********************
Mano tevas susidure su mirtimi akis i aki per holodomora. Tai tik filmuose galima zaisti konslageryje. Realija siek tiek kitokia. Nekartosiu ka jau esu pasakojusi. Esme yra tame, kad mano tetis paslapcia nunese savo putra draugui, jis su juo, nezinant mamai, dalindavosi maistu, bet nuejes jau nerado savo draugo gyvo, va taip, be paruosimo, be zaidimo, be jokiu ten... Va taip, zemiskai, be pompastikos eme ir mire, o vaikui buvo 11, teciui 12 metu...
Puikiai, Moonte
QUOTE(uarda @ 2021 09 03, 22:35)
Na pastininke, ne tamsta, kuri atseit pas veisejus kreipesi, neva neabejinga, skunde oponenta, mat baisiai pergyveno del gyvunu geroves...
TAip ir isivaizduoju kaip visa tai vyksta...
O jei neva tai ivyko, ekacija vesejo i tokio turinio pranesima
QUOTE(paštininkė @ 2021 09 03, 21:38)
Tu irgi stovedavai prie karsto ir tyrinedavai numirėlius?
Mano tevams uzteko sveiko proto neleisti musu prie karstų.
QUOTE(Maja Di @ 2021 09 03, 22:01)
Kurį interviu- tamstos mokytojos? Ji buvo nitingo organizatorė, o ne kažkokie mokslininkai, o gal rugsėjo 10 dieną jie mitingą organizuos? Jei ne, tai prie ko čia jie? Ir kas jie tokie, niekur negirdėti veikėjai. Tikrai nesiklausiau, nes nutuokiu kokia tai demagogija. Ar tu klausaisi visų PSO mokslininkų, teisės ekspertų kalbas, ar tik tų, kurie tau parankūs?
Montekrista, lai tik džiaugias, kad ne ji viena visą laidą klabėjo- būtų dar daugiau nesąmonių prikalbėjus
Montekrista, lai tik džiaugias, kad ne ji viena visą laidą klabėjo- būtų dar daugiau nesąmonių prikalbėjus
tu rimtai taip nesiorientuoji?
Taip, as perklausiau labai daug ekspertu nuomoniu per tuos metus tame tarpe ir esancios WHO, o tu klauseisi nors vieno? ne aktoriu, ne soumenu, ne mokytoju, ne zurnalistu? ekspertu- imunologu, virusologu, as gi buvau kelusi nuoroda kur snekejo 3 specialistai, vienas is ju mnra technologiju kurejas. Ka nors panasaus klausei, ikelk nuoroda, su mielu noru paklausysiu.
ne, nenujauti, nes kliedi. ir domiesi va tokias sou is ko pazvengti, pasitycioti, ka pavaryti, tau gi nerupi realus faktai, nedatempi gal iki normalios informacijos analizavimo?
QUOTE(-burbanti- @ 2021 09 03, 22:37)
As tai vaikystę atsimenu, kaip begalinius zaidimus su draugais ir kaimynais, Auginamus triušiukus ir amziną pienių skynimą, kad ju kailiukai žvilgėtų. Atsimenu kiaulių skerdimą, isvirtusius vidurius, klanus kraujo. Bet tai nekele man jokiu emociju, nes taip visi auga kaimuose. Laidotuves atsimenu tik kaip prisedima prie stalo ir saldainiu rijimą . Jokiu bobuciu ranku neatsimenu.
. Jokiu bobuciu ranku neatsimenu.Tai tavo patirtis. Bet ar blogai prisiminti tai, ką prisiminti?
QUOTE(paštininkė @ 2021 09 03, 21:40)
Tai tavo patirtis. Bet ar blogai prisiminti tai, ką prisiminti tai, ką prisimeni?
Prisiminti numirėlius?
Ne, aciu, as tokiu atsiminimu nestis per gyvenima nenoriu, nes nes tai didelis psichologinis kruvis zmogui
Burbanti nusipurto.
Einu isipilsiu likeriuko, nes šaltis perejo per kuna...brrrr...
QUOTE(Moonte @ 2021 09 03, 22:39)
Na pastininke, ne tamsta, kuri atseit pas veisejus kreipesi, neva neabejinga, skunde oponenta, mat baisiai pergyveno del gyvunu geroves...
TAip ir isivaizduoju kaip visa tai vyksta...
O jei neva tai ivyko, ekacija vesejo i tokio turinio pranesima
TAip ir isivaizduoju kaip visa tai vyksta...
O jei neva tai ivyko, ekacija vesejo i tokio turinio pranesima
Aha. Lb patiko man bendravimas su veisėjais.
Einu miegot, moteros. Labanakt
QUOTE(Moonte @ 2021 09 03, 22:04)
BEt pripazinkime, TApiniene saunuole. Suvaldyti tokia isterike, daug pastangu reikejo.
Kur saunumas kviesti tokisu zmones, o ne specialistus i laida norejo sou gavo sou, gi toks tikslas ir buvo...
Uk tokio lygio laidos irgi buvo maciau, na kazkoks atitikmuo man jos paglabos tv ar kaip ten vadindavosi....Susirenka ir paskui pykstasi visi....sunu ir suprasi, kas ka sako, pertraukineja ir t.t.
Kodel va tokiu laidu nekomentuojat?ne jusu lygio , niekas nesidergia, logiski argumentai, paremti faktais teise....
https://www.facebook...565261167846558
QUOTE(-burbanti- @ 2021 09 03, 22:40)
Tu irgi stovedavai prie karsto ir tyrinedavai numirėlius?
Mano teams uzteko sveiko proto neleisti musu prie karstų.
Mano teams uzteko sveiko proto neleisti musu prie karstų.
Taip. Pirmas mano tyrinėtas "numirelis" buvo kūdikis ne visai užmerktom akim. Kaip lėlė. Man buvo gal šešeri.
