O mes šiandien pradėjom bulviakasĮ. Dviese nurinkom šešias vagas.Iš 40.Savaitgaliui atvažiuos vaikai ,padės.Labai norėjom pabandyti, kad galėtume orentuotis kiek laiko dvi išartas vagas(vieną kasamosios pravažiavimą) rinksime, kaip derlius.Žemė pas mus žiauriai šlapia, traktorius su prabuksavimais važiavo.Tikimės kad iki savaitgalio dar padžius. Bet bulvės labai gražios, ypač Anna queen, lygios, gražios, ir grambuoliai neišėdė

Tai darbelio turėsime kol nukasime.O dar sesė su vyru atvažiuos savaitgalį, bet ne bulvių padėti kasti, o į klasės susitikimą.Mamos nebėra, aš arčiausiai gyvenu, apsistos nakvynei pas mane.Ir dar ligonį giminėj turim, vyro sesę, po operacijos, 18 metų už vyrą vyresnė, tai irgi bijom blogiausio, kad nereikėtų visko mesti ir išvažiuoti į pamarį.Irgi atstumai dideli, nepalakstysi.
Ingrida, mes praktiškai neravėjam bulvių.Turim savo techniką, tai po pasodinimo vyras sąžiningai kiekvieną savaitę pervažiuoja ir apkaupia vagas.Tikrai kad kokį 10 kartų.O liepos pradžioje abu buvom nuvažiavę ir perėjom, išraustėm pavienes balandas, usnis ir rugiagėlės.Užtrukom dvi valandas.Aišku ir dabar nėra absoliučiai švari dirva, bet pavienės žolės mums netrukdo