Vėdinimas 9

Panašu, kad dėl temperatūros, kaip komfortabilios, didesnis žmonių kiekis pritaria artimesnei 23°C, nei kad 20°C. Bet, kiek žmonių tiek nuomonių . Beje, vienas ventiliacijos specialistas, šiame forume, kaip komfortabiliausią buvo įvardinęs 24°C temperatūrą. Įtariu, kad ir Cibulis temperatūrą pakels nuo 20°C iki artimesnės 23°C, kai name pradės lankytis ne jis vienas, bet ir žmona persikraustys ;).

O dėl Zhenderio, tai tikrai būtų įdomu išgirsti nuomonę žmogaus asmeniškai išbandžiusio ir Komfoventą.

Tikrai lauksime atsiliepimų, pasidalinimo įspūdžiais ir tamstos palyginimų, koks jaučiamas skirtumas perėjus nuo vieno rekuperatoriaus prie kito.

Manau, kad gerai, jog dalinuosi savo ne vien sėkme, bet ir nesėkmėm. Perskaičjau visus statybų blogus - niekur apie radoną iš ŽŠ nebuvo rašoma, bet nuo vakar mano patirtis jau internete ir tikiuosi jei žmonės ne asilai, pasimokys iš svetimos patirties. Tyriau grunt, momentiškI tyrėm tik įsikėlus gyventi - nieko neradom. Bet pagyvenus kelis mėn jos atsirado.

Papildyta:

Čia reiktų nei vienos skylės nepalikti - kai pradėjau gilintis - šalyse, kur gruntas turi problemą su radonu, prieš užpilant betoną dedama spec plėvelė ir kiekvienas komunikacijos vamzdis užsandarinamas - analogiškai, kaip turėtumėm elgtis su langų ir garoizoliacinės plėvelės suklijavimu ir apėjimu. Sakyčiau reiktų atmesti atvirą ir írenginėti uždarą, arba rinktis kad ir rekuperatorių vėsinimo produktų.

Klysti teigdamas, kad nebuvo, aš juk buvau įmetęs įrašą iš Vilienės tyrimų. Paraščiausiai esi pirmas, kuriam "nepasisekė". Vis tik, dėl to "palaidojimo", aišku variantas, nors aš siūlyčiau apsvarstyti variantus dėl ventiliatoriaus perkėlimo. Antras dalykas, kuris mane domina, nes turiu įtarimą, kad jei jis pasitvirtins, įneš aiškumo, kaip galėjo radonas pas tamstą atsirasti, kai kiti džiaugiasi jo neturintys. Taigi, ar tavo sklype gruntas smėlis? Kokiame gylyje vandeniui nelaidus sluoksnis? Mano sklype vien molis, ir per visą 2,2m gylį, kai užkasinėjau geoterminio kolektorių, buvo vien molis. Molis yra nelaidus vandeniui sluoksnis, įtariu ir dujas prasčiau praleidžiantis, tad jei pas patį smėlis, tai gali būti, kad tai faktas labai stipriai įtakojantis galimybę įrenginėti atviro tipo ŽŠ, nors kaip minėjau, aš bet kokiu atveju bandyčiau jį "uždaryti" nelaidžiu garui sluoksniu.

O dėl pasidalinimo, tai tikrai labai gerai padarei, nes iš buvusių iki šiol pasisakymų, buvo susidariusi labai neobjektyvi nuomonė. Nieko neparemti svaisčiojimai ir lieka svaisčiojimų lygyje, o tamstos patirtis yra faktas, kurio ignoruoti negalima.

Taigi, dėl asilo, neimk jo į širdį, aš tave labiau didvyriui prilyginčiau, asilus palikim troliams. Tavo patirtis ir jos paviešinimas tikrai labiau prie rimtų žygdarbių traukia, nes būtent tu įrodei, jog nėra čia viskas vien gėlytės, ir kad teorinės baimės turi rimtą pagrindą ne tik uolėtoje Skandinavijoje, bet ir Lietuvoje, kur buvo manoma, jog baimės be pagrindo. Aišku, tau tai kainavo, ir nemažai, bet visi moksliniai tyrimai kainuoja, o jau tiek išleidus įvertink ar žaidimas su ventiliatoriaus perkėlimu kainuos ne per brangiai, ir ar jis neatneš dar vienos patirties, ar nebus dar vienas atliktas "mokslinis tyrimas" įnešantis daugiau aiškumo visiems kitiems besistatantiems.

Vilienei dėkingas, kad aplamai apie radoną sužinojau - taigi tyriau gruntą dar prieš įrengiant ŽŠ. Be to jos straipsnyje minimas rodiklis 300 Bq/m3 yra o.k. Lietuvoj, bet šiaip gilinantis daugiau užsienio šaltiniuose - reiktų siekti iki 100 Bq/m3 pasiekt. Manau, kad molis palankesnis gruntas, bet šiaip jas skleidžia ir uolienos - generaliai manau, kad šios dujos yra labai landžios ir skvarbios, jei pro betono plokštę prasiskverbia. Mano gruntas - smėlių smėlis.
Papildyta:

Turiu omeny neigiamos patirties neskaičiau su ŽŠ. O Vilienės - jo - skaičiau.
Papildyta:

Šiaip pas mane po žemėm pakloti betoniniai tuščiaviduriai blokeliai - gaunasi, kaip betoniniai ortakiai - pasipriešinimas mažesnis nei kad oras traukiamas per skaldos krūvą. Bet pasipriešinimas didesnis, nei orą ttaukiant tiesiai iš lauko - mėnesį rekupas ima orą tiesiai iš lauko ir dvigubai sumažėjo el. sąnaudos. Aš turiu dabar momentinį matuoklį - pabandžiau užkimšt lauke esantį ŽŠ oro vamzdį, tęsiant oro paėmimą tiesiai iš lauko - iš karto dujos šovė į viršų iki 370 Bq, nes sklendė nėra labai sandari. Ir vasarą kažkiek oro paimdavo iš iš lauko, nors nustatyta buvo ant ŽŠ - matavau ir su srautų matuokliu - apie 20 proc. oro dirbant maksimaliu 330 cbm/h greičiu paimdavo ne iš ten, kur reikia. Ta darau prielaidą, kad tos dujos mano ŽŠ labai sėkmingai pasikaupdavo.

Papildyta:

Norisi patikimo sprendimo ir ramiai gyventi:) Žaisti turėtų Radiacinės saugos centras, bet kadangi problema nėra didelė, o ŽŠ - nišinis entuziastų reikalas - manau, kad protingiau būtų tiesiog nerekomenduoti atvirų ŽŠ.

Mano nuomone samprotavimai teisingi, tai gal ir padėtų. Tik kad realizacija techniškai sudėtinga - reiktų tą ventiliatorių statyti ant oro padavimo į ŽS kanalo, o tai reiškia reikia elektros lauke, to ventiliatoriaus valdymo schemos ir t.t. Žodžiu knisliavos ir griovimo/instaliavimo darbų nemažai. Brangu...

Čia lengviausia dalis - šiaip perėjus ant oro paėmimo iš lauko - dujos natūraliai su keičiamu oru ir pasišalina - galima sakyti per kelias val. viskas iškeliauja lauk. Dabar pas mane vidurkis 80 Bq. Manau, kad kažkiek patenka per nesandarią sklendę - užkimšiu namo viduje esantį ŽŠ vamzdį ir greičiausiai turėsiu visai gerus skaičius.

Bandyk palildomai statyti koki kanalini ventiliatoriu kitam gale ir paziurek kiek skirsis. Turiu garaze atliekama, berods iki 500-600 kubu sugebetu prapusti. Jeigu nenusavinsi galiu duoti pasibandymui ;) 

Tai jo, paprasta 200mikronų plėvelė būtų mažoka. Dabar primetinėjau kelių sluoksnių darymą, bet užtenka mažiausios skylutės viename sluoksnyje, ir tokios pat skylutės, nesvarbu kokiu nuotoliu ji bebūtų nuo pirmosios, antrame sluoksnyje ir jau rizika prisitraukti radono yra. Primetinėjau kieto sluoksnio iš OSB plokščių įrengimą tarp plėvelių, bet šis sluoksnis grunte, man pav. keltų ilgaamžiškumo klausimą, taip, kad dėl parankinės plėvelės variantų neturiu, o ir jos sujungimai, kad ir su siga būtų daromi, kokia jų patikimumo garantija giliai grunte? Jo, aš čia parankinių variantų nerandu, o tokie, kuriems manyčiau galima patikėti šią funkciją, pav. stogo hidroizoliacinė PVC danga būtų labai jau brangus sprendimas. Iš kitos pusės, ši plėvelė skirta stogams ir neaišku, kaip ji laikytųsi po žeme. Įtariu kad gerai, bet po to paaiškėtų, kad ne viskas gėlėm klota, kaip ir tavo atveju paaiškėjo. Ar bituminė izoliacija, vat paatai ja hidroizoliuojami ir bitumas garo nepraleidžia, bet iš patirties žinoma, kad bituminės hidroizoliacijos laikui bėgant išsihermetina, taip kad klausimas ir su tokio varianto patikimumu.

Iš kitos pusės, ten kur uždara sistema, ten butū problemų su drėgme ir visokiomis gyvybės formomis, tad ortakinis ŽŠ šiuo atžvilgiu žiūrisi patraukliau, nes jį papraščiau praplauti. Tokį tūrinį ŽŠ, kaip pas tave, ar pas Vilienę neįsivaizduoju, kaip galima būtų dizenfekuoti, vėliau nuolatos netraukiant to „diklofoso“ į patalpų vidų.

Būtent todėl aš sau buvau pasirinkęs glikolinio ŽŠ variantą, apjungiant jį su geoterminio lauko kolektoriumi, bet mano pasirinkto rekuperatoriaus atveju, pasiskaičiavau, jog ŽŠ faktiškai neduos jokios naudos, tiksliau duos bet ženkliai per menką, kad verta būtų prasidėti. ŽŠ draugauja tik su plokšteliniais priešpriešinių srautų rekuperatoriais.

Mano nuomone samprotavimai teisingi, tai gal ir padėtų. Tik kad realizacija techniškai sudėtinga - reiktų tą ventiliatorių statyti ant oro padavimo į ŽS kanalo, o tai reiškia reikia elektros lauke, to ventiliatoriaus valdymo schemos ir t.t. Žodžiu knisliavos ir griovimo/instaliavimo darbų nemažai. Brangu...

Nebrangu kas liecia automatika. 

5 mėn prapūtinėjom tik ne į lauką, bet į namą ir niekur jos nedingo. Taigi nedėčiau vilčių. Regionas mūsų neprobleminis - labiau šiaurės LT yra problemų, bet matyt su ventikiatorių pagalba ir laidžiu gruntu tų dujų galima prisitemti.

Taip, elektros laidų reikėtų, bet mes juk atjungiam rekupo variklį. Kodėl negalima prailginti to ventiliatoriaus jungimo laido iki ortakio į ŽŠ ir ten sumontuoti, kad ir to pačio ventiliatoriaus. Tuomet ir papildomo valdiklio nereikia, o rekupas ideliai sureguliuos srautus. Jei pajunginėti papildomą valdiklį akivaizdu, kad srautų sureguliuoti taip nepavyks, kaip kad su rekupo valdikliu.

Aš kaip tik manau, kad realizacija nesudėtinga, nes kasimo darbai tai tik laido pratiesimui iki ortakio į ŽŠ. Problemos būtų tik ventiliatoriaus kokybiškam sujungimui su ortakiu apsaugant jį nuo kritulių, bet pav, kanalizacijos orapūtės juk irgi lauko sąlygomis dirba. Aišku oro srautai skiriasi, bet pats faktas jog įmanoma kaip ir yra, belieka optimaliausią variantą konkrečiam tikslui surasti.

Rekupas pats sureguliuos srautus jeigu papildomas ventiliatorius butu tikamai parinktas. Nereikia cia esamo imti, jo taip paprastai kanaliniu nepadarysit.