QUOTE(cibulis @ 2020 11 12, 17:03)
palikti įjungtą rekuperatorių ar jį visai išjungti?
Viskas priklauso nuo to, filtrai apsaugo nuo dulkių radiacijos, jei apsaugo, tai vienareikšmiškai geriau palikti įjungtą, jei neapsaugo, būtina išjungti. Vis tik yra niuansų apie kuriuos šiek tiek vėliau.
QUOTE
Aš manyčiau, kad jokie filtrai nesulaikys jonizuojančios spinduliuotės ar debesies radiacijos plūduruojančios ore.
Kas yra radiacija, tai spinduliuotė, tai kažkas panašaus į šviesą. Ar gali šviesa tvyroti ore? Ne ji gali tik judėti, stovėti vienoje vietoje negali. Saugotis reikia ne radiaciojos, o radioaktyvų spinduliavimą skleidžiančių dulkių, kurios, kaip ir visos dulkės turi turėti tam tikrus matmenis, ir jei tie matmenys yra pakankamai dideli, kad rekuperatoriaus filtrai jas sulaikytų, tai prafiltruotas oras bus jau be radioaktyvių dulkių - nepavojingas.
QUOTE
Mūsų namai, nors ir yra labai sandarūs, bet tikrai ne idealiai sandarūs. Todėl manyčiau, kad žinant apie avariją, geriau iš viso išjungti ventiliaciją ir orą gauti per nesandarias namo vietas.
O vat prie šio punkto reikėtų apsistoti ilgėliau.
Taip, mūsų namai tikrai nėra povandeniniai laivai, bet sandarumas juose yra labai didelis, kad juose būnant ilgesnį laiką be ventiliacijos galima uždusti. Aš kurį laiką gyvenau savo name be priverstinės ventiliacijos, tai be langų atidarinėjimo tikrai neįmanoma. Vis tik, viską leme patalpų tūris. Kol tame tūryje pakanka deguonies ir CO2 neviršija nuodingų normų, tol tokioje patalpoje galima gyventi. Pamenu, jei miegamajame bandydavau miegoti prie uždarytų durų deguonies trūkumą pajusdavau gana greitai, todėl miegodavau tik prie atidarytų durų (langus atidarydavau rytais ir vakarais prieš miegą, nuolatos atidarytų žiemą nelaikiau). Pro duris oro kaitos užteko, taigi jau galėjau naudoti ne tik miegamojo deguonį, bet viso namo deguonį ir iškvėptą CO2 išsklaidyti ne vieno kambario tūryje bet viso namo. Dabar kas gi nutiks jei tokiame name visai neatidarinėsim langų ir durų, patalpų nevėdinsim. Ogi uždusim nuo deguonies trūkumo, arba apsinuodysim nuo CO2 pertekliaus. Taigi, sandariame name, jei jo nevėdinsi esi pasmerktas. Tiesa, tai nereiškia, kad geriau gyventi nesandariame name. Ten per neužkamšytus namo nesandarumus su natūraliai vyksiančia ventiliacija prieis ir daug radioaktyvių dulkių. Karts nuo karto įjungus rekuperacinę sistemą ir taip išlaikant panašų vėdinimo lygį, kaip nesandariame name, sandariame name dėl rekuperatoriaus filtru vienareikšmiškai pateks mažesnis radiacijos kiekis, ar net iš vis nepateks.
Sekantis niuansas. Jei pro namo nesandarumus patenka oras, vadinasi patenka ir radioaktyvios dulkės. Patalpose kaupiasi radiacija, taipogi nieko gero. Bet, jei mes paleidžiam priverstinę ventiliaciją, kurios filtrai efektyviai išfiltruoja visas radioaktyvias dulkes, tuomet galime sukurti šiokį tokį viršslėgį patalpų viduje ir pro visus namo nesandarumus pūs vėjas iš namo vidaus į išorę neleisdamas patekti radioaktyvioms dulkėms į patalpas. Nušaunam du zuikius: užtikrinam minimalią oro kaitą ir padidinam namo apsaugą nuo radioaktyvių dulkių patekimo per namo nesandarumus. Čia nieko naujo, būtent tokį pat principą naudoja elektromikrochemų gamyklose, kur nedaleidžiamas jokių dulkių buvimas patalpose, nes iškart gali būti sugadintos brangios mikrochemos. Ten irgi tiekiamas oras filtruojamas sukuriant viršslėgį, kad per patalpų nesandarumus dulkės taipogi nepatektų į patalpų vidų.
Taigi, norint neuždusti, karts nuo karto greičiausiai reikės įjungti rekuperaciją po liubomu, klausimas tik, ar ne geriau palikti rekuperaciją veikti nuolatos ir sumažinti radioaktyvių dulkių patekimą pro namo nesandarumus.
O kas liečia tas radioaktyvias dulkes, tai jo, dalį jų vėjas nuneš toliau, bet kita dalis nusės ant žemės, ant mašinos stovinčios kieme ant medžių. Išeisi po savaitės į lauką, eini ir keli radioaktyves dulkes, atsisėdai į automobilį ir sukėliai radioaktyvių dulkių debesį nuo jo, dar įsijungiai automobilio ventiliaciją, kad langai nerasotų ir visas tas dulkes sutraukei į automobilio saloną. Nuėjai į mišką, padvelkė vėjelis ir vėl visas oras pilnas radioaktyvių dulkių.
Neįsivaizduoju, kas būtų daroma vėliau, greičiausiai važinėtų sunkvežimiai su cisternomis ir plautų visą žemės paviršių, bet kur tas vanduo bėgs? Į gruntinius vandenis?
Nu nežinau, nežinau, guodžia bent jau atstumas, Černobilio atveju žmonės buvo evakuoti tik 30km spinduliu. Vilnius yra didesniu atstumu, taigi darytina išvada, kad bėgti iš Vilniaus ir taip dešimtims valandų pastrigti kamščiuose nereikia (bent pora avarijų ant išvažiavimo iš miesto, o jų skubant tikrai bus ir išvažiavimas iš miesto bus momentaliai užblokuotas ne valandoms, o paroms). Tuomet radioaktyvių dulkių prikvėpuosi gerokai daugiau (gal net ir mirtiną dozę įkvėpsi), nei sėdėdamas užsidaręs namuose. Tad logiškiausia vis tik išlaukti kelias savaitas ar mėnesius namuose. Kas bus toliau, neįsivaizduoju, bet jei kalba eina apie kelis mėnesius laukimo, tai sandariame name gyvenant rekuperatorių vis tiek turėsi įjungti karts nuo karto. Klausimas tik, ar nuolatos laikyti ant minimalaus galingumo su didesniu padavimu į patalpas nei išmetimu, ar įjunginėti trumpam, nuolatos laikant išjungtą.