Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 9

Na 35% dregmes nepasakyciau kad daug...

Vesinimui dar kaip vaeiantas homevap gal tiktu, tik pasidomek del eksplotacijos kastu. Ar nebus taip kad pacia kasete reiks karts nuo karto keisti

https://nit.lt/gamintojai/homevap/

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 01 sausio 2020 - 10:06
QUOTE(Dzūkiška pirkia @ 2020 01 01, 01:07)
Greičiausiai savo Žemės šilumokaitį už 1400 eur, kuris puikiai atliko vėsinimo darbą ir esu tikras puikiai pasiteisintų žiemą, teks po žemėmis ir palaidoti. Pasirodo šis čiūdas man iš smėlingo grunto pritraukia radono dujų. Mano rodiklis namie tapo 500 Bq, kai gerai yra iki 100 Bq. Tyriau gruntą prieš darant ŽŠ - nieko nerasta. Bet va kažkaip rado kelią tos dujos ir turiu. Tai čia pamoka visiems, kas galvoja apie ŽŠ - jei darysite - uždaro tipo, o ne atviro, kaip pas mane.

O dabar klausimas į studiją - kažkas berods minėjo, kad turit Zehnder vėsinimą. Kas čia iš mūsų jį turi?

Reikia būti asilu, kad to iš karto nesuprastum. Aš apie tai 100 metų kalbėjau iki tol. Nėra stebuklų. Tik visokie pyzdalai tai slėpė. Tu patikėjai tų pyzdalų pasakom. Nėra jokio stebuklo. Jei nori taupyti, gali iš anksto užsiimti eilę Santariškėse. Vėžio skyriuje. Aš kategoriškas šiuo klausimu. Kitu dalyku tingiu su Minto penkių lempų pyzdintu ginčytis.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2020 01 01, 11:18)
Reikia būti asilu...Tik visokie pyzdalai... pyzdalų pasakom... penkių lempų pyzdintu ...


Visame savo „grožyje“³.
Atsakyti
QUOTE(Dzūkiška pirkia @ 2020 01 01, 00:07)
Greičiausiai savo Žemės šilumokaitį už 1400 eur, kuris puikiai atliko vėsinimo darbą ir esu tikras puikiai pasiteisintų žiemą, teks po žemėmis ir palaidoti. Pasirodo šis čiūdas man iš smėlingo grunto pritraukia radono dujų. Mano rodiklis namie tapo 500 Bq, kai gerai yra iki 100 Bq. Tyriau gruntą prieš darant ŽŠ - nieko nerasta. Bet va kažkaip rado kelią tos dujos ir turiu. Tai čia pamoka visiems, kas galvoja apie ŽŠ - jei darysite - uždaro tipo, o ne atviro, kaip pas mane.


Dėl atviro, visuomet į juos atsargiai žiūrėjau, bet net ir tavąjį buvo galima daryti įsuptą į plėveles, kad jokios dujos iš grunto į vidų nepatektų, na bet čia teorija, kuri gal duotų peno kitiems nusprendusiems eksperimentuoti, o ne tamstai.

Vis tik įdomu, kas lėmė radono atsiradimą, kai Vilienei darė tyrimą, radono padidėjimo nebuvo užfiksuota. Ar nebus tame įtakos, kad pas Vilienę sklype molis, o pas tave smėlis? Smėlis tavo sklype? Bet kokiu atveju, visiems mąstantiems apie atviro tipo ŽŠ reikėtų į juos žvelgti atsargiau.

Dar viena mintis. Kodėl ŽŠ įtraukė radoną? Pirma mintis, todėl kad oras yra ištraukiamas iš ŽŠ, taigi ŽŠ ertmėje susidaro vakumas į kurį oras (teisingiau sakyti dujos) siurbiasi iš visur aplink. Aišku, kadangi pravestas ortakis į ŽŠ turės mažiausią pasipriešinimą, didžiausias dujų kiekis patenka per jį ir po to įsiurbiamas rekuperatoriaus, bet kadangi ŽŠ ertmėje mažesnis slėgis, tai dujos siurbiamos ir iš grunto.

Norint kad dujos nebūtų siurbiamos iš grunto, reikia ŽŠ sukelti slėgį, o tai padaryti galima ne siurbiant orą iš ŽŠ, bet ventiliatorių statant tiktai ant oro padavimo ortakio į ŽŠ ir jokio oro ištraukimo ventiliatoriaus už ŽŠ. Realiai tai galima pasiekti iškeliant rekuperatoriaus ventiliatorių į lauką, arba bent jau jį atjungiant, o jo maitinimo laidus pajungiant prie lauke ant oro padavimo į ŽŠ pajungto naujo ortakinio ventiliatoriaus. Kadangi konkrečiai tavo rekuperatorius moka sugaudyti slėgių skirtumus, jis turėtų geriausiai susidoroti su išorėn iškelto ventiliatoriaus valdymu. Nežinau ar verta su tuo prasidėti, tai tik teoriniai pamąstymai. Bet kokiu atveju, net ir taip padarius, reikėtų vėl ištirti, ar radono kiekis patalpose toliau nekyla.

Kaip dabar galvoji šalinti radono dujas iš patalpų? Įsivaizduoju kad reikia kokio galingo siurblio pastatomo lauke ir su ilga šlanga vaikščioti ir siurbti visas dulkes patalpose. Kadangi radnas sunkios dujos, su dulkių siurbliu turėtų išsitraukti. Čia akivaizdžiai matau tų montuojamų stacionariai dulkių siurblių privalumą, kur ištrauktas oras ne recirkuliuojamas patalpose, o iškart metamas laukan. Nors čia ir vėl jokio mokslinio pagrindo neturintys pamąstymai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 01 sausio 2020 - 16:15
QUOTE(mintas @ 2020 01 01, 16:37)
Visame savo „grožyje“³.

Adresatą pasiekė. Toks ir buvo tikslas. O adresatų čia daug. Pats gi sakei, kad pusė pasaulio skaito. Tai jiems ir rašiau. Dėl kito dalyko tingiu ginčytis. Šiemet į namą keliuosi. Nori, galim daryti monitoringą. Tik aš nei cento tam reikalui neišleisiu. Jei kam įdomu, jungite, leidžiu.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2019 12 31, 14:38)
Cha, cha... Matei kiek per šiuos metus rekūpas prisuko? Štai čia informacija. Kosmosas su kosmosiukais. 1142 kWh elektros po 0,13 euro išeina net 145 eurai. Kalbėjau su puslapyje nurodyto kontakto atstovu. Pasirodo jis 120 kv. m namo savininkas, kuriame ir sukasi Komfovento plaučiai.

Mano, kaip kolkas neturinčio vėdinimo įrenginio ir dar tik įntensyviai besidominčių nuomone, 145eur atrodo kosmosas per metus. Bet pradedi deliotis. Ok, sakykim imam zehnderi, entalpinis, su valdikliu. Kaina atsistoja apie 3000eur (pataisykite jei pigiau gaunasi) Ok, žiūrima kiek gi kainuoja kainuoja Kauno stebuklas? 1550-1650eur su valdikliu. Sezonui po 145eur tai jau 10metu gali jis dirbti kol prikapses zehnderio kaina. Bet netikiu kad jo negalima geriau suprogramuoti, ir sąnaudas pamažinti. Taip pat reikėtų pridėti kad brangus rekupas taip pat elektra vartos, tai vien jau su 145eur komfovento sąnaudomis suskaičiuoju 12 metu kol vėdinimo sąnaudos susilygins
Atsakyti

Adresatą pasiekė. Toks ir buvo tikslas. O adresatų čia daug. Pats gi sakei, kad pusė pasaulio skaito. Tai jiems ir rašiau. Dėl kito dalyko tingiu ginčytis. Šiemet į namą keliuosi. Nori, galim daryti monitoringą. Tik aš nei cento tam reikalui neišleisiu. Jei kam įdomu, jungite, leidžiu.

Na idomu kokia temperatura visgi vjduje palaikysi, idomu kaip pasikeis sanaudos sildymui. 

Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2020 01 01, 18:39)
<p></p><blockquote  class="ipsBlockquote" data-author="cibulis" data-cid="72576003" data-time="1577887482"><div><p>Adresatą pasiekė. Toks ir buvo tikslas. O adresatų čia daug. Pats gi sakei, kad pusė pasaulio skaito. Tai jiems ir rašiau. Dėl kito dalyko tingiu ginčytis. Šiemet į namą keliuosi. Nori, galim daryti monitoringą. Tik aš nei cento tam reikalui neišleisiu. Jei kam įdomu, jungite, leidžiu.</p></div></blockquote><p></p><p>Na idomu kokia temperatura visgi vjduje palaikysi, idomu kaip pasikeis sanaudos sildymui. </p>

Pakelsiu 1 laipsniu geoterminio nustatymus. Bus name 21 ar 21,5 laipsnio. Netaupysiu. Man ir dabartiniai nustatymai tinka kol esu, bet nemiegu name. Nemėgstu karščio.

Buvau pas mamą per Kalėdas. Name 26 laipsniai. Man per karšta. Negaliu būti. Vėsiau, geriau.

Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2020 01 01, 16:00)
Vis tik įdomu, kas lėmė radono atsiradimą, kai Vilienei darė tyrimą, radono padidėjimo nebuvo užfiksuota. Ar nebus tame įtakos, kad pas Vilienę sklype molis, o pas tave smėlis? Smėlis tavo sklype? Bet kokiu atveju, visiems mąstantiems apie atviro tipo ŽŠ reikėtų į juos žvelgti atsargiau.

Dar viena mintis. Kodėl ŽŠ įtraukė radoną? Pirma mintis, todėl kad oras yra ištraukiamas iš ŽŠ, taigi ŽŠ ertmėje susidaro vakumas į kurį oras (teisingiau sakyti dujos) siurbiasi iš visur aplink. Aišku, kadangi pravestas ortakis į ŽŠ turės mažiausią pasipriešinimą, didžiausias dujų kiekis patenka per jį ir po to įsiurbiamas rekuperatoriaus, bet kadangi ŽŠ ertmėje mažesnis slėgis, tai dujos siurbiamos ir iš grunto.


Radono šaltinis yra sunkiosios uolienos (granitas, bazaltas ir t.t.). Kiek žiūrinėjau lietuviškus geologinius pjūvius, jos Lietuvoje arčiausiai paviršiaus yra būtent rytinėje pusėje. Bet ir tas 'arčiausiai', berods, yra virš šimto metrų nuosėdinio grunto virš jų. Matyt čia susidėjo visas komplektas faktorių - namo vieta, nelabai izoliuojantis gruntas ir t.t.

Aš gal dar prieš to gruntinio šilumokaičio laidojimą pabandyčiau gerokai praventiliuoti jį (pastatyti kanalinį ventiliatorių ir porą mėnesių ar daugiau tiesiog prapūsti iškart laukan) bei vėl pakartoti matavimus. Gal tas radonas yra visas 'istorinis' paveldas grunte aplinkui nuo seno, po truputį išsipūs ir bus švaru.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2020 01 01, 18:23)
Pakelsiu 1 laipsniu geoterminio nustatymus. Bus name 21 ar 21,5 laipsnio. Netaupysiu. Man ir dabartiniai nustatymai tinka kol esu, bet nemiegu name. Nemėgstu karščio.

Buvau pas mamą per Kalėdas. Name 26 laipsniai. Man per karšta. Negaliu būti. Vėsiau, geriau.

21c yra vesu, visi tai paliudys, kai laikysi 23c namie, kaip dauguma, tuomet bus tikri duomenys, o dabar girtis su mazom sansudom manau per drasu. Kaip ir rekupa varinet 70kubu nasumu, kai paleidi 50-80% nasumu, yas pats zenderis stebuklu nepucia.
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2020 01 01, 17:39)
idomu kaip pasikeis sanaudos sildymui.


O jos tikrai pasikeis ir vat tik tie skaičiai realiai turėtų būti įdomūs.
Atsakyti
QUOTE(simkka @ 2020 01 01, 17:39)
Bet netikiu kad jo negalima geriau suprogramuoti, ir sąnaudas pamažinti.


Teisingai, galima. Pirmiausiai tai vaikis_ teisingai atkreipė dėmesį į gerokai per didelį tokio ploto namui oro srauto kiekį žiemos metu.

Ir čia noriu atkreipti dėmesį į klaidelę kurią padarei skaičiavimuose. Lyginai 70m³/h oro srautą su maždaug 240m³/h oro srautu kaip vieną prie vieno. Nieko keisto, kad ir ekspluatacinių išlaidų skirtumas gavosi toks didelis. Realiai jis toks nėra. Realus jis gerokai mažesnis, skirtumas labiau dėl šiek tiek efektyviau dirbančių zhenderio variklių, o ne dėl tenų, nes prie didesnių šalčių zhenderis oro temperatūrą turi užkėlinėti gerokai didesniu skirtumu nei komfoventas, tik čia labai svarbus parametras, ne tik temperatūrų skirtumas, bet ir oro kiekis, kurį reikia sušildyti.

Antras dalykas, tai kai lauke apie 0°C, tiekiamo oro teno pagalba šildyti nereikia. Nesvarbu, kad mano rekupas dabar tiekia ~22°C be jokio tiekiamo oro pašildymo elektrinio teno pagalba. Kaip pavyzdį imkim standartinį, „nepatiuninguotą“ komfoventą. Tokiu oru jis į patalpas pūs ne žemesnį nei 18°C orą. Tokios temperatūros oro papildomai šildyti nereikia, nebent, kaip pavyzdžiui paimto namo atveju, jūs vos ne visą namo orą pakeičiate per valandą, bet tada namo šildyti papildomai nereikia, nes namo šildymo funkciją bus pilnai perėmęs rekuperatorius. Jokia šildymo sistema nespės sušildyti taip intensyviai pakeičiamo oro. Didesnė oro kaita reikalinga vasaros laikotarpiui, žiemą oro gaiva jaučiasi prie gerokai mažesnių oro srautų.

Taip, neneigiu ir aš, kad Zhenderis dirba efektyviau, tą mes jau išsiaiškinom, bet kainų skirtumas tarp įrenginių dėl ekspluatacinių išlaidų skirtumo nepasidengs ne per 10-12 metų, kaip primetat, bet ir per 100 metų.
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2020 01 01, 19:14)
Aš gal dar prieš to gruntinio šilumokaičio laidojimą pabandyčiau gerokai praventiliuoti jį (pastatyti kanalinį ventiliatorių ir porą mėnesių ar daugiau tiesiog prapūsti iškart laukan) bei vėl pakartoti matavimus. Gal tas radonas yra visas 'istorinis' paveldas grunte aplinkui nuo seno, po truputį išsipūs ir bus švaru.


O kokie samprotavimai būtų dėl ventiliatoriaus padėties pakeitimo iš traukimo į padavimą?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 01 sausio 2020 - 20:22