Vėdinimas 9

Be to imant vasaros mėnesius nukrypstama nuo svarbiausio. Aš juk visuomet teigiau, kad vasarą plokšteliniai įrenginiai veikia efektyviau jei vertinti tiktai temperatūrinį efektyvumą, tad palengvinsiu tau užduotį ir prisipažindamas taip susiaurinsiu vertinimo laikotarpį tik dėl ginčijamo laiko tarpo, tai yra dėl žiemos, kai lauke yra minusinė temperatūra.

O tai rekūpas ne visus metus dirba? Tik žiemą? Tik per Kalėdas ir Naujus? Normalūs žmonės vertina metinius duomenis. Tai yra vienintelis teisingas matas. O ne Kalėdos ir Nauji. Bet tokiems kaip tu demagogams reikia duoti kelią. Natūraliai užknisai. Vemti nuo tavęs norisi...

80% varinėjau kai name buvo per karšta, ir per bypasą vėsinau namą.
60%-40% kitu šiltu laiku, nes tada reikia didesnio intensyvumo, kad jaustųsi gaiva.
30%-40% šaltesniu metų laiku.

A ką tu nori. Aš name gyvenu, o nelaikau namo, kaip sandėliuko.



Kai matuosiu paskelbsiu. Išmatuok bent tokį laiko tarpą, kaip kad aš matavau, o po to aiškink. Užkniso pastoviai skaitliukų parodymus nuiminėti. Pasidarysiu automatinį duomenų loginimą - skelbsiu, o dabar žarstyk istoriją.



Vzaimna

Tas grafikas (mėlynos spalvos) vadinamas ventiliatoriaus darbine charakteristika. Oro srauto priklausomybė nuo slėgio. Ventiliatorius gali dirbti vidiniame plote, jeigu darbo taškas gaunasi išorėje parenkamas kitas ventiliatorius. Papildomai užbrėžtos kelios kreivės (SFP) tam, kad taip- būtų galima pasiskaičiuoti ventiliatoriaus vartojamą galią. Antros sakinio dalies nesuprantu. Iš tos charakteristikos matosi kiek kubų ventiliatorius maksimaliai gali įpūsti prie įvairių slėgių ir kokia bus naudojama ventiliatoriaus galia jo darbo taške. Jei tavo projektinis oro srautas tarkim 250m3/h, tai prie to srauto bus kažkoks ortakyno pasipriešinimas (projektuotojas paskaičiavo). Iš grafiko tuomet matai, vieno ventiliatoriaus vartojamą galią prie projektinio srauto. Jei projektinį srautą mažini, mažėja pasipriešinimas ortakiuose, mažėje vartojama galia.



Žinau, kad EC ir AC ventiliatorių darbinės charakteristikos skiriasi. EC charakteristika visada kiek mačiau krenta staigiai (mėlyna linija), tačiau jei lyginti su AC tai Paskaliai EC atveju bus didesni prie to pačio oro kiekio. Konkrečiai šiame grafike manau tiesiog oranžinė linija (nuo tos vietos, kur mintyse norisi pratęsti) sutampa su mėlyna t.y. tarkim prie 100Pa jis pūs 280m3/h, o jo vartojama galia bus arba x 0,75 arba x1. Reikia klausti Amalvos kokia, nors manau, kad 1. Ne faktas, kad Amalva šiuos grafikus nupiešė tiksliai. Tam naujesniam lankstinuke jau mažiau pribraižyta ir oranžinė linija nesutampa su mėlyna. Be to naujesniam lankstinuke, jau temperatūrinis efektyvumas patikslintas (ne tiesė, o lenkta linija). Čia kažkada, kai Raitūzui supermama dar nebuvo atsibodusi, rašiau, kad mažinant rekupo srautą temperatūrinis efektyvumas krenta. Jis sakė, kad keista taip neturėtų būti. Mažinant srautą efektyvumas turi didėti, o dabar, prašom, Amalva perbraižę grafiką (nuorodoje su 350m3 matosi), pagal kurį efektyvumas mažinant srautą tikrai krenta.



SFP 1 ta mėlyna kreivė



Čia irgi ne visai suprantu sakinio. Kodėl charakteristika prasideda nuo 55m3/h ? Čia, kiek suprantu, rekupe mažiausias nustatomas našumas 20%, todėl ir 55. O tuos 55m3/h rekupo ventiliatorius įpus nesvarbu ar pasipriešinimas 0Pa ar 200Pa, skirsis tik SFP. Aš taip suprantu. Nesu projektuotojas, kaip kažkada Cibulis pavadino, labiau programuotojas, galiu klysti. Vėdinimo sistemų projektuotojas (rimtas, ne vadybininkas) paaiškintų geriau.



Pultelis tai tai taip, bet kažkas kitas dar rašė, kad lyg ir pas tėvus Komfoventas rodo daugiau, o pučia mažiau.



Apie paklaidas nepasakysiu. Matavausi su Testo įrankiu (aerometru). Buvo nesutapimas, bet koks nepasakysiu (man nereikšmingas). Man atrodo bergždžiai jūs čia bandot tuos srautus kubo tikslumu sužiūrėti. Iš praktikos pasakysiu. Darbe susidurdavau su ventiliatoriais. Pramoniniais. Teko statyti slėgio daviklius į ortakius (rimtus, skirtus pramonei). Daviklis pajungtas į PLC. Visa įranga labai aukšto lygio. Ventiliatoriui dirbant slėgis kinta (šokinėja galima sakyti). Reikia palaikyti pastovias apsukas (su dažnio keitikliu) pagal slėgį. Valdymo algoritme naudojamas PID'as. Viskas padaroma, kad ventiliatoriaus apsukos nešokinėtų, kad pultelyje rodoma reikšme nešokinėtų (programiniai fitrai), bet realiai tai slėgis ortakyje nėra stabilus. Amalvos C3 pultelyje reikšmė taip pat galima sakyti šokinėja. Nustatyta tarkim, 30% našumas, o rodoma reikšmė m3/h kinta 200-240 ribose. Nes matuojamas slėgis kinta (čia Kompaktuose, Domektuose slėgis iš vis nematuojamas). Pas Cibulį Zehnderyje rodo stabilesnį srautą, nes ten bus uždetas programinis filtas, kuris visus kitimų "pikus" nupjauna ir rodo galima sakyti vidutinę reikšmę per laiko vienetą.



Aš ne apie Domekt ir Kompakt kokybę, o apie jų funkijas rašiau. Kompaktas prifarširuotas, panašiai kaip Zenhder ... Q. Kokybės tai nėra nei pas Kompaktą nei pas Domektą. Tas naujas valdymo pultelis, tas pats ... įrengtas į naują rūbą. Na įdėjo papildomai temperatūros ir drėgmės daviklius, bet klausimas ar ką pakeitė valdymo algoritme. Kiek mačiau laiko programa likusi su "bugu". Ant C3 pultelio galima nustatyti 4 įvykius vienai dienai. Tarkim noriu, kad nuo 10 vakaro iki 8 ryto rekupas pustų padidintą oro kiekį. Normalioje laiko programoje būtų išnaudoti du įvykiai t. y. nurodytum, nuo 22:00 iki 8:00 II rekupo greitis (ar ten 60% našumo), kitu laiku I greitis. Bet ne, čia turi nurodyti nuo 22:00 iki 23:59 ir nuo 00:00 iki 8:00 II greitis, kitu laiku I, t.y. išnautoti tris įvykius. Mačiau ir naujajame pultelyje tas pats yra. Nepatinka man Amalvos kokybė.

Lenkų forume paieškojau informacijos, tai yra taip pat nepatenkintų komfovento produkcija. Pagrinde skundai dėl mazos grąžinamos temperatūros jeigu nenaudojamas tenas, persalantis korpusas.... Turbūt tik pas Minta bus vienas vienintelis geras įrenginys kuris be teno sugeba palaikyti aukštą temperatūra. Man komfovento dokumentacijoj užkliūna vienas dalykas,  testavimo metu naudota patalpos aplinka. 22C ir 20% santykine drėgme. Kodėl ne 40% testuojamas, gi būtų arčiau realios aplinkos. Tai gal visgi nėra jokio specialaus  padengimo ant rotoriaus....  Mintai kodėl pas kitus rotacininiu rekupu savininkus nerasoja net prastesni langai? Atsakymas - intensyviau vedinasi.   

Štai tavo įrašas, (apačioje jį cituoju):

Rekupas Komfovent Domekt 400VE
Paskutiniu metu nefiksuoju skaitiklių parodymų, bet jie pajungti ir toliau skaičiuoja, taigi, rekuperatorius nuo paskutinės užfiksuotos datos 2017.05.01 iki dabar 2018.02.15 (per 8,5 mėn) prisuko nuo 1913,47kWh iki 2168,52kWh = 255,05 kWh
Kadangi visą šį laiką tenai nė karto nebuvo įjungti, o ir nebuvo tam poreikio, nes visą laiką buvo tiekiamas virš 18°C temperatūros oras (šiuo momentu 20,4°C prie lauko -3°C), patalpose palaikoma 22°C-23°C temperatūra, tad viso laikotarpio mėnesinės elektros sąnaudos, bus plius minus panašios, nekreipiant dėmesio į metų sezoną. Šiuo momentu rekupas veikia 63 %-63 % režimu, naudodamas 61W galią, nors didesnę žiemos laiko dalį daugiau dirbo ~30% režimu, o vasarą apie 40%. Taigi, rekupo vidutinis mėnesinis elektros energijos suvartojimas 255kWh/8,5mėn=30kWh kas bus apie 3€ per mėn.

Štai čia kita lentelė (ji sudaryta matuojant tiek tavo, tiek mano rekuperatorių tuo pačiu išoriniu oro kiekių matuokliu tą pačią dieną): 30 proc. atitinka 106 kubus. 40 proc. - 132 kubus. Tavo laikotarpis nuo gegužės iki vasario vidurio. Šiame laikotarpyje visiškai nebuvo šalčių. Žodžiu, tu paėmei iš esmės šiltą laikotarpį ir varinėjai labai mažus oro kiekius.

Mano metiniai duomenys. 269 kWh elektros per metus. FB įrašė paskelbiau rekuperatoriaus rodomus oro kiekius. Kad būtų skaičiai vienodi, paskelbsiu pagal matuoklį gautus oro kiekius.

Pagal matuoklį nuo 2016 lapkričio 8 d. iki 2017 metų liepos 1 dienos rekuperatorius varinėjo 215 kubų oro. Pasirodo net 8 mėnesius. Liepos mėnesį perjungiau į pirmą greitį (97 kubai pagal matuoklį) vien dėl to, kad veikiant geoterminio vėsinimui drėgmė buvo užkilusi iki 60 proc. Likusį laiko tarpą varinėjau 97 kubus oro pagal matuoklį. Per visus metus man tai kainavo 30,70 euro (nuo 2016 metų gruodžio 3 d. pradžios iki 2017 gruodžio 8 d.).

Per tuos metus (2016 gruodis - 2017 gruodis) 7 mėnesius mano rekuperatorius varinėjo 215 kubų, likusius 5 mėnesius 97 kubus oro. Vidurkis išeina 166 kubai oro (7x215+5x97/12) ir laikotarpis apima visus metus, įskaitant didelius oro kiekius per visą žiemą ir šalčius. Per visus metus prisuko elektros už 30,70 euro.

Tu paėmei tik 8,5 mėnesius (iš tiesų klaida - 9,5 mėn., blogai, Minta, skaičiuoji) ir dar be didžiųjų šalčių, tavo vidurkis išeina 117 kubų (106x6+132x6/12) ir prisuko 30 eurų elektros. Jei būtum palaikęs vienodus oro kiekius, paėmęs visų metų laikotarpį, tai taviškis būtų prisukęs elektros už 60 eurų.

Vienareikšmiškai "Zehderis" per visus metus prisuka per pusę mažiau elektros, grąžina aukštesnę, komfortiškesnę temperatūrą, palaiko optimalią drėgmę (o ne drėgmės perteklių), yra tylesnis, sandaresnis, neperšąla, žodžiu, yra komfortiškesnis. Paleidai ir pamiršai.

OK, aš turiu visus skaitliuko duomenis. Paimkim vienodus laikotarpius: nuo 2017 gegužės pirmos iki 2018 m. kovo 1 d. Tiesa, mano laikotarpis dviem savaitėmis ilgesnis nei tavo paskelbtas ir apima didžiausius šalčius, kuriuos tu išmetei (tingi nueiti iki skaitliuko (!), bet čia ginčytis netingi (!). 2017 gegužės 1 d. pradžioje mano rekuperatoriaus skaitliukas rodė 183,47 kWh. 2018 m. vasario 28 d. 337,48 kWh. Skirtumas išeina 154,01 kWh elektros. Tai viso labo vos 17,40 euro.

Gegužį ir birželį mano "Zehnderis" pagal matuoklį varinėjo 215 kubų oro, likusius 8 mėnesius varinėjo 97 kubus. Tame tarpe gegužį ar birželį buvau įjunges 3 ar 5 paras maksimalius režimu (379 kubai oro) ir šią žiemą kartais prapučiu maksimaliu režimu (379 kubai oro), laikotarpį apima 2 paros matavimų, kuomet taip pat varinėjau 274-379 kubus oro. Bet kuriuo atveju vidurkis išeina 215x2+97x8/10=121 kubas, o įvertinus ir pūstus didesnius kubus tikrai bus apie 130 kubų. Ir tai kainavo vos 17 eurų.

Tavo vidurkis tuo pačiu laikotarpie apie 117 kubų ir sąskaita 30 eurų bei išmestos 2 savaitės pačių didžiausių šių metų šalčio.

Akivaizdu, kad net esant tiems patiems oro kiekiams Minto rekupas prisuka dvigubai daugiau elektros, be disbalanso nesusitvarko su drėgme, kuomet name +26 (saulė prikaitino), grąžina vos 17 laipsnių, yra nesandarus, todėl peršąla ir t.t. Tik faktai ir nieko daugiau. Šiuo atveju visiškai vienodos sąlygos.

Aš tikrai nenoriu sužiūrėti kubų tikslumu. Tiesiog iki tol aš skelbiau, kokius kiekius rodo rekuperatorius. Minto įrenginys nerodo oro kiekių, nes yra tik procentai. Jis bandė juos išskaičiuoti ir natūraliai uždidino. Matuoklis (aerometras ar kaip jis ten) parodė realius abiejų oro kiekius. Tai dabar Mintas visaip varto, kad jo įrenginys pūtė didesnius kiekius. Man iš tiesų dzin, bet nenoriu, kad kiti, kurie ateina pasiskaityti forumo būtų suklaidinti ir apgauti.
Papildyta:

Aš visuomet skelbiau, kad "Zehnderyje" oro kiekiai nėra stabilūs ir šokinėja. Mintas visa gerklę rėkė: tai reiškia, jog yra išbalansuojami oro srautai, t.y. rekuperatorius pats daro disbalansą, kuris yra peilis sandariam, šiltam namui. Mano "Zehnderis" kartais rodo, kad oro kiekis pagrindiniame ekrane šokinėja nuo 66 iki 75 kubų. Šiuo metu šokinėja nuo 70 iki 74 kubų.

Kolega pasižiūrėjo savo monitoringe, tai 28d. naktį kai spaudė geras šaltis systemair rotacinis be teno grąžino tik 9C prie apie 80 m3/h našumo, kai viduje 23C. Dabar prie apie 140 kubų paduoda 14C be teno, viduje 21C. 

Pas patį namuose šiuo metu irgi "Amalva" stovi? Jei taip, koks modelis, kokie oro kiekiai, kokias temperatūras grąžina, kiek elektros prisuka. Kitas įrenginys bus ne rotacinis? Jei taip, koks į akį kritęs?

Gal aš kažko nesuprantu, bet man atrodo kvaila pasistačius namą už kelis šimtus tūkst. eurų išjungti rekupo teną tam kad sutaupyti kelis eurus per mėnesį ir skųstis paskui žema grąžinama temperatūra... Jei taip žiūrint tai tada plokšteliniais turėtų būti visi nepatenkinti, kadangi jisai be teno prie minuso išvis neveiktų...

Tu labai teisingai pastabą parašei. Tiesiog rotacinių įrenginių gamintojai ir vartotojai yra sukūrę mitą, kad net žiemą rotaciniams rekuperatoriams nereikalingas tenas. Atsieit ir taip grąžina aukštos temperatūros orą. O tai pasirodo tėra mitas. Be teno rotaciniai įrenginiai žiemą grąžina gana vėsų, o kartais ir šalta orą. Rotacininkų pasiteisinimas - juk nuostolius daug pigiau kompensuos šilumos šaltinis. Taip, nuostolius šilumos šaltinis padengia pigiau nei rekuperatoriaus tenas, bet menkas komfortas jausti pučiamą vėsų orą. Kai kas renkasi ir tokį kelią. Ir dar oro kiekius stipriai sumažina.

Cibuli, seku aš visą šitą susirašinėjimą, bet nesuprantu prasmės. Lyginti galima palyginamus dalykus, o kiekvienas eksploatacijos atvejis yra unikalus. Skiriasi vamzdynų pasipriešinimai, skiriasi santykinė drėgmė pastate, skiriasi įrenginio filtrai, skiriasi aplinka (vietos vėjingumas, reljefas, aplinkinės užuovėjos ir t.t.). Netgi jūsų atveju matavimai nėra kažkokie etaloniniai - pvz., nesuprantu aš tų pastovių argumentų dėl drėgmės lygio ir pasidžiavimo, kad Zenderis palaiko komfortišką drėgmę - o kaip jis gali nepalaikyti, kai drėgmės šaltinių namie tiesiog nėra? Kaip suprantu, namas negyvenamas, maistas negaminamas, augalų viduje dar nėra, dušu/vonia kasdien niekas nesinaudoja?

Suvedant analogiją su automobiliais - galima pasiekti sąlygas ir sakyti, kad koks nors 20 metų senumo 3 litrų sportinis auto naudoja mažiau kuro per 100 km, važiuojant 70 km/h, nei naujas hibridinis Priusas. Tiesiog paleisk pirmąjį nuvažiuoti automagistrale pastoviu greičiu pučiant vėjui į užpakalį, o antrąjam duok pažliugusią kaimo kelių 100 km trasą. Abiem atvejais matavimo prietaisai nuostabiai tiksliai pamatuos kuro sąnaudas, bet kitos sąlygos tai skirtingos.

Taigi jei yra noras lyginti, kas geriau, tai ir lyginimo sąlygos turi būti identiškos - du identiški namai, netoli vienas nuo kito, vienoda vėdinimo sistema, daugiau ar mažiau vienodos vidinės sąlygos (pvz., abiejuose niekas negyvena), ir tik skirtingi rekuperatoriaus modeliai. Va tada rezultatas bus visapusiškai korektiškas ir objektyvus (čia šiaip pagalvojau, kad tai tiesiog atkartotų kažką panašaus į PHI testavimo sąlygas). O kai taip nėra, kiekvienas pamatuojamas skaičius telieka tik subjektyviu stebėjimų rezultatu, kurį galima traktuoti bele kaip.