Pasimeciau gyvenime...

Sveikos,

Nelabai suprantu, kodel rasau cia, bet matyt, taip reikia issipasakot ir patarimo is salies, kad daejo cia parasyt. Nezinau, kam galeciau issipasakot, nors draugiu turiu nemazai, visos galvoja, kad man viskas ok. Nemoku atsivert. Taigi - problema: tiksliau ju yra ne viena. Pries 3 menesius issiskyrem su draugu, su kuriuo 2 metus gyvenom. Man atrode, kad viskas gerai, nebuvo santykiuose problemu, taciau jis buvo man neistikimas ir net ne su viena mergina. Kai prigavau, net nesigyne ir pasake, kad jam viskas atsibodo, ,nori lakstyti, nori skirtis ir pan. Buvo labai skaudu. Svarbiausia, kad kartu tebegyvenam, ir dar kokius pora men del tam tikru priezasciu teks pagyventi. Tai tenka matyt, kaip jis ruosiasi i pasimatymus ir pan. Randu spintoj kitom panom padetas dovanas. Slykstus jausmas. Antras dalykas - turiu toki drauga. Siaip drauga. Jis pats turi problemu gyvenime ir siaip mes panasus, bei patyre panasiu isgyvenimu, todel susitike visad randam bendra kalba. Kazkaip jausdavau, kad man padedavo musu susitikimai ir pokalbiai. Vienu metu buvo jausmas, kad is jo puses netgi yra kazkokie siltesni jausmai, nei siaip draugyste, bet tiesiai sviesiai nk nebuvo sakes, kazka nebent imanoma buvo suprast ivairiom uzuominom. O dabar ir pati pradejau supras jog imu jausti kazka daugiau, kad man to zmogaus reikia, bet pats zmogus eme tolti..Nezinau, kodel, bet visi susitikimai mano iniciatyva pastaruoju metu, o ir apskritai jauciuosi ignoruojama. Bandau ieskot savy orumo ir neikyret zmogui, bet vis parasyt norisi. Zodziu..Jauciuos nestabiliai. Viena nenoriu but. Kaip sakiau, su ex dar gyvenam kartu, bet tik kaip butiokai ir susitinkam ne per dazniausiai. Dazniausiai viena budama grauziu save, verkiu, uzeina panikos, nerimo priepoliai, beprasmybes jausmas. Jausmas, kad manes niek nevertina. Meciau sporta, sveika mityba, apsileidau, priaugau svorio, nebegaliu prisiverst tiesiog kazka del saves daryt. Tiesiog negaliu..Nera valios, noro, jauciu kaip visas gyvenimas eina suniui ant uodegos, nemoku susiimt i rankas, ir ieit i kazkokias vezes..jauciuos atstumta ir pasimetus

Tai gal tas kur tik siaip draugas galvoja, kad jus su tuo vaikinu pora ir del to tolsta? Ar jis zino, kad jus nebe pora, o tik gyvenat vienoj patalpoj?
O del to ex, tai nepergyvenkit. Ne vienas vyras pasauly. Geriau anksciau su tokiu issiskirt, nei dar po kazkiek metu.
O kas liecia sporto ir saves prieziuros - tai kazkaip susiimkit. Vyrams patinka prisiziurejusios moterys, jei apsileisit - tikrai bus sunkiau kazka susirast. Pradekit zengt pirmus zingsnius i kokius sporto uzsiemimus ar nors i grozio salona naujiems pokyciams. Tikrai pamatysit kad verta. Atsiras daugiau pasitikejimo savimi, labiau patiksit pati sau ir aplinkiniams. O be to ir ex'a galima paerzinti kardinaliai pasikeitus . Nesakau, kad grizt pas ji, bet paerzint .

Zino, kad viskas baigta. Va tame ir esme, kad neiseina susiimt. Vis sakau, nu viskas dabar susiimsiu, dabar jau pradesiu gyvent, kaip anksciau. Ir dazniausiai vakaras baigiasi besaikiu kimsimu ir asarom. Nu ir abonementa i sporto kluba turiu, i sooliariuma - neinu niekur, negaliu prisiversti, nu niekaip.

Tada jums reikia draugems ar mamai pasipasokot. Gal jos jums pades, gal istems kur prasiblaskyt. Nes taip ir depresija isivarysit.

O tai ko bute vienam gyvenat ir dar kazkiek laiko gyvensit? Ar jus neturit artimu pas ka iseit?
Siaip ir ex galetu buti supratingesnis ir zmoniskesnis. Jei jau kitos traukia - tai tegu ir ieskosi pas kitas kur prisiglaust.

Gal čia priežastis, kad net tas tik draugas nebenori susitikti? Kiek aš pažįstu vyrus, tai jie net tik atseit šiaip draugių nori turėti visų pirma gražių, dailių. Nedailias merginas, moteris sunkiau net į drauges prisileidžia, apkalba pastoviai Aš irgi kai kuriems esu neva tik draugė, bet visada man pabrėžia, kad aš tai graži, o dar ir faina labai, laimingas mano vyras ir t.t.

Visas jūsų likimas tik jūsų rankose, niekas kitas tik jūs pati viską turite padaryti. pati nemylėsite savęs, nemylės ir kiti. Iš gailesčio juk irgi nenorite gal, kad kas mylėtų? Negrimzkite į depresiją, gi niekas nemirė! Ko čia bliaut dėl kažkokio asilo, babniko? Spirt į šykną tokiam ir eit savais keliais

Nu gal biski perdejau..to svorio priaugau kol kas minimaliai ir tikrai nesimato, bei kai jau iseinu kur nors dar sugebu normaliai atrodyt. As kol kas apsileidziu, kai sedziu viena namie..ir tikrai ne viena kart yra sakes, kad as jam grazi, tai ne del to, manau

Jums reikia eiti lauk ir nesedeti namuose. Cia pagrindine taisykle po skyrybu. Eikit susitikti su draugais, i teatra, nemokama/mokama kina, parodas, parka, senamiesti. BELE KUR. Sedeti ir saves gaileti tuose paciuose namuose kur yra exas - blogiausia ka galima daryti.

O kalbant placiau, tai jums dabar reikia ismokti gerai gyventi vienai, be vyru, be jokiu exo pakaitalu (jau viena nusiziurejot). Cia ilgas darbas, bet kai ismoksit, nereiks kabintis i vyrus, nes galesite kabintis uz saves pacios.

Nu negaliu, gyveno TIK 2 metus ir dar per juos bernas buvo neištikimas, tai dabar jau pasaulio pabaiga. Šampaną reikia gerti, kad nutrūko santykiai, džiaugtis, daugiau tokių klaidų nedaryti. Kokia su tokiu ateitis? Jokios. Tavo gyvenimas šuniui ant uodegos ėjo kai buvai su juo, lygiai 2 metus, nes jis nepatikimas, ką su tokiu vyru veikti turint vaikų, kokius planus kurti kaip šeimai?




Ai, pajuokavo žmonės, o tu ir tiki viskuo, kas ką sako.

As stengiuosi eiti..Ir toks tustumos jausmas vistiek kartu. Ta, kad reikia ismokt but vienai - 100 proc. sutinku ir pati taip manau, bet kaip? Mane persekioja nuolatinis nesaugumo, nerimo, vienisumo jausmas, nezinau, kaip su tuo tvarkytis

Jus studijuojate? VU studentai gali labai pigiai lankytis pas psichologa.

Turite ismokti pati sau buti drauge, atrasti megstamu veiklu, hobiu, darba, draugu. Ir suprasti is kur tas nerimo ir nesaugumo jausmas. Pabandykite paieskoti psichologiniu knygu.

Nepaisant kartu einancio tustumos jausmo, jums vistiek geriau buti su zmonemis, uzsiimti kazkokia veikla, o ne savigaila. As sakau is patirties.

[quote=Aimeja,2016 09 23, 12:52]
Nu negaliu, gyveno TIK 2 metus ir dar per juos bernas buvo neištikimas, tai dabar jau pasaulio pabaiga. Šampaną reikia gerti, kad nutrūko santykiai, džiaugtis, daugiau tokių klaidų nedaryti. Kokia su tokiu ateitis? Jokios. Tavo gyvenimas šuniui ant uodegos ėjo kai buvai su juo, lygiai 2 metus, nes jis nepatikimas, ką su tokiu vyru veikti turint vaikų, kokius planus kurti kaip šeimai?
Tai gal ir reikia dziaugtis, bet vakazkaip nieks nedziugina, ir ka sau padaryt? Jauciuosi prislegta patoviai, viska vos vos prisiverciu daryt, per prievarta keliuosi, einu i darba, o ir daugiau visai nenoriu nieko. Aisku, iseinu i miesta, va susitinku su draugem, su draugu, apie kuri kalbejau
Papildyta:

As nestudijuoju, as dirbu per tris darbus. Logiskai mastant turetu nebelikt laiko savigailai ir pan, bet jo lieka. O ir nuovargis, kurio anksciau nebuvo, staiga pradejo slegti. O tas nesaugumo jausmas..nzn man sunku but vienai, man reikiaartumo, betarpisko bendravimo..nezinau ir pati

O tu tai matei? Permatytoja per ekranus?
Nenusibodo tau mane sekioti iš paskos ir nusišnekėti pastoviai man iš paskos?