Sveikutės
Ingridaaaa
, ir aš kelmučių noriu... Pas mus jie neauga....
Diena dieną veja, darbai nesibaigia, o apsukos lėtėja. Prisiskaičiau straipsnių ir prisiklausiau visokių kalbų per televiziją,
tai net depresijon nepuolu. Manau, kad aš jau seniai turėčiau kalėjime sėdėt...
ir kažin ar būčiau galėjus savo vaikus užaugint pati. Ir kokia aš laiminga dabar viso šito išvengusi... Gal dar ir pensijos sulauksiu.
Šiek tiek pavėluotai, bet šventėm mokykloje šv.Martyną. Buvo šešėlių teatras. Kaip mano pirmokiukams patiko su šešėliais vaidint didelėje salėje, ant didelio ekrano. O dar pasakas sekėm išsijungę šviesas ir užsidegę žibintus. Rodos, praeiti vaikai nebuvo tokie emocionalūs.
MamaEgle, kažkada seniai buvau ir aš Trakuose. Su vaikais edukacijoj saldainius gaminom. Tada dar nebuvo ten muziejaus. Plečiasi šaunuoliai.
Sėkmės moksluose
Vis judi, vis po mišką 
ir pačiai kaip gerai 
ne tai kad aš 
iš namų į mašiną, tada darbe visą dieną sėdžiu, tada į paskaitas - vėl sėdžiu, tada namo ir iš karto kloju lovą, dar spėju pavalgyti, bet ir tai dėka Mamos, nes viskas paruošta ir karšta. Nežinau kaip būtų jei viena gyvenčiau...... 
Labas rytas.
Tai viskas ir išsilygino.O ji dar ir stipendiją gauna vienintelė iš grupės ir dirba pagal jau savo specialybę.Visi grupiokai jau irgi dirba.Tai mūms nei trupučio jau nereikia padėti išsilaiko save pilnai. 
