Vėdinimas 9

Aš ne apie tai, kiek pučia konkretus įrenginys, o apie vėjo įtaką vėdinimo sistemai. Jei mano įrenginys veikia pirmu greičiu, kuomet varinėja 70 kubų oro, tai į namą grąžindavo 19,4 laipsnių orą.

Rytą stiprus vėjas pūtė į lauko paėmimo groteles, todėl išbalansavo sistemą. Rodžiau, kad paėmimo ir išmetimo varikliukų greičiai dėl vėjo skyrėsi beveik per pusę. Akivaizdu ir tai, kad sistema nespėja atlikti normalios rekuperacijos ir dalis šalto lauko oro papuola į namą, nes esant tom pačiom sąlygom į namą grąžino ne 19,4, o 18,8 laipsnių orą.

Šiuo metu vėjas jau rimsta ir sistema pradeda pūsti įprastą oro kiekį - apie 70 kubų, tiesa, dar vėjo gūsių pasitaiko. Atsistatant įprastam režimui, pakilo ir į namą grąžinamo oro temperatūra. Štai čia: jau grąžina 19,3 laipsnių orą. Tiesa, mano name 19,8 laipsnių oras. O kokia temperatūra tavo name?

Kukliai pas mane prie apytiksliai 130 kubu:

https://www.part.lt/...43a4693b144.png

Taigi, pamatavau oro santykinį drėgnumą - 35%

Sakiau, kad jaučiasi, jog oras ženkliai sausesnis, ankščiau laikėsi apie 50% ir daugiau.

Disbalansas vienareikšmiškai duoda naudos ir labai daug. Namuose visą šaltąjį sezoną palaikiau minusinį slėgį, vat ir rezultatas.

Sveiki,

Labai prašau patarimo...3 kambarių naujos statybos butas, langai plastikiniai, vėdinimo sistemos nėra, 2 aukštas. Viskas, šią žiemą jau užsiknisau kovoti su drėgme ir valyti papelijusias vietas netoli langų (pavalinėju jau keletą metų šildymo sezonu), ir matau, kad jei nesiimsiu rimtesnių priemonių, turėsiu ateityje problemų su pelėsiu. Bute drėgmės lygis laikosi apie 60, bet dažnai ir pakyla, ypač miegant kambariuose, ryte būna 67 ir pan. Langai rasoja žiauriai, tenka įvairiais būdais surinkinėti tekantį vandenį, kuris gadina grindis ir pan. Vėdiname kelis kartus per dieną, bet tas nepadeda, kad nukristų iki kokių 45-50, reikia laikyti langus ant mikro ventiliacijos skersvėjyje keletą valandų, bet juk žiemą taip prie minuso ilgai nepalaikysi...trumpas visų langų atidarymas nelabai padeda.

Gal kas susidūrėte, ir ką nors patarsite, arba patarsite dėl planuojamų priemonių:

1. Net kyla mintis keistis visus langus į kokybiškus, trijų stiklų paketų ir pan. taip nustumiant rasos tašką toliau į lauko pusę...ar tai padėtų - nežinau, bet kad kainuotų normaliai tai tikrai. Bet gal langai taip neberasotų...

2. Pradėjau domėtis rekuperacinėmis sistemomis. Gal tada įrengti kiekviename kambaryje mini rekuperatorius? Ar jie realiai padėtų sumažinti drėgmės lygį kambariuose? Ar jie gali veikti automatiniu režimu reaguojant į nustatytą reikalingą drėgmės lygį? Kaip su skleidžiamu garsu, ar įmanoma miegoti naktį jiems veikiant? Ar tikrai jie pakankamai sušildo šviežią orą - nes bijau, kad tiesiog pūs į kambarį šaltą orą, nuo ko kambarys tiesiog bus šaltas...Turbūt kainuotų šiek tiek pigiau, negu keistis langus...

3. Pirkti normalų drėgmės surinkėją? Bet kažkaip to stovinčio aparato perspektyva nedžiugina, nors galbūt tai būtų pigiausias variantas. Tačiau 3 kambariai, vadinasi reikės jį stumdyti pastoviai per kambarius, naktį jis veiks tik viename kambaryje.

4. Ar gali visa šita problema būti nuo per didelio galingumo radiatoriu ir šildymo (palaikome apie 22 laipsnius, kartais daugiau)? Turime šildymo skaitliuką, todėl įsirenginėjant butą keičiau į galingesnius radiatorius, nes buvo labai maži...dabar galvoju, kad tai galėjo būti klaida, kadangi aplinkiniai kaimynai su mažesniais radiatoriais tokios problemos neturi , o va pas mane yra.

Bet kuriuo atveju, pirmiausia planuoju grąžinti tokius pačius radiatorius, kurie buvo, ir tada arba keisti langus, arba statyti rekuperatorius.

Kokios priemonės Jums padėjo spręsti tokią problemą? Dėkoju už atsakymus.

Nedaug tepatarsiu, bet turiu panašią problemą. Manau, kuo sandaresnis namas, tuo problema nevėdinant - didesnė. Darau skersvėjus, kaip ir jūs, didesnės problemos atsiranda prie žemesnės nei -5 C. Kaimynas virš manęs svarstė Zhender mini rekupus sienose - galvojau jungsiuos, bet mano išplanavimas toks, kad arba vitrina per visą sieną, arba užuolaidos, kurias tik tik pasikeitėm ir yra žmonos pasididžiavimas. Nusprendžiau, kad kai butuką reiks rimčiau paremontuoti, statysiu palubinį rekuperatorių ir ardysiu lubų gipsą.
Aš kažkaip manau, kad pasikeitus langus į šiltesnius, jums langų verkimo nepavyks sumažinti.

Sveikas,

pasistačiau namą, ir nors nuo pradžių planavau rekuperacinę vėdinimo sistemą, bet metelius pragyvenau be, tad turėjau absoliučiai tą pačią problemą su drėgme apie 65%. Pasistačiau drėgmės surinkėją surenkantį apie 20l/parą ir taip bandžiau numušinėti drėgmės lygį, tai nuolat jam veikiant, po kelių mėnesių sugebėjau drėgmės lygį numušti iki ~55% bet tai negelbėjo, kondensato vis tiek buvo, įpatingai ant langų. Kol nepastačiau rekuperatoriaus, problemos neišsprendžiau.



Nepadės, pas mane visų langų bendras deklaruotas U=0,77, tad geresnis nei reikalaujamas pasyviam namui, bet kondensatas ant jų kaupėsi ir prie 55% name, tad gal minimaliai ir sumažins problemos lygį, bet realiai problemos neišspręs.



Realiai, tai vėdinimas yra vienintelis būdas kovoti su per didele drėgme. Tik pajungiau rekuperatorių ir jau po savaitės nustojo jaustis pirtelės "kvapas" name. Ta prasme, tik įeidavai į namą ir vien iš kvapo jausdavosi, kad drėgmės lygis name konkrečiai per didelis, po rekuperatoriaus pastatymo bent jau šios problemos neliko. Kondensatas rinkosi, jo pilnai atsikratyti nepavyko, bet jo jau buvo ženkliai mažiau, mano rekuperatorius gražinantis drėgmę, o kai truputį pakoregavau darbo režimus, jokio kondensato neturėjau name visą šią žiemą, drėgmės lygis ~33%-35%.

Beje, rekuperatorius buvo laikinai sugedęs, tad porą savaičių teko pagyventi be jo. Vienintelis dalykas kurį dariau, tai ne vėdinau kaip ankščiau kartą prieš miegą ir kartą iš ryto, bet miegamajame laikiau atidarytą langą nuolat, net ir prie ~-10°C.

Iš kitos pusės, ankščiau namą šildžiau tik elektra, tad nesinorėjo per didelių sąskaitų už šildymą, dabar šildausi šilumos siurbliu, tad į padidėjusias šildymo sąnaudas nekreipiau dėmesio. Geras vėdinimas svarbiau.

Dėl tų tavo paminėtų taškinių rekuperatorių, tai jau geriau langus laikyk ant mikroventiliacijos. Nauda ta pati, tik išlaidų mažiau . Ten ne rekuperatoriai, o skylės sienose. Nori rekuperatoriaus, statyk normalų.



Taip, jis padės, kaip minėjau, jis pas mane stipriai numušė drėgmės lygį name, bet vis tik nuo kondensato neapsaugojo. Nori atsikratyti kondensato, reikia nuolatos vėdinti.



Kategoriškai ne. Kuo daugiau šilumos, kuo galingesni radiatoriai, tuo ir drėgmės mažiau, ir kondensato mažiau, be to ir mažiau problemų nuolatos vėdinant patalpas. Nedaryk kvailysčių, palik radiatorius ramybėje.



Radiatorius praleisk, jie tau tik padeda, juos pakeitus tik pabloginsi situaciją, aukštesnė temperatūra taipogi mažina drėgmės lygį, langų pakeitimas šiek tiek sumažins kondensato kiekį ant jų, bet absoliučiai nepakeis drėgmės lygio name, tad net ir su šilčiausiai langais kondensato ant jų turėsi. Vienintelis sprendimas - nuolatinis vėdinimas. Nesvarbu kaip tai atliksi, ar laikysi nuolat pravirus langus ant mikro režimo, ar pragrežiosi sienose skyles ir į juos pastatysi ventiliatoriukas ale "rekuperatorius", ar normalų rekuperatorių pasistatysi, visais šiais atvejais gasui tą patį rezultatą, absoliutų problemos išsprendimą. Vienintelis dalykas, ko nerekomenduoju, tai tų skylių sienose darymas su ale taškiniais "rekuperatoriais". Ant tų jokios naudos neduodančių žaisliukų išleisi daug kartų daugiau, nei sugebėsi prisukti šildymo energijos skaitliuką per visą savo ir vaikų gyvenimą, laikydamas nuolat atidarytus langus ant mikroventiliacijos. Mano patarimas, arba nuolat laikai langus ant mikroventiliacijos, arba statai normalų rekuperatorių. Beje, visų langų laikyti atidarytų nereikia, užtenka dviejų skirtinguose aukštuose, skirtingose namo pusėse.



Atrodo atsakiau į klausimą, prašom.

Antras aukštas iš kelių? Jei virš dar yra bent du aukštai, natūrali trauka turėtų būti nebloga, tada padėtų paprasčiausias būdas - orlaidės į langus. Pats seniai seniai buvau Aereco atstovas, tai ir sau tokias susidėjau - nesigailiu (kai lauke dideli šalčiai, bute oras būna gana sausas ir jos praktiškai užsidariusios, vasarą visuomet pilnai atsidariusios; esant stipresniam vėjui šaltuoju metu jas galima uždaryti rankiniu būdu, bet dabar jau yra išoriniai priešvėjiniai stogeliai, kurie užsidaro automatiškai nuo vėjo patys). Gyvenu pirmame iš penkių aukštų, langai plastikiniai su vienkameriniais paketais - kondensato praktiškai nebūna.
Koks palangių gylis? Jei šiltas oras negali patekti prie stiklo dėl palangės, jas reiktų keisti siauresnėmis arba daryti ventiliacines skyles jose (kad šiltas oras patektų prie pat lango apačios).
Jei natūralios traukos nėra, tada tik rekuperatorius.
Radiatorių mažinti tikrai nereikia.
Žinoma, orlaides galima statyti ir paprastas, tai būtų pigiausias problemos sprendimo būdas. Žinoma, tai nėra efektyvu taupant šilumą, bet namuose laikosi normali temperatūra.

Labai ačiū Mintas už tokį išsamų aprašymą iš "patirties". Labai padėjote apsispręsti, dar šiandien daug paskaitinėjau tų taškinių rekuperatorių atsiliepimus, tai tikrai, jų pajėgumą (kub.m./h) realybėje reikia dalinti net iš 4 dėl jų veikimo specifikos, ko pasėkoje gaunasi tikrai labai mažas kiekis per valandą.

Beje, šiandien užsiėmiau pelėsio pavalymu, valiau su atidarytais langais pusę dienos, tai taip puikiai prasivėdino visas butas, kad drėgmės lygis nukrito iki 35-40 % ir kol kas laikosi, tai net kvapas namuose kaip sakote pasikeitė, atsirado šviežumo jausmas kambariuose ir pan. Aišku, matyt jis po truputį kils, bet kol pasiaiškinsiu rimtų rekuperatorių temą, sugalvojau, kaip gerai vėdinti butą...visur statau langus ant mikroventiliacijos, įjungiu tualeto ir vonios ventiliatorius, ko pasėkoje oras pradedamas priverstinai traukti į butą iš išorės, o dar radiatoriai iškarto normaliai pakaitina ir padžiovina, šalčio nesijaučia...Tai bent jau dienos metu galima taip vėdinti, kol nėra kokių -10/-15. Galbūt gerai pradžiovinus sienas po kurio laiko reiks mažiau vėdinti, galbūt tai dėl tokios drėgnos vasaros, nes būtent šiais metais labai jau didelis tas rasojimas.

O kas liečia rimto rekuperatoriaus statymą, iš principo man labai gerai gaunasi statyti rekuperatorių su ortakiais, nes du kambariai turi tarpusavyje ortakį paslėptą lubose, o kitas kambarys per sieną nuo kito. Taigi, man išeitų pastatyti vieną rekuperatorių, ir juo iš esmės paduoti orą į visus tris kambarius. Manau, kad tokių rekuperatorių yra, reiks pasiaiškinti.

Dar kartą dėkoju, padėjote.

Giords - dėkui. 2 aukštas iš 9. Galvojau apie tas orlaides, bet nesu tikras ar padės, nes gali ir nebūti traukos, nes kartais net skersvėjo nebūna atidarius priešingus langus, o kartais būna, todėl jaučiu geriau priverstinai vėdinti. Bet pasidomėsiu ir jomis. Šiaip virtuvės langas turi tokią ale orlaidę paprastą, bet su ja kažkaip daug problemų žiemą, nes prie didesnio minuso uždarymo mechanizmas įšala, ten viduje susiformuoja net ledas ir pradeda lysti į vidų, todėl kažkaip jų bijau. Su palangėm irgi jau žiūrėtas variantas, tačiau nieko su jomis jau negaliu padaryti dėl palangių konstrukcijos.

Gal virtuviniame išeitų įkomponuot Domekt R 200 V ir iš ten pravest ortakius į kambarius ?

Žinoma, jei tik yra galimybės - aš už rekuperatorių.
Taip supratau, pas tave orlaidytė yra vieninteliame lange virtuvėje? Tai dažna klaida - virtuvėje turi būti tik oro ištraukimas, o padavimas - miegamuosiuose ir svetainėje (tavo atveju orlaidė padeda kvapams iš virtuvės sklisti po kitus kambarius). Labai keista, kad apšąla - pas mane nėra to buvę gyvenime. Apšalti gali tik vienu atveju - jei šiltas drėgnas oras juda per orlaidę į lauką, bet esant 2/9 aukštui tas būtų neįtikėtina (nebent galimas variantas, kad pravėrus langą priešingoje buto pusėje, nei virtuvė, vėjas per jį įpučia daugiau oro, nei ištraukiama per ventiliacinius kanalus). Skersvėjis per priešingus langus nuo traukos nepriklauso - tik nuo vėjo krypties. Dėl traukos nebuvimo (jei namas naujos statybos) - gal dar galima kreiptis į statytojus, kad pateiktų ortakių schemą: gal į vieną prijungta per daug kitų butų. Pravėrus langą popieriaus lapas turėtų prilipti prie ištraukimo angos (trauka, be vėjo stiprumo ir krypties, tiesiogiai proporcinga "kamino" aukščiui (pas tave jis tikrai aukštas) ir temperatūrų skirtumui tarp lauko ir patalpos (dabar jis neblogas - 25-30C)). Dar dėl mikroventiliacijų: paprastai šiuolaikinių langų rankenos turi penkias padėtis (rankenos padėtis kas 45 laipsniai) - 1)uždaryta 2)mini ventiliacija 3)atidaryta 4)mikro ventiliacija 5)atversta (gal būt supainiojau 2 ir 4 punktus), taip kad žiemą galima pasirinkti ir mikro ventiliaciją.

Butui realiai turbūt pats geriausias variantas. Aišku galima ir apie rekupą pagalvot, bet rekupas niekad gyvenime tiek nesutaupys, kad atsipirktų, o ir šildymo sistemos nekeisi, kas namo atveju leidžia šiek tiek sutaupyti rekupo įrengimo kainą.

Teko būt ne vienam naujos statybos bute, kur laikomas bent vienas atidarytas ant mikroventiliacijos langas, o vonioja nuolatos sukasi ventiliatoriukas, tad tai yra standartinis sprendimas, kuris yra pasiteisinęs.

Visur tikrai nereikia, užtenka vieno dviejų langų visam butui, sakykim svetainėje, ar miegamajame bent jau nakties metu ir visam bute laikyti pravertas vidines duris. Patalpose, kur durų nuolatos atidarytų nėra galimybės laikyti, ten irgi reikėtų langus ant mikroventiliacijos.