Taigi aš visgi linkstu prie lanksčių ortakių.
Taip dabar dar pasisakykite kuris visgi protingesnis būtų pasirinkimas iš rekuperatorių:
https://vedinimosist...-rekuperatorius - naudojamas pas tėvus, garso negirdziu, summontuotas su lanksciais ortakiais
https://shop.systema...sr--300/p413778
Pastato plotas 121m2, vėdinamas tūris 315m3, projektuotojo suprojektuotas našumas 210m3/h
. Jei modelis teisingas, tai čia parašyta kad tai entalpinis modelis. Šeip tai aprašytas gražiai, nesupratau dėl teno, ar jis komplektuojamas, ar reikės įsigyti atskirai, ir kaip tenas valdomas, nes be teno Lietuvos klimatas tokiam rekuperatoriui per šaltas. Ai va, tenas komplektuojamas atskirai, kaina viršaus 333, tad rekuperatoriaus kaina bus didesnė 333, nei deklaruota. Neįsigysit teno, per šalčius negalėsite rekuperatoriaus eksploatuoti, nes kitaip jį sugadinsit. Reikia kad į rekuperatorių būtų tiekiamas paprastai pliusinės t° oras, entalpinių rekuperatorių atvejais būna kad ne žemesnės nei -7°C leidžiamas.Dėkoju Mintas už mintis ir nuomonę.
Gal dar galite pasidalinti montuotojų kontaktais, kas likote patenkinti atliktu darbu.
Klausimėlis, kai kalbama apie plokšteliinius šilumokaičius, dažnai minimas elektrinis pašildytuvas kas yra nepigus malonumas. O nebūtų papraščiau recirkuliacinė sklendė šilumokaičio atitirpnimui? Nebereikia aptakos sklendės t.y. tiekti šaltą lauko orą atitirpinimo metu. Pramoninės paskirties vėdinimo įrenginiuose tas jau senokai taikoma.
Kitas aspektas, oro filtrai, siekis sutaupyti jų sąskaita, kas yra normalu. Susimontuojat filtrų dėžes skirtas kišianiniams filtrams, jie pigesni nei paneliniai, plius mažesni slėgio nuostoliai. Reziume, keičiat rečiau, mokat mažiau ir gaunat daugiau oro arba mažiau elektros energijos, priklausomai nuo ventliatorių valdymo tipo. Paneliniai turi tik vieną privalumą, jie kompaktiški vietos atžvilgiu.
