Vėdinimas 9

Paklausinejau Amalvos ar jų rotoriai dengiami specialia danga jog pagerintu drėgmės grąžinimą - atsakymas buvo Ne, klausiau ar turi darytus bandymus kiek grąžina drėgmės - atsakymas Lyg nedarė. Drįstu abejoti ar drėgmės gražinimas išviso gali būti geresnis nei kokio entalpinio Zhenderio ar panašaus rekuperatoriaus. Nes jeigu tik aliuminis be specialaus padengimo, tai didzioji dalis kondensato kuri susidaro ant aliuminio senelių bus ir išpuciama į lauką. Kažkurį į namo vidų.

Eurų atrasim, klausimas tik ar tas kainų skirtumas atsipirks ekspoatuojant per kokį 20 metų?

O kas per parametras tas "Efektyvumo santykis - 0.73" ?

Pirk ir užsienio Zhenderi ir bus pigiau nei kas čia pas mus pasiūlys.

Manau, kad efektyvo santykis apima ne tik rekuperatoriaus naudingumą (90 prieš 84 proc.), bet ir elektros sąnaudas (0,24 prieš 0,26 Wh/m3) ir galbūt kažkuriuos kitus parametrus, pvz., drėgmės atgavimą. Kiekvieno įrenginio detaliame aprašyme nurodyta: Efficiency ratio
The efficiency ratio provides information about the overall energy performance of the respective ventilation unit. It specifies the achieved reduction in ventilation heat losses by using a ventilation unit
with heat recovery rather than without.

Štai čia įrenginius galima išrikiuoti pagal bet kurį parametrą. Jei rikiuojame pagal "Efektyvo santykį" (Efficiency ratio), tai pirmoje vietoje atsiduria entalpinis "Maico" įrenginys su 0,77 efektyvumu. Pagal tai jis lenkia, pvz., paprastą "Paul Novus 300" - efektyvumas 0,73, nors jo šilumos atgavimas net 93 proc. Entalpinis "Zehnderis" pagal efektyvo santykį yra antras po "Maico". Apie kainas pats spręsk.

Kaip jau minėjau, kadangi matavimų sąlygos nevienodos, tai ir jų rezultatai nėra tiesiogiai lygintini. Subjektyviai man visos šitos diskusijos ir faktų virtinės aišku tik viena - entalpinis Zenderio rekuperatorius yra 'plug and forget' tipo įrenginys, idealiai tinkantis negalintiems ar nenorintiems žaisti su ventiliacijos parametrais. Prie Amalvos produktų vis tik tektų kišti nagus papildomai, jei norėtum tvarkingai susireguliuoti ventiliacijos sistemą.

Cibulio Rekupas prisuko 8.5€ per mėnesį, Adwoco apie 10€, skirtumas apie 1,5€ per žiemos mėnesį, vasaros mėnesiais įtariu dar mažesnis skirtumas bus, bet saičiavimams primeskim, kad tas pats.

12 mėn. * ~1,5€ = ~18€ per metus

per 20 metų su Zehnderiu sutaupytum ~360€. Nebus šie skaičiai labai tikslūs, bet plius minus primesti galima.

Ar atsipirks investicija į brangesnį rekupą priklausys nuo to, koks kainų skirtumas tarp rekupų.

Sąlygos skiriasi tikrai ne itin ženkliai, todėl abu įrenginius ne tik galima, bet ir privaloma lyginti. Namų plotai vienodi, Mintas palaiko aukštesnę temperatūrą, namas gyvenamas, oro kiekiai skiriasi tikrai ne itin ženkliai, o piniginė išraiška skiriasi per pusę. Kategoriškai nesutinku, kad negalima lyginti.

Abu įrenginiai skiriasi ne tik draugiškumu vartotojui, bet ir efektyvumu. Pagal Efficiency ratio rotacinis "Amalvos" turi 0,6, kuomet entalpinis "Zenderis" 0,76. Galbūt rotacinio efektyvumo santykį blogina neištestuotas drėgmės atgavimas, bet skirtumas ženklus. Manau, kad 1 reiškia 100 proc., ir Efficiency ratio 0,76 parodo, kad "Zehnderis" sutaupo 76 proc. šilumos palyginti jei namas būtų vėdinimas be rekuperatoriaus. Rotacinio sutaupymas ženkliai prastesnis. Tai rodo ne tik PHI duombazė, mano ir Minto eksploatacijos išlaidos, bet ir kitų rotacininkų pavyzdžiai.

Tikriausiai pats pirksi ar jau pirkai rotacinį įrenginį, todėl tokiom kalbom drąsini ir pateisini savo sprendimą. Bet faktai negailestingi.

NUSIPIRKITE KAS NORS TOKĮ PATĮ ĮRENGINĮ KAIP MANO IR PASIDALINKITE PATIRTIMI. TADA GAL IR AKLIEJI PRAREGĖS. AR KAS NORS IŠDRĮS?
Papildyta:

Meluoji. Mano 8,5 euro prisuko pernai per sausio šalčius, varinėdamas 215 kubų oro. Adwoco skelbė šio sausio duomenis, kuris buvo šiltas. Man per šių metų sausį prisuko 21,68 kWh elektros už 2,45 euro. Aš varinėjau 95 kubus oro.

Minėjau, kad reikia imti metinius skaičius. Aš tokį dalyką pateikiau: 2016 gruodis - 2017 gruodis išėjo 30 eurų.

Atsipirkimas matuojamas ne tik pinigais, bet ir komfortu. Kam statei geoterminį? Turi tik B klasės namą. Galėjai malkų pečių pasistatyti. Tikrai atsipirktų. Ir kam savo namą bandei iki pasyvaus ištempti? Dar tuo metu galėjai C klasę su malkoterminiu statyti. Dabartinis namas tikrai neatsipirks. O jam išleidai ženkliai daugiau nei C klasei su malkoterminiu ir jokio rekūpo.

Šiuo metu tik renkuosi ką imti. Deja, turiu jus nuliūdinti, man reikalavimų eilėje pirmas yra ne pasirinkti patį pačiausią agregatą rinkoje, o gartraukio pajungimo prie rekuperatoriaus galimybė (iš visų gartraukio problemos 'nuodų' nusprendžiau eiti šiuo keliu). Taip kad modelių pasirinkimas žiauriai susiaurėja.

O dėl faktų - šiaip jau overall visas šitas fleimas vyksta dėl daugių daugiausia 50EUR ventiliacijos išlaidų skirtumo per visą sezoną. Nematau prasmės dėl tiek gaišti laiko įtikinėjant kažką dėl mano pasirinkimo teisingumo ar klaidingumo.

Namas negyvenamas, oro srautai negyvanami.



Prasidėjo. Tamsta jau visai ne į tą temą pataikėt.

Komfovent Rego 700EC. Kiekiai dažniausiai 250-400m3/h maždaug (vėdina 240m2). Į namus pučia visada 19-20laipsnių, kadangi yra vandeninis oro pašildytuvas (šildo dujinis katilas) . Seniai nebesuku galvos kiek ten grąžina pats rekuperatorius, bet žinau, kad jo NK neatitinka nurodyto gamintojo ir yra mažesnis. Kitas įrenginys jeigu bus, tai bus plokštelinis. Ir tu Cibuli, skelbdamas savo duomenis ženkliai prisidedi prie galbūt būsiančio pasirinkimo
Papildyta:


Manau, kad kiekvieno gamintojo siekiamybė turėtų būti "plug ant forget" įrenginys. Automatika turi spausti maksimaliai geriausią rezultatą, vartotojui negaištant laiko su parametrų nustatymų žaidimais.

Supratau. Nesamonė atrodo, kad SFP kreivės kairėje pusėje leidžiasi žemyn? Nežinau, kaip tai paaiškinti, tiksliau žinau, kad taip yra, bet kaip tai moksliškai paaiškinti nežinau. Tiesiog yra ventiliatoriaus darbinė zona, tos zonos vienuose taškuose variklio nk bus didesnis, kituose mažesnis. Vėl iš praktikos galiu pavyzdį. Kažkada teko važiuoti "paderinti" ventiliatoriaus darbą (džiovyklos). Tas paderinimas tai buvo toks. Projektuotojas duoda montuotojui metalinę plokštę su nurodymu užkiši ventiliatoriaus pūtimo skylę tiek, kad sumažėtų jo vartojama srovė (dažnio keitiklis nebemėtys klaidos). Man tuomet buvo labai kleista, kodėl priimtas toks sprendimas. Atrodo užkišus skylę, ventiliatoriui bus sunkiau "kvėpuoti" ir jo vartojama srovė išaugs. Bet ne, gavosi taip, kad skylė dalinai buvo užkišta, vartojama srovė nukrito, srautas liko "pagal projektą". Tas pats yra su siurbliais (siurblio ir ventiliatoriaus beveik ta pati charakteristika). Už siurblio prisuki (ne užsuki pilnai, o prisuki dalinai) sklendę (ne visada, bet kai kuriais atvejais, priklauso nuo sistemos, nuo siurblio darbo rato) ir jo vartojama srovė sumažėja, o srautas nepakinta. Čia man taip pat nesuvokiama, bet faktas, kad taip yra. Kadangi tai ne mano duona, labai nesigilinu. Jeigu yra noras galiu pabandyti suvesti su vienu žmogumi (jeigu jis sutiks skirti laiko), kuris tikrai kompetetingai atsakys į visus klausimus. Tiesa jis dirba su siurbliais (bet ventiliatoriams ta teorija irgi tinka).

Gerai, bet tai nėra taip, kad priešpriešinių srautų rekupo NK ženkliai geresnis apytiksliai nuo lauko -5 iki +30 lyginant su rotorium? Juk didžiają metų dalį lauke būna virš -5C. Manau nereikia vertinti tik pinigus. Pigiau tai nebūtinai geriau. Rotoriaus kuo žemesnė lauko temperatūra tuo NK geresnis, bet tai kiek laiko trunka ta žemiau -5C? Pavasarį, rudenį, vasarą (kai karšta tai aišku kas lauke tą į namus) ir dalį žiemos priėjęs prie pultelio matai aukštesnę grąžinamą temperatūrą lyginant su rotoriu, ar ne taip? Reikia, kažkaip įvertinti ir moralinio pasitenkinimo naudą.
Cibulio, budamas toli nuo technikos, pateikinėja savo monitoringo skaičius, kurie labai patrauklūs. Jis gi tų skaičių nekuria iš lempos ir nereguliuoja rekupo papildomai. Rekupas dirba "pilnai ant automato".

Kaip aš suprantu šitą situaciją - kiekvienas ventiliatorius su savo specifine sparnuote turi savas slėgines, greičio ir pan. charakteristikas ir efektyviausius darbo diapazonus. Kai kurie tipai gerai dirba nuo nulinio pasipriešinimo, kiti 'įsijungia' tik kai turi tam tikrą slėgį, pasipriešinimą ar srauto greitį. Rekupo atveju, manau, sparnuotė ir ventiliatoriaus tipas projektuojamas taip, kad įrenginio darbinis minimumas būtų protu suvokiamas (pvz., kam spręsti problemą kaip 600 m3/val. įrenginiui efektyviai padavinėti 20 m3/val. srautą į patalpas - tiesiog paprasčiau išjungti įrenginį), o efektyvumas didžiausias projektiniame diapazone.