Vėdinimas 9

Visų pirma - ar bandėte skaičiuoti, kiek išaugs langų kaina, jeigu jie bus gaminami su orlaidėmis, t.y. tokiomis, kaip jos suprantamos iš ankščiau - atskiras langelis šalia normalaus lango. Atsakau - iki 30 proc., priklausomai koks bus pats lango profilis. Jeigu langų daug, tai dėl orlaidžių įrengimo jūs turėsite rekuperatoriaus kainos dydžio išlaidas. Antra - orlaidė, tai tikriausiai atskiras skyrelis su tinkleliu? jeigu taip, tai mažėja paties lango dydis ir šviesos kiekis. Minusas. Trečia, galbūt siūlomos orlaidės, tai architektų siūloma mikroventiliacija, t.y. viena iš lango padėčių, kuomet cirkuliuoja oras? Jeigu taip, tai kad pasiekti oro sukeitimo efektą, tai tą mikroventiliaciją reikėtų laikyti kone nuolatos. Bet gal jūs planavote ant langų dėti magnetukus (signalizaciją), kad reaguotų į atidarymą? tai to daryti negalėsite, arba tas mikro pravėrimas bus toks mažas, kad realaus oro judėjimo nebus. Taigi tik po visų šių praktikų dalykų pereiname prie esminio klausimo - ar rekuperatorius atlieka realią funkciją ar yra tik marketingas? Iš tiesų rekuperatoriaus veikimą žmonės linkę pervertinti tuo aspektu, kai galvoja, kad kambaryje tiesiog sklando lengvo gaivaus oro gūsiai tarsi būtum lauke ir dar geriau - miške. To nėra, kadangi visas patalpos oras pakeičiamas nes kas 10 min., o kas valandą, dvi ar dar daugiau. Tačiau asmeniškai rekuperatoriaus efektą supratau tuomet, kai viename kambaryje teko užsukti difuzorių, kadangi kūdikio lovelė buvo tiesiai po juo ir šiek tiek jautėsi oro pūtimas (dar aišku atskiras klausimas ar kūdikiui tai būtų pakenkę, bet atsarga gėdos nedaro). Ir ką galiu pasakyti: kambaryje oro nėra, tvanku, nėra kuo kvėpuoti. Aišku, atidarome langą prieš vaikui einant miegoti, bet efektas momentinis, oro yra tol, kol langas pravertas ir pravertas normaliai. Tuo tarpu kitose patalpose jausmas kitas, nors rekuperatorius dirba puse pajėgumo. Net neabejoju, kad jūsų architektė negyvena name, kuriame yra rekuperatorius, todėl ir nežino realaus skirtumo.

Pritariu, kad rekupas sandariame šiuolaikiniame name būtinas. Pas mus namas apie 700m3 tūrio, rekupo max 840m3. Pabandžiau sumažint ir rekupe nustatyti 250m3. Žemiau pateikiu kas nutiko dviem asmenims miegant ventiliuojamame (nepakankamai) kambaryje uždarytomis durimis.   Screenshot_20180706-002624_Chrome.jpg   41,96KB   0 Parsiųsta kartų Norma yra <1000. Įsivaizduokit kas būtų jei nebūtų ventiliacijos... Normal režime (50%) daugiau 900 nepakyla miegamajame.   Tai svarbu, nes ilgalaikis didesnio co2 kiekio buvimas ore žmonėms sukelia ne tik blogą savijautą, prastėja smegenų darbas (žmogiau sunkaiu galvoti), bet ir kvėpavimo ir kraujotakos ligas.

Iš pirmo žvilgsnio ±gerai, gal tik ortakių diametras 160mm toks jau ir šildymui bei vėsinimui tinkantis. Toks pereboras, medžiagų netaupymas, nors jei finansai leidžia, tai ne problema, bus tik mažesnis oro greitis ortakiuose, kas gal net ir geriau.



Realiai tai šiame forume teko girdėti, kad ir per stogą yra darę, bet ten mano akimis bus du trūkumai: atšakoms turėtų būti parenkamas kaip galima mažesnis ilgis, o per kaminą jis bus gana nemažas ir apšiltinimas turėtų būti gerokai didesnis nei 1,5cm.

Jei išmetimą daryti per sieną - ką su tom šachtom daryti? Iš viršaus jos kaip ir minėjau uždengtos stogo danga, tik namo viduj padarytos angos. Gal iki kamino viršaus prikišti išpjaustyto pagal angą neoporo? Liko po lauko sienų. Ar tiesiog užsandarinti iš vidaus ir palikti?

Neoporu gal nelabai, jau geriau vatom užkaišiot, bet kamino problema, kad jei jis turi kontaktą su lauko oru, tai per vatą koš oras konvekciniu būdu išnešdamas šilumą be problemų. Per užkaišiotą neoporu taipogi. Svarbiausia užsandarinti tiek iš apačios, tiek iš viršaus ir bent minimaliai, kad širdį mažiau skaudėtų apšiltinti. Nors kas dėl apšiltinimo, tai aš savo angą užsandarinau ir apšiltinau į angą įkišęs plėvelękokį 20-30cm gylio ir tą ertmę užpurškiau putomis. Putos besiplėsdamos užkaišiojo visus plyšiukus, o plėvelė apsaugojo nuo prilipimo prie sienelių, tad nesunkiai prireikus ištraukiamas kamštis.



Pirmiausiai darant recirkuliaciją, reikėtų daugiau filtrų įmesti. Kas dėl kenkimo technikai, nemanau, kad bus blogai, bet aš tavo atveju arba į koridorių išmetinėčiau arba pačioje virtuvėje recirkuliuočiau. Virtuvėje gal net geriau, kadangi virtuvės apdaila paprastai būna atsparesnė riebalų sluoksniui.



Nematau skirtumo. Pas mane visur apvalūs.




Abu variantai geri.

Pasidalinkit informacija kokia situacija su drėgme jūsų namuose paskutiniu metu. Pas mane laikosi apie 65, kas man yra truputį daugoka.. Dieną, kada lauke drėgmė nukrenta rekupas veikia minimaliu režimu, nes namie nieko nebūna ir nėra reikalo pūsti karštą orą, o naktimis kada rekupas pasileidžia normaliu režimu paskutiniu metu oras būna labai drėgnas. Plius dar pastebėjau, kad vėsinimas per grindis irgi kažkiek sukelia drėgmę. Kaip pas jus?

Nematavau, bet drėgmės lygis tikrai bus pakilęs.

Jei dar ir dienos metu intensyviai vėdintum, drėgmės lygis pakiltų dar labiau.

Vėsinimas kondiškės pagalba sausina orą, o grindų pagalba, drėgmės nepašalina, tad vėstant drėgmės lygis ore kyla.

Kodėl? Jei dieną lauke drėgmė tarkim kokie 40, tai turėtų numušti drėgmę ir patalpose, ar ne?

Tai kad dabar drėgmė lauke laikosi 55-90%.

Kodėl? Jei dieną lauke drėgmė tarkim kokie 40, tai turėtų numušti drėgmę ir patalpose, ar ne?

Drėgmės nenumuš, procentai rodo tik santykinę drėgmę t.y. kiek drėgmės telpa tam tikros temperatūros ore, kuo oras šiltesnis tuo daugiau jame dažniausiai būna (telpa) drėgmės. 

Galbūt reikėtu, jei lauke nėra labai karšta , kartais išjungti grindų vėsinimą, nes kuo ilgiau laikosi didelis santykinis oro drėgnumas tai pasidaro palankios salygos įvairiems grybams, pelėsiams...

Pagal skaitmeninį termometrą mano name 22 laipsniai, drėgmė 58 proc. Drėgmės pertekliaus nejaučiu. Vėsinimas veikia labai dažnai, rekūpas, kai nesu name varinėja 70 kubų, dabar esu, tai varau maksimumą - 315 kubų.

Pagal termostatus name 22,5-23 laipsniai. Rekūpas rodo, kad ištraukia 22 laipsnių ir 65 proc. drėgnumo orą.

TomasJonas teisingai atsakė.

Įleisi šilto 30°C oro, kad ir 40% santykinės drėgmės (12,1g/m³) ir atvėsinęs iki 20°C gausi 70% santykinę drėgmę.

Bet šiuo metu, net ir prie 30°C santykinė drėgmė bus aukštesnė, tad atvesinus iki 20°C žiūrėk, kad 100% drėgmės negautum. Užtektų 55% santykinės drėgmės prie 30°C, kad prie 20°C būtų 100%.

Va, dabar viskas aišku.