Mes prieš kelias dienas grįžome iš 12 dienų kelionės po Gruziją.
Keliavome savarankiškai tryse: du suaugę ir keturmetis. Maršrutą dėliojausi taip, kad nepervargtume ilgai važiuodami su vaiku. Nesistengėme kuo daugiau aplakstyti ir pamatyti, bet mėgavomės pažintine-poilsine kelione.
Kadangi nemažai keliaujančių šia kryptimi, pasidalinsiu savo patirtimi, nes man pačiai labai pagelbėjo informacija rasta šiame ir kituose forumuose.
Nakvynes užsakinėjau iš anksto per Bookingą ir Airbnb. Nakvojome kai kur po vieną, kai kur po dvi nakvynes (Kutaisyje, Mtskhetoje, Gudauryje, Stepanstmindoje, Tbilisyje, Boržomyje, Batumyje ir Kobuletyje). Aplankėme šiuos objektus (Prometėjo urvus, Saptalijos parką, Bagrati katedrą, Gelati vienuolyną, Jvari vienuolyną, Uplistsikhe, Tbilisio senamiestį, Gergeti bažnyčią ant Kazbego, Boržomio parką ir t. t. na ir šiek tiek pailsėjome prie jūros).
Kelionės planavimui labiausiai padėjo šie puslapiai:
http://gruzija.upese.lt/https://www.kemdu.lt...?action=suzinokhttp://geoplans.com/Nuomavomės džipą Lexus 400 H su vaikiška kėdute. Džiaugiuosi šioje temoje atrasta automobilių nuomos firma
http://cars4rent.ge/ Kiek tikrinau kainas, čia buvo pigiausia. Į kainą įskaičiuota tiek draudimas, tiek galimybė vairuoti ne vienam vairuotojui, nebuvo kilometražo apribojimų. Kadangi rezervavau mašiną dar balandžio mėnesį, už jos atvarymą iš Batumio į Kutaisį nereikėjo nieko mokėti, dabar sezono metu jau imamas papildomas pristatymo mokestis. Už automobilio nuomą su vaikiška kėdute parai išėjo 59 eur.
Dar Lietuvoje buvau įsigijusi bilietus iš Kutaisio oro uosto nugabenimui iki Kutaisyje esančio viešbučio iš
http://www.georgianbus.com/ Nors turėjo būti autobusiukas, tačiau atvykus prie registracijos, liepė eiti kartu su žmogumi, tad mus nugabeno ne autobusiukas, o jų pasiirnktas taksistas. Šiaip viskas vyko sklandžiai, labai greitai, tad džiaugiausi, kad oro uoste sugaišome tik kelias minutes, kol įlipome į taksisto mašiną.
Dabar apie pačią kelionę: nuostabi gamta, skanus maistas ( ir vynas
, gana malonūs žmonės, nemažai posovietinio palikimo, ir chamiškas gruzinų vairavimo būdas.
Apie gamtos grožį ir maistą tiek daug prirašyta ir prifotografuota, kad kartotis neverta. Reikia pačiam tuo įsitikinti.
Informacija apie gruzinų vairavimą buvo gana įvairi, tad teko viską išbandyti savo kailiu. Gruzinams negalioja ištisinė linija, posūkių svirtelė yra skirta mašinos dekoravimui, o raudona šviesaforo šviesa reiškia, kad reikia spausti gazo pedalą. Vairavimas užmiestyje sakykim buvo ganėtinai normalus, na nekreipiant dėmesio į tai, kad lekia, lenkia per ištisinę liniją, retkarčiais parodydami posūkį, kai ruošiasi aplenkti, dvi priešpriešinės juostos yra skirtos trims automobiliams. Posūkio svirtelė į dešinę neegzistuoja.
Karvės kelyje buvo mažiausia problema vairuojant. Jas galima aplenkti. Pypsėti neapsimoka - visiškai nereaguoja
Linksmiausia dalis dalis buvo miestuose: Kutaisyje, Batumyje, o ypač Tbilisyje. Jei yra keturios išbraižytos juostos, tai net esant tuščioms visoms juostoms, gruzinas važiuoja apižergęs vieną iš juostų. Posūkių nerasta, tad nesuprasi, į kurią pusę pasiduos. Tbilisyje kol pasiekėm senamiestyje, net pati nevairuodama sedėjau be galo įsitempusi. Norint persirikiuoti, įleidžia labai labai nenoriai. Nors važiavome ne piko metu, kamsčiai Tbilisyje gerookai didesni nei mūsų sostinėje. Kažkur skaičiau, kad nors jie vairuoja ir baisiai, bet avarijų praktiškai nebūna. Nežinau. Tbilisyje prišpriešinėje eismo juostoje pravažiavom avariją ir dar kelios mašinos už mūsų sugebėjo susidaužti. Kulminacija buvo kai trys juostos vienoje pusėje ir kitoje pusėje trys juostos stovi viena priešais kitą prieš raudoną šviesoforo signalą, o su džipu džigitas per išstisinę, per raudoną, ant gazo...
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo 100 balų baudų sistema, patys kalba, kad gal sudrausmins vairuotojus, bet aš tuo labai abejoju.
Kaip juokėsi vienas taksistas, jie labai liberalūs: karvės ir pėstieji per gatvę eina kur panorėję. Tačiau pereiti pėščiųjų perėją mieste buvo tikras iššūkis. Vaiką ant rankų ir bėgte per perėją
Kartais stoja, kartais prieš pėščiųjų perėją gazą paspaudžia.
Kažkur skaičiau, kad žmonės su išnuomota mašina kėlėsi į Kazbegio kalną. Ačiū Dievui, kad nesugalvojau šios nesąmonės ir aš. Miestelio apačioje pilna taksistų, siūlančių pakelti į viršų. Iš mūsų trijų už užkėlimą su džipu paprašė 60 larių, vyras nuderėjo iki 50 larių. Nors matau, kad Kepta bulvė rašė, kad kiti prašo ir 100 larių už nuvežimą. Kelias į Kazbegio kalną vietomis siauras, taksistų turistiniu sezonu labai daug, jie sunkiai patys prasilenkia, veidrodėlius prasilenkdami užlenkia. Taksistų mašinos paaukštintos, duobės baisios. Jeigu galite, tikrai nerekomenduoju patiems bandyti su savo auto važiuoti. Buvo tokių nevietinių, kamščius kelyje sudarydavo, nes neišvažiuodavo iš duobių
Daugelis važiuoja į Batumį prie jūros. Jeigu būčiau žinojusi, poilsiui prie jūros bučiau pasirinkusi ilgesnį laiką šalia Batumio esantį Kobulečio miestelį, o ne Batumį. Batumis išskyrus senamiestį yra viena didelė statybų aišktelė. Gyvenome Batumyje prie šokančių fontanų, gyvenom paskutiniame apartamentų aukšte. vaizdas gražus, jūra arti, bet šalia vykstančios statybos iki 23 val. erzino. Krantas Kobuletyje daug gražesnis, auga medžiai šalia jūros, akmenukai mažesni ir labiau nuglūdinti nei Batumyje, žmonių mažiau, ramiau. Beje prie Kobulečio yra gana naujas labai didelis atrakcionų parkas
http://tsitsinatela.com/ , kainos, lyginant su mūsų mažos, vaikui ir mums labai aptiko, už 10 eur prisipramogavom tiek, kad atsibodo leisti pinigus
))
Gruzija tuo nuostabi, kad toje pačioje šalyje pasikėlus į kalnus, rasi +16 šilumos, o nusileidus nuo kalnų į miestus apačioje +32. Per šias 12 dienų nešiojome ir striukes su šiltais megztiniais ir šortus su maikutėmis ant petnešėlių.
Ar važiuočiau dar kartą? Taip. Gamtos grožis nuostabus. Kalnai užburia.
