Vėdinimas 9

kiaurom trobom rekuperacija isvis neaktuali, o A+ su norminiu sandarumu, kaip Mintas ir minejo bus kibirai kondensato jei bus virslegis

kiaurom trobom rekuperacija isvis neaktuali, o A+ su norminiu sandarumu, kaip Mintas ir minejo bus kibirai kondensato jei bus virslegis

Nebus jokiu kibiru jeigu tai ne viena didele skyle, per mikroskopines nebus kibiru. Baikit su tom sausom teorijom. 

Kad lėktuvai, dangoraižiai ir kiti pasaulio stebuklai būtų pastatyti, pradžiai reikėjo teorijos, tad nenurašyk teorijų reikšmės lengva ranka, tuo labiau, kai tos teorijos turi pagrindo.


Dėl sandaraus namo, tai jam viršslėgis taipogi labai pavojingas. Mano namo nustatytas nesandarumas 0,09. Nepamenu, kas paskaičiavo, bet kažkas primetinėjo, kad esant tokiam namo sandarumo lygiui, per visą mano namą, visus nesandarumus sudėjus į vieną skylę turėtų būti krepšinio kamuolio dydžio skylė.

Sakyk ką nori, bet mano namas tikrai sandarus ir tikrai galima laikyti, kad didžioji namų dalis neviršija šio rodiklio, taigi, pas visus "sandarius" namus, bendras nesandarumo dydis bus arba krepšinio kamuolio ar dar didesnio dydžio.

Einam toliau, ar teko matyti kas darosi su nedideliu plyšiuku pro kurį cirkuliuoja oras? Man teko. Pavyzdžiui pirmus metus buvau langus palikęs keletui parų ant mikroventilecijos. Pasekmės tokios, kad ten kondensato buvo tiek, kad jis užšalęs suplėšė mano lango laikiklius ir praplėšė langus gerokai plačiau, nei tik mikroventiliacija leido. Negalėjau langų uždaryti iki pat pavasario. Gerai, kad langų montuotojai geri pasitaikė, tai ir laikiklius sutvrkė, ir išlankstytus langų rėmus atitiesino, kad po to, langai vis tiek pakankamai neblogą sandarumo lygį parodė, dėkui montuotojams, derintojams, bet esmė ta, kad mano klaidą, kai specialiai buvau palikęs plyšiukus, per kuriuos iš patalpų buvo išmetamas oras, vėliau teko ištaisyti.

Langai iškraipyti buvo antram aukšte, o pirmam aukšte išliko idealiai, todėl, kad pirmame aukšte per langus oras tekėjo į vidų, antrame aukšte patalpose sušildytas oras tekėjo lauk.

Taigi, tau pateikiau ne tik teoriją, bet ir praktinius pavyzdžius dėl viršslėgio name įtakos, negi ir toliau teigsi, kad viršslėgis name yra gėris? Manai ant mikroventiliacijos atidaryti langai sudaro plyšį didesnį nei kamuolio dydis? Manai, kad tai turi įtakos tik ant mikroventiliacijos atidarytiems langams ir jokios įtakos kitoms namo konstrukcijoms?

Aš manau, kad įtakos turi, ir name geriausia arba palaikyti idealų balansą, kas praktiškai neįmanoma, arba jau geriau, tuomet minusinį slėgį, nei viršslėgį.

Kad lėktuvai, dangoraižiai ir kiti pasaulio stebuklai būtų pastatyti, pradžiai reikėjo teorijos, tad nenurašyk teorijų reikšmės lengva ranka, tuo labiau, kai tos teorijos turi pagrindo. Dėl sandaraus namo, tai jam viršslėgis taipogi labai pavojingas. Mano namo nustatytas nesandarumas 0,09. Nepamenu, kas paskaičiavo, bet kažkas primetinėjo, kad esant tokiam namo sandarumo lygiui, per visą mano namą, visus nesandarumus sudėjus į vieną skylę turėtų būti krepšinio kamuolio dydžio skylė. Sakyk ką nori, bet mano namas tikrai sandarus ir tikrai galima laikyti, kad didžioji namų dalis neviršija šio rodiklio, taigi, pas visus "sandarius" namus, bendras nesandarumo dydis bus arba krepšinio kamuolio ar dar didesnio dydžio. Einam toliau, ar teko matyti kas darosi su nedideliu plyšiuku pro kurį cirkuliuoja oras? Man teko. Pavyzdžiui pirmus metus buvau langus palikęs keletui parų ant mikroventilecijos. Pasekmės tokios, kad ten kondensato buvo tiek, kad jis užšalęs suplėšė mano lango laikiklius ir praplėšė langus gerokai plačiau, nei tik mikroventiliacija leido. Negalėjau langų uždaryti iki pat pavasario. Gerai, kad langų montuotojai geri pasitaikė, tai ir laikiklius sutvrkė, ir išlankstytus langų rėmus atitiesino, kad po to, langai vis tiek pakankamai neblogą sandarumo lygį parodė, dėkui montuotojams, derintojams, bet esmė ta, kad mano klaidą, kai specialiai buvau palikęs plyšiukus, per kuriuos iš patalpų buvo išmetamas oras, vėliau teko ištaisyti. Langai iškraipyti buvo antram aukšte, o pirmam aukšte išliko idealiai, todėl, kad pirmame aukšte per langus oras tekėjo į vidų, antrame aukšte patalpose sušildytas oras tekėjo lauk. Taigi, tau pateikiau ne tik teoriją, bet ir praktinius pavyzdžius dėl viršslėgio name įtakos, negi ir toliau teigsi, kad viršslėgis name yra gėris? Manai ant mikroventiliacijos atidaryti langai sudaro plyšį didesnį nei kamuolio dydis? Manai, kad tai turi įtakos tik ant mikroventiliacijos atidarytiems langams ir jokios įtakos kitoms namo konstrukcijoms? Aš manau, kad įtakos turi, ir name geriausia arba palaikyti idealų balansą, kas praktiškai neįmanoma, arba jau geriau, tuomet minusinį slėgį, nei viršslėgį.

Del kamuolio dydzio perdejai, del tokios skyles be sansu butu tureti 0,09. Cia labiau arciau 9cm2 skylei.

Del kamuolio dydzio perdejai, del tokios skyles be sansu butu tureti 0,09. Cia labiau arciau 9cm2 skylei.

Gali buti jog ir klystu, 0.9cm2 arciau tiesos. 

mat ji sunys ta kondensata, liekam kiekvienas prie savo teisingos nuomones. Geriau paguglinkit "dynamic insulation" ir atrasit dar viena neigiamo slegio privaluma.

Šeip tai įdomu būtų išgirsti vertinimą iš tų, kurie mokėtų apskaičiuoti bendrą nesandarumų skylės dydį.

Tiksliai nepamenu, todėl ir nerašiau, bet man kažkaip mintys apie sandarumo matuotojus sukas, kad jie mano namo nesandarumą palygino su kamuolio dydžiu. Kaip sakiau, neprisimenu, kas tiksliai sakė, nežinau, ar jų iš akies primestas dydis teisingas, bet tikrai kažkas sakė, kas su tais dalykais susijęs ir kam mano smegeninė primetė vertinimą, jog turėtų žinoti ką sako. Kai išgirdau, man irgi sunku buvo tuo patikėti.

Taigi, jei yra asmenų kurie gali apskaičiuoti bendrą nesandarumo skylės dydį, būčiau dėkingas, jei pagelbėtumėte. Visus reikalingus duomenis patikslinčiau.

Šeip tai įdomu būtų išgirsti vertinimą iš tų, kurie mokėtų apskaičiuoti bendrą nesandarumų skylės dydį.

Tiksliai nepamenu, todėl ir nerašiau, bet man kažkaip mintys apie sandarumo matuotojus sukas, kad jie mano namo nesandarumą palygino su kamuolio dydžiu. Kaip sakiau, neprisimenu, kas tiksliai sakė, nežinau, ar jų iš akies primestas dydis teisingas, bet tikrai kažkas sakė, kas su tais dalykais susijęs ir kam mano smegeninė primetė vertinimą, jog turėtų žinoti ką sako. Kai išgirdau, man irgi sunku buvo tuo patikėti.

Taigi, jei yra asmenų kurie gali apskaičiuoti bendrą nesandarumo skylės dydį, būčiau dėkingas, jei pagelbėtumėte. Visus reikalingus duomenis patikslinčiau.

Tai matutojai turejo pateikt, juolab iranga turetu isskaiciuoti bendra nesandarumo plota. Kokia tavo namo kubatura naudota skaiciavime? 

Ojjj su zmonos paskyra prisijugiau, cia Vaikis_ raso

formules paprastos kiek atmintis sako

n50 = Q/V
Q - m3/h kiekis palaikyti ~50Pa slegiu skirtuma
V - namo vidinis turis
n50- sandarumo resultatas h-1

ELA - ekvalentinis nesandarumas cm2

ELA = Q/ kvadratine saknis is (2* Pr)/p

Pr- pasirinktas slegis matavime, bus 50Pa
p - oro tankis, bus ~1.2 kg/m3

taigi Q/10 gausi ~nesandarumu plota isreiksta cm2

taigi pirminiu mano matavimu bendras nesandarumu plotas buvo apie 5.9 cm2, sandarumo rezultatas po tinkavimo buvo 0.10 - 0.11

Pažiūrėjau į sertifikatą 400m³.
Papildyta:


Gera ta tavo atmintis .

n50 = Q/V
0,086=34,4/400





Nesupratau kodėl Q/10, man kvadratine saknis is (2* Pr)/p gavosi 6,741998624 ir su šiuo sklaičiumi, mano bendras namo nesandarumas atitinka 5,1cm dydžiui.

Papildyta:
o dabar dar šiek tiek info iš internete aptiktos literatūros.



Iš paveikslėlio matyti, kad per 1mm² dydžio skylutę, net prie lauko 0°C ir tik 80% drėgmės ir vidaus 20°C ir drėgmės tik 50%, išgarinama ~360g vandens per dieną.

Na ten stogo konstrukcija vertinama, tad temperatūrinis slėgis turėtų gautis pakankamai nemažas, bet 360g vandens per dieną ir tik per 1mm² dydžio skylutę atrodo pritrenkiančiai. O jei dar temperatūras ekstremalesnes įvertinti.

tai 2*50/ 1.2=83.33, saknis bus 9.12, todel labai apytiksliam galim imti 10 kaip Amerikonai skaiciuoja

Jo perskaičiavau ir gavau 9,12, su šiuo dydžiu mano namo bendras nesandarumas siekia 3,77cm² dydį.