QUOTE(Dzūkiška pirkia @ 2018 03 21, 18:35)
Teoriškai (pagal jų pateikiamus vandens išgarinimo kiekius 200 ml/h) vienam kokių 20 kv.m. kambariui užtektų, tik kad jų patikimumas labai abejotinas. Turėjau panašų - paveikė kelias savaites QUOTE(mintas @ 2018 03 20, 23:47)
Ok, sakykim ten super tikslus srautų balansavimas, bet ką mes iš to tikslumo turim? Žiemą geriau turėti minimalų minusinį balansą namų viduje, nei 100% balansą. Didesnis disbalansas, per daug patalpas išsausins ir bendras vėdinimo sistemos NVK kris, bet minimalus bus vien pliusai ir vos jaučiamas minusas.
Mintai, negi nenori pamatuoti ar tavo vėdinimo sistema normaliai subalansuota, ar įrenginys gamykliškai neišbalansuoja srautų? Galbūt tu to net nežinai ir įrenginys bei tavo vėdinimo sistema natūraliai sukuria kokių 10 proc. disbalansą. Tu įrenginį papildomai įjungi 10 proc. disbalansui ir realiai turi 20 proc. disbalansą.
Kodėl žiemą geriau turėti nedidelį disbalansą? Tikriausiai čia kalbi tik apie rotacinius įrenginius, kurie nesusitvarko su drėgme. Išvardink visus pliusus ir vos juntamą minusą.
QUOTE(mariuzs @ 2018 03 22, 13:58)
Aš nekovoju dėl jokių skaičių. Tiesiog mano variantą visais įmanomais būdais išbandėme, ištestavome, išnagrinėjome. Būtų laikas patikrinti ir Minto įrenginį. Jis visą laiką puolė dėl disbalanso. O pats nenori pasitikrinti ir jau kalba, kad disbalansas netgi gerai. Žodžiu, gieda kaip patogu. O Andriulio atvejis patologinis. Net sunku žodžių rasti...
Pabandžiau ir aš disbalanso testą su savo "Zehnderiu": štai rezultatai. Ar dėl tokio iš esmės niekinio pagerėjimo verta aukoti namo sandarumą? Realiu laiku skirtumas tarp išmetamo ir paduodamo oro kito 10-20 kubų ribose. Tikriausiai per visą žiemą su tokiu slėgio skirtumu galima kaip reikiant išsandarinti namą?
Pagaliau turiu ir visą atsakymą iš "Zehnderio". Į sveikatą nagrinėjant.
Pirmas atsakymas buvo toks:
Clear is this, that we don“t show any wrong numbers on purpose and we definitely don“t tweak the temperatures. There may be some tolerance in the sensors, but in this case, it will be the situation for all sensors in the unit.
If you would try to run the unit on faster speed (for example 200 m³/h), how are the temperatures changing then?
Aš tada nusiunčiau visų 4 greičių nuotraukas, kuriose matyti, kokias temperatūras grąžina, mūsų su Vaikiu slėgio testą ir mano su kalibruotu termometru padarytą temperatūrų matavimą. Atsakymas labai ilgas, todėl pabandysiu jį kažkaip sudėlioti.
Many thanks for your thorough research and investigation on this topic.
I will forward all the additional information to my colleagues.
From the screenshots of different air volumes, it was seen that, the more air goes through heat exchanger (the less heat exchanger surface for m³/h) the lower was the supply temperature compared to exhaust air and therefore the efficiency decreased.
Like you mentioned in one of the emails, then the temperature measurements that you have performed are not so different compared to the values that are visible from the app.
In the meantime, I also got an answer from my colleague, who stated that the values with 70 m³/h are the expected values and similar results have been measured before also.
Here is the screenshot from one of the TÜV measurements. These are EN13141-7 measurements that are done at 50m³/h, 245 m³/h and 350 m³/h.
The high efficiency is due to the large heat exchanger, small measurement errors in temperature and heat transfer through the casing of the unit.
Tada pašte buvo prikabintas šitas paveiksliukas. Toliau laiške ėjo tekstas ir dar viena lentelė, todėl aš iškirpau visą likusį laišką su lentele. Štai jis.
Pirmas atsakymas buvo toks:
Clear is this, that we don“t show any wrong numbers on purpose and we definitely don“t tweak the temperatures. There may be some tolerance in the sensors, but in this case, it will be the situation for all sensors in the unit.
If you would try to run the unit on faster speed (for example 200 m³/h), how are the temperatures changing then?
Aš tada nusiunčiau visų 4 greičių nuotraukas, kuriose matyti, kokias temperatūras grąžina, mūsų su Vaikiu slėgio testą ir mano su kalibruotu termometru padarytą temperatūrų matavimą. Atsakymas labai ilgas, todėl pabandysiu jį kažkaip sudėlioti.
Many thanks for your thorough research and investigation on this topic.
I will forward all the additional information to my colleagues.
From the screenshots of different air volumes, it was seen that, the more air goes through heat exchanger (the less heat exchanger surface for m³/h) the lower was the supply temperature compared to exhaust air and therefore the efficiency decreased.
Like you mentioned in one of the emails, then the temperature measurements that you have performed are not so different compared to the values that are visible from the app.
In the meantime, I also got an answer from my colleague, who stated that the values with 70 m³/h are the expected values and similar results have been measured before also.
Here is the screenshot from one of the TÜV measurements. These are EN13141-7 measurements that are done at 50m³/h, 245 m³/h and 350 m³/h.
The high efficiency is due to the large heat exchanger, small measurement errors in temperature and heat transfer through the casing of the unit.
Tada pašte buvo prikabintas šitas paveiksliukas. Toliau laiške ėjo tekstas ir dar viena lentelė, todėl aš iškirpau visą likusį laišką su lentele. Štai jis.
Čia pateiktos priežastys yra grynų gryniausias briedas.
1. priežastis. Kondensatas iš išmetamo oro didina tiekiamo į patalpas oro temperatūrą.
Nesąmonė, nes kad besikondensuojanti drėgmė užkeltų tiekiamo į patalpas oro temperatūrą, ji turi būti nuvedama į kanalizaciją.
Būtent todėl ne entalpinių rekuperatorių NVK ir yra aukštesnė.
Konkrečiu atveju, nenuvedamas nė lašelis drėgmės į kanalizaciją, taigi viskas, iki paskutinio vandens lašo yra išgarinama į tiekiamą patalpų orą. Garinama drėgmė, labai stipriai numuša oro temperatūrą, kas ir būdinga visiems entalpiniams rekuperatoriams dėl prastesnio temperatūrinio NVK.
2. Priežastis, varikliai pakelia temperatūrą. Taip pakelia, bet klausimas kiek, iš akies primetu pagal turimas išmatuotas rekuperatoriaus naudojamas elektros galias, kad temperatūros prieaugis nesieks net 0,1 po suapvalinimo, tad niekaip neturėtų įtakoti termometro fiksuojamo temperatūros dydžio.
Taip teigiu, nes konkretus rekuperatorius prie 70m³/h sunaudoja 11W. Į šias sąnaudas įeina valdiklio suvartojama elektros energija ir ventiliatorių. Neteko matyti valdiklių, dar ir taip greitai veikiančių, kurie sunaudotų mažiau nei kokius 4W galios. Sumažinkim šį skaičių iki 3W, ir maksimalų energijos dydį atiduokim varikliams. Taigi, varikliams tenka 8W elektros galios, arba vienam varikliui 4W.
Dabar atkreipkime dėmesį į tai, kad tie 4W sugeba pajudinti 70m³/h oro. tai yra labai didelis variklio efektyvumas, tikrai ne daugiau, kaip 10% liks nuostoliams. 10% nuo 4W yra 0.4W galios.
Paskaičiuokim, kokią įtaką temperatūrai gali padaryti 0,4Wh 70m³ oro kiekiui. Oro svoris (1.23kg/m³) ir oro šiluminis talpumas (0,28W/(kg*K)) paimtas iš šio teisės akto. Taip, prie skirtingų temperatūrų dydžiai šiek tiek skiriasi, bet sakykim su 0,4W šildom tos temperatūros orą. Taigi:
70m³ * 1,23kg/m³=86,1kg
1°C tokį oro svorį sušildyt reikėtų 0,28W*86.1kg=24.1W
0.4W tėra tik 1.66% nuo 24,1W
1.66% nuo 1°C yra 0,0166°C
Nesuklydau primetinėdamas iš akies, tik dydis dar įspūdingiau mažas, 0,4W sušildo 70m³ oro kiekį tik 0,0166°C laipsnio dalimi. Bet kokiu atveju, Zehnder rekuperatorius esantis pas Cibulį temperatūras rodo tik vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, taigi, variklio įtaka tiekiamam orui tikrai yra, bet ji yra ant tiek maža, kad jos rekuperatoriuje sumontuoti termometrai neturi galimybės užfiksuoti.
Taigi, Zehnder specialistų išsakytas antrasis teiginys taipogi yra totalus briedas.
Yra dar vienas dalykas. Visa sunaudota elektros energija galiausiai virsta šiluma, bet tai bus jau už rekuperatoriaus ribų, kur termometrai jau nematuos. Kaip šiluma judinamų oro srautų energija išsiskirs šilumos pavidalu trinties į ortakių sieneles metu, bei trinties į patalpų viduje esančias oro mases. Bet kokiu atveju, kalba eina apie rekuperatoriaus termometrų fiksuojamus dydžius, tad jiems užfiksuoti pavyks, kaip minėjau, ne daugiau, kaip 0,4W nuo vieno variklio galios, kas bus per mažai, kad ką nors pakeistų.
1. priežastis. Kondensatas iš išmetamo oro didina tiekiamo į patalpas oro temperatūrą.
Nesąmonė, nes kad besikondensuojanti drėgmė užkeltų tiekiamo į patalpas oro temperatūrą, ji turi būti nuvedama į kanalizaciją.
Būtent todėl ne entalpinių rekuperatorių NVK ir yra aukštesnė.
Konkrečiu atveju, nenuvedamas nė lašelis drėgmės į kanalizaciją, taigi viskas, iki paskutinio vandens lašo yra išgarinama į tiekiamą patalpų orą. Garinama drėgmė, labai stipriai numuša oro temperatūrą, kas ir būdinga visiems entalpiniams rekuperatoriams dėl prastesnio temperatūrinio NVK.
2. Priežastis, varikliai pakelia temperatūrą. Taip pakelia, bet klausimas kiek, iš akies primetu pagal turimas išmatuotas rekuperatoriaus naudojamas elektros galias, kad temperatūros prieaugis nesieks net 0,1 po suapvalinimo, tad niekaip neturėtų įtakoti termometro fiksuojamo temperatūros dydžio.
Taip teigiu, nes konkretus rekuperatorius prie 70m³/h sunaudoja 11W. Į šias sąnaudas įeina valdiklio suvartojama elektros energija ir ventiliatorių. Neteko matyti valdiklių, dar ir taip greitai veikiančių, kurie sunaudotų mažiau nei kokius 4W galios. Sumažinkim šį skaičių iki 3W, ir maksimalų energijos dydį atiduokim varikliams. Taigi, varikliams tenka 8W elektros galios, arba vienam varikliui 4W.
Dabar atkreipkime dėmesį į tai, kad tie 4W sugeba pajudinti 70m³/h oro. tai yra labai didelis variklio efektyvumas, tikrai ne daugiau, kaip 10% liks nuostoliams. 10% nuo 4W yra 0.4W galios.
Paskaičiuokim, kokią įtaką temperatūrai gali padaryti 0,4Wh 70m³ oro kiekiui. Oro svoris (1.23kg/m³) ir oro šiluminis talpumas (0,28W/(kg*K)) paimtas iš šio teisės akto. Taip, prie skirtingų temperatūrų dydžiai šiek tiek skiriasi, bet sakykim su 0,4W šildom tos temperatūros orą. Taigi:
70m³ * 1,23kg/m³=86,1kg
1°C tokį oro svorį sušildyt reikėtų 0,28W*86.1kg=24.1W
0.4W tėra tik 1.66% nuo 24,1W
1.66% nuo 1°C yra 0,0166°C
Nesuklydau primetinėdamas iš akies, tik dydis dar įspūdingiau mažas, 0,4W sušildo 70m³ oro kiekį tik 0,0166°C laipsnio dalimi. Bet kokiu atveju, Zehnder rekuperatorius esantis pas Cibulį temperatūras rodo tik vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, taigi, variklio įtaka tiekiamam orui tikrai yra, bet ji yra ant tiek maža, kad jos rekuperatoriuje sumontuoti termometrai neturi galimybės užfiksuoti.
Taigi, Zehnder specialistų išsakytas antrasis teiginys taipogi yra totalus briedas.
Yra dar vienas dalykas. Visa sunaudota elektros energija galiausiai virsta šiluma, bet tai bus jau už rekuperatoriaus ribų, kur termometrai jau nematuos. Kaip šiluma judinamų oro srautų energija išsiskirs šilumos pavidalu trinties į ortakių sieneles metu, bei trinties į patalpų viduje esančias oro mases. Bet kokiu atveju, kalba eina apie rekuperatoriaus termometrų fiksuojamus dydžius, tad jiems užfiksuoti pavyks, kaip minėjau, ne daugiau, kaip 0,4W nuo vieno variklio galios, kas bus per mažai, kad ką nors pakeistų.
QUOTE(mintas @ 2018 03 22, 21:32)
Taigi, Zehnder specialistų išsakytas antrasis teiginys taipogi yra totalus briedas.
Tai tu dabar nori, kad visą Europą apversčiau aukštyn kojomis tavo teorija (silpnomis fizikos žiniomis)? Translet your nesąmones in english and i will forword them.
QUOTE(mintas @ 2018 03 22, 21:32)
Čia pateiktos priežastys yra grynų gryniausias briedas.
Mintai, nebenarstyk ka vokietukai sumetė excel (beje ir parašė, kad gali būti temperatūros paklaidos).
Nagrinėk TUV ataskaita. Jos taip lengvai (kaip tu teigi su Passiv) nenupirksi.
Beja ir matavimų ten daugiau.
Amalva taiko tą patį standartą, tiesiog paprašyk jų to paties lygio duomenų ir lyginkit. Manau, ginčai greitai baigsis ir visos mistikos dings.
QUOTE(Vytas_ @ 2018 03 22, 21:25)
Nagrinėk TUV ataskaita.
Ką ten nagrinėti, kad plokštelinio įrenginio NVK aukštesnis už rotoriaus ir be nagrinėjimo suprasi. Tikrai tuo postu neketinau aiškinti koks rekupas geresnis.
Aš prisikabinau tik prie aiškiai rašomų nesąmonių. Nepatinka man, kai akivaizdžiai į akis miglą pučia.
Nors galima ir prie pateiktų NVK prisikabinti. Akivaizdžiai paduodamos į patalpas temperatūros NVK geresnis, nei išmetamos lauk. O kodėl ir neparašo? Ką parašo, tai akivaizdu, kad yra ne tikrosios priežastys.
QUOTE(mintas @ 2018 03 22, 21:32)
Priežastis, varikliai pakelia temperatūrą. Taip pakelia, bet klausimas kiek, iš akies primetu pagal turimas išmatuotas rekuperatoriaus naudojamas elektros galias, kad temperatūros prieaugis nesieks net 0,1 po suapvalinimo, tad niekaip neturėtų įtakoti termometro fiksuojamo temperatūros dydžio.
Taip teigiu, nes konkretus rekuperatorius prie 70m³/h sunaudoja 11W.
Taip teigiu, nes konkretus rekuperatorius prie 70m³/h sunaudoja 11W.
Apiei 70m³/h "Zehnderio" atstovas rašė: The additional heat that comes from the fans, is not so high with low level rotation, so the influence of this is small. Varikliai įtakoja temperatūros pokyčius tik esant didesniems greičiams. Tai akivaizdžiai matosi. Aišku ta įtaka yra apie 0,1 laipsnio. O štai Pupcio nuorodoje rotaciniai temperatūrą įtakoja daug ženkliau.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2018 03 22, 21:32)
Nesuklydau primetinėdamas iš akies, tik dydis dar įspūdingiau mažas, 0,4W sušildo 70m³ oro kiekį tik 0,0166°C laipsnio dalimi. Bet kokiu atveju, Zehnder rekuperatorius esantis pas Cibulį temperatūras rodo tik vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, taigi, variklio įtaka tiekiamam orui tikrai yra, bet ji yra ant tiek maža, kad jos rekuperatoriuje sumontuoti termometrai neturi galimybės užfiksuoti.
Taigi, Zehnder specialistų išsakytas antrasis teiginys taipogi yra totalus briedas.
Taigi, Zehnder specialistų išsakytas antrasis teiginys taipogi yra totalus briedas.
Žiūrėk mano atsakymą aukščiau ir nepainiok oro kiekių. Tu geriau taip išskaičiuok ir paaiškink, kodėl "Žiguliukai" temperatūrą užkelia vos ne vienu laipsniu, kai pradeda pūsti didesnius oro kiekius.
taigi dėl trinties - didelis srautas trinasi į ortakio sieneles ir kaista, tuo pakeldamas oro temperatūrą. Fizika ))
QUOTE(cibulis @ 2018 03 23, 08:33)
kodėl "Žiguliukai" temperatūrą užkelia vos ne vienu laipsniu, kai pradeda pūsti didesnius oro kiekius.