Sutikom dviese namie, dvyliktai išėjom į lauką fejerverkų pažiūrėt, buvo labai daug ir gražių, o kaimynas už poros namų tai visą dūdų orkestrą turėjo, ant gatvės grojo(jis muzikantas, ir baliuose, ir laidotuvėse groja, su draugais buvo), o pas mūsų kitus kaimynus buvo dukra su šeima iš Italijos parvažiavusi pirmą kartą ant N Metų, tai , atrodo, kaimas visai neblogai pasirodė ir italui neturėjo susidaryti blogas įspūdis apie LT
Prieš beveik 5 metus, (nes tada buvo balandžio mėnuo), buvau Palangos Lino sanatorijoje, tai maitino labai gerai, skaniai, daug daržovių,. Vis galvojau , kai grįšiu ir aš namie virsiu garuose ir brokolius ir žiedinius kopūstus, tai, spėkit, ar bent kartą viriau, nors tikrai visko pasiauginau
Pirmą savaitę tai man iš vis į kambarį maistą atnešdavo, antrą jau su vaikštyne nueidavau į valgyklą, trečią jau su ramentais ėjau 
Na, gal aš neišranki maistui, nes ir Mažeikių ligoninė visai normaliai maitino, kaip aš sakiau, iš bado tikrai nenumirsi, nes gulint nedaug ir tereikia.Ir mano vyras gulėjo ir Mažeikiuose, ir Klaipėdoj, paskui Palangos Line po miokardo infarkto, tai sakė, kad juo aukštesnio lygio ligoninė, tuo skaniau maitino,net per daug buvo, bet ir Mažeikiuose maisto užteko.Mes košių nebrokijam, ir namuose verdu, ir perlinių kruopų sriubą pienišką verdu, tik, aišku, ir baltesnę, ir tirštesnę Abu gulėjom sanatorijoj po 3 savaites, bet, nei aš jį nė karto neaplankiau, nei jis manęs.Ir skaitėm, kad tai visai normalu, namuose likusiam ir ūkis,ir mano mamą prižiūrėt reikėjo, ir į darbą reikėjo eiti.Pasikalbėdavom telefonu ir buvo gerai.Vyras sirgo metais anksčiau , nei aš.Gal dabar meniu ir pasikeitęs, daugiau, ačiū Dievui, nė vienam nebeteko gulėti.Po rankos riešo lūžio irgi turėjau reabilitaciją, bet nereikėjo gulėt, atvažiuodavau į procedūras tik, be maitinimo. Mažeikiuose
