manau kad isvengt kondensato atitvaru nesandarumuose. per karscius turbut reiketu daryt atvirksciai.
manau kad isvengt kondensato atitvaru nesandarumuose. per karscius turbut reiketu daryt atvirksciai.
O kokia prasmė apskritai teigiamo ar neigiamo slėgio sandariame name?
Tikrai ne dėl rekupo nvk, bet:
1. tai daug sveikiau sienoms. Jei name yra viršslėgis, tai per plyšius yra išpučiamas drėgnas patalpų oras, kuris sienose atvėsta ir kondensuojasi, o po to dar ir užšala taip ardydamas sienas.
Jei slėgis yra minusinis, į nesandarumus patenka nors ir šaltas, bet sausas lauko oras kuris džiovina konstrukcijas.
2. Nors bendras vėdinimo sistemos NVK ir šiek tiek suprastėja, bet tokiu būdu šiek tiek pakeliama paduodamo į patalpas oro temperatūra ir nereikia jungti elektrinių tenų norint jį pašildyti, o pro plyšius patekęs šaltas patalpų oras sušildomas daug pigiau dirbančios šildymo sistemos, nei elektrinis tenas. Net jei ir teną tenka įjungti, teno elektros sąnaudos bus mažesnės, nei esant balansui ar tuo labiau viršslėgiui.
Namas sandarus, pro išlikusį nedidelį nesandarumų kiekį patenka labai mažas šalto oro kiekis, kurio net nesijaučia. Čia ne kiauras namas, kuriame jaustųsi šalto oro srovės.
Papildyta:
Realiai pamenu Bangas apie tai rašė, tad žvilgtelėjau į jo blogą, štai ką radau:
Taigi, jei slėgis teigiamas, primeskim kokie drėgmės kiekiai nusėda per sezoną, pro nesandarumus.
pamenu jis irgi buvo rašęs kažką panašaus, konkrečiai ir apie teigiamą-neigiamą slėgį, bet jo bloge, kažkaip to neaptikau.
Bet kokiu atveju, jei namas kiauras, tai esant neigiamam slėgiui gali labai jaustis šalto oro srovės stovint arčiau nesandarių atitvarų, o jei amas pakankamai sandarus, mažas minusinis slėgis bus tik naudingas, o minuso - šaltų oro srovių tikrai nepajusit. Tik skirtumo aišku nereikia daryti didelio, užtenka minimalaus. Geriausia aišku balansas, bet jį sukurti ir palaikyti labai sudėtinga, paprasčiau iškart nustatyti norimos krypties minimalų slėgių skirtumą ir jį palaikyti.
Tikrai ne dėl rekupo nvk, bet:
1. tai daug sveikiau sienoms. Jei name yra viršslėgis, tai per plyšius yra išpučiamas drėgnas patalpų oras, kuris sienose atvėsta ir kondensuojasi, o po to dar ir užšala taip ardydamas sienas.
Jei slėgis yra minusinis, į nesandarumus patenka nors ir šaltas, bet sausas lauko oras kuris džiovina konstrukcijas.
2. Nors bendras vėdinimo sistemos NVK ir šiek tiek suprastėja, bet tokiu būdu šiek tiek pakeliama paduodamo į patalpas oro temperatūra ir nereikia jungti elektrinių tenų norint jį pašildyti, o pro plyšius patekęs šaltas patalpų oras sušildomas daug pigiau dirbančios šildymo sistemos, nei elektrinis tenas.
Namas sandarus, pro išlikusį nedidelį nesandarumų kiekį patenka labai mažas šalto oro kiekis, kurio net nesijaučia. Čia ne kiauras namas, kuriame jaustųsi šalto oro srovės.
Visa tai ka isvardinai labiau aktualu kiaurom trobom. A+ namams nelaikyciau to esminiu dalyku, nieks ten sienu nesuardys, juolab su paprastu ploksteliniu rekupu ziema. Daugelis net nezino teigiamas ar neigiamas slegis namuose.