Vėdinimas 9

Plintusai jau paruošti, nėra kada suklijuoti

Susisles oras turėtų padidinti slėgį, čia kaip ir padangoje žiemą trūksta oro, vasara jau gali būti per daug Na mano atveju šiandien skirtumas tarp paduodamo ir ištraukiamo oro temperatūru nėra didelis ar tikrai tai įtakoja?

Praėjo para laiko, kai paleidau rekupą. Tenas buvo visąlaik įjungtas, nustatyta kad pūstų nemažiau 18 laipsnių, galingumas 30%. Kiek tai yra kubais neįsivaizduoju, bet jei max pučia 324 kubus, tai 30% turėtų būti beveik 100 kubų. Tiesa naktis buvo šalta -10, dieną irgi buvo apie 0. Per 24h elektros prisuko 3,65kWh, per mėnesį būtų 113kWh, arba 11€. Man tinka, to ir tikėjausi. Pultelyje rodo šilukaičio efektyvumą, tai daugiau 70% nesu matęs, sukasi apie 60-65%. Vardan eksperimento pusvalandžiui buvau išungęs teną ir padidinęs galingumą iki 50%, nusistovėjo tokie skaičiai: [url="https://www.part.lt/img/f7f21c5da08130ac8a9acb70950e5973472.jpg"]https://www.part.lt/img/f7f21c5da08130ac8a9...950e5973472.jpg[/url] p.s. modelis Domekt R 300 V

Sąnaudos kažkas panašaus ir į mano paprasto plokstelinio, tik aš truputį daugiau puciu ir sąnaudos truputį didesnės. Bet įtariu jog prie vienodų būtų labai mažas skirtumas arba jog gal net ir nebūtų. Laukiu skaitliklio su modbus jungtimi jog galėčiau patogiai į savo monitoringo sistemele įtraukti el. sąnaudas. Atsibodo su telefonu fotografuoti.

Kadangi sudominai si Raspberiu, tai pradėjau klausinėti apie juos visų pažįstamų, bent kiek išmanančių, tai dėl elektros sąnaudų matavimo, kadangi planuose yra daugiau matavimų, nei viena trifazė linija, vienas draugas parekomendavo, ne skaitliuką pirkti o tokio tipo daviklių prisipirkti. Taip tipo turėtų būti daug pigiau.

Kadangi sudominai si Raspberiu, tai pradėjau klausinėti apie juos visų pažįstamų, bent kiek išmanančių, tai dėl elektros sąnaudų matavimo, kadangi planuose yra daugiau matavimų, nei viena trifazė linija, vienas draugas parekomendavo, ne skaitliuką pirkti o tokio tipo daviklių prisipirkti. Taip tipo turėtų būti daug pigiau.

Taip būtų pigiau, bet man kažkaip tikras skaitliukas atrodo rimčiau. Aišku trifazis jau kainuoja apie 78 USD.

Jeigu pirksi tokius, žiūrėk brangesnius ir kokybiškus.

Jei tik vieną liniją matuoti, tai aš ir vieną trifazį mieliau pirkčiau, bet jei planuose linijų kiekis gerokai didesnis, tai tokių trifazių nepripirkaliosi.

Rekupas: DOMEKT R400H (420m³/h)
Tenas isjungtas.

Naudojamą galią tiksliai suskaičiuoti gali būti kiek komplikuota - reiktų dar tuo pačiu metu ir įtampą tinkle beigi kažkaip cos(phi) tarp srovės/įtampos matuotis. Jau nekalbant apie tai, ar apskritai šitie davikliai normaliai su AC grandinėmis dirba...

Štai čia yra PHI testavimo kriterijai rekuperatoriams. Punkte apie elektros sąnaudas rašoma: The freeze protection for the heat exchanger remains disabled.

Čia galima rasti daugiau kriterijų.

Štai kaip skaičiuoja PHI

Pel - energy consumption of whole device in W
m - outdoor air mass flow in kg/h 1m3/h = 1,2 kg/h
cp - specific heat capacity of air in J/(kg.K) = ca 1006,53 J/(kg.K) at 4 °C


HRrate=(Teta-Teha+(Pel*3600/m.cp))/(Teta-Toda)

Taip pat parašė, kad tenas į skaičiavimus neįtraukiamas (without preheater), o tas 3600 formulėje yra 1h=3600s. Taigi Mintas nesuvienodino skaičiavimo vienetų - vienur valandos, kitur sekundės ir išeina neatitikimai.

Štai ką šiuo metu pučia mano rekuperatorius.

Pagal tai: (21,9-8,5+11x3600/70x1,2x1006,53))/(21,9-4,3)+4,8=13,8667/17,6+4.8=78,78+4,8=83,58%. Dar toli iki ištestuoto 86 proc. efektyvumo.

Pel - juodu ant balto parašyta elektros galia išreikšta vatais. Galia tai ne energija, prie galios laiko matas nefiguruoja.

"3600" formulėje reiškia ne sekundes, bet tai yra Džaulio konversijos į vatus dydis, nes "cp" yra ne "specific heat capacity of air in J/(kg.K)", bet pagal formulę "specific heat capacity of air in Wh/(kg K)"

Bet džiugu, kad bendroje situacijoje, visi skaičiai ±gerai sugulė žiūrint iš matematinės pusės.

Realiai skirtumas tik oro parametruose paimtuose prie skirtingų temperatūrų.

Ir dar, ne į parametrus nereikia įtraukti teno naudojamos galios, bet testuoti reikia be įjungto teno. Tai labai didelis skirtumas. Jei rekuperatorius testuojamas su veikiančiu tenu, tikslesni skaičiai, vadovaujantis ta formule bus gauti įtraukiant naudojamą elektros galią kartu su tenu.

Šį vakarą su Vaikiu atlikome "Zehnderio" oro srautų balanso/disbalanso testą. Matavome slėgio skirtumą tarp namo vidaus ir išorės. Jei rekuperatorius daugiau oro ištraukia arba daugiau paduoda, matavimas parodys slėgio skirtumą tarp namo vidaus ir išorės. Štai kaip atrodė mūsų matavimo laboratorija. Išėmėme durų rankeną ir į lauką iškišome vieną vamdzelį. Kitas buvo namo viduje prie pat kompiuterio. Paprasčiau sakant, vienas matavo lauko slėgį, kitas vidaus, o programa rodė rezultatą.

Pirmą matavimą atlikome išjungę rekuperatorių. Štai kokius duomenis gavome. Praktiškai idealus nulis (minėjo Vaikis dėl ko yra tokia paklaida, bet dabar nepamenu, jis pats parašys). Tada įjungėme pirmą rekuperatoriaus greitį, kuomet jis varinėja 70 kubų oro. Štai rezultatas. Praktiškai jokio skirtumo.

Tuomet įjungėme antrą greitį - 140 kubų oro. Šio greičio rezultatas toks. Šiek tiek yra pokytis, bet jis minimalus. Trečio greičio, kuomet rekuperatorius varinėja 220 kubų oro, rezultatas štai toks. Paskutiniu, ketvirtu greičiu, rekuperatorius varinėja 315 kubų oro. Štai jo rezultatas.

Išjungus rekuperatorių rezultatas apie -0,3 Pa, pirmu greičiu apie -0,4 Pa, antru greičiu apie -0,6 Pa, trečiu greičiu apie -0,7 Pa ir ketvirtu greičiu apie -0,6 Pa. Įrenginys toks jautrus, kad reaguoja į už kelių metrų stovintį ir kvėpuojantį žmogų. Mūsų testas parodė, kad "Zehnderis" neišbalansuoja oro srautų, o kaip tik juos bando išgaudyti.

Netgi toks variantas. Įrenginys veikia pirmu greičiu ir pučia 70 kubų orą. Vaikis užtruko keletą minučių kol išėmė rankeną. Tuo metu durys buvo atidarytos ir į namą priėjo šalto oro. Uždarius duris, rekuperatorius akimirksniu reaguoja į slėgio skirtumą ir padidina oro kiekį iki 90 kubų. Padidintą oro kiekį jis pučia apie keletą minučių kol slėgis normalizuojasi.

Žodžiu, "Zehnderis" oro srautų neišbalansuoja, temperatūros ir drėgmės matavimai taip pat parodė, kad nemeluoja. Išvada viena ir akivaizdi: tikrai pučia tai, ką matome. Kaip tai padaro, nežinau, bet ne veltui tai šiuo metu efektyviausias rekuperatorius pasaulyje.

Pamenu daug audrų sukėlė ši nuotrauka.

Pagal PHI formulę:
(19,9-7,9)+(11x3600/70x1,2x1006,53))/(19,9-3,8)+4,8=12,468/16,1+4,8=77,44+4,8=82,24%.

Man neaišku, kada jis pučia 86 proc. efektyvumu.
Papildyta:

Taviškis be teno pučia 15,9 laipsnius, kito rotacinis įrenginys prie didesnio minuso grąžina 15,5 laipsnio. Tikrai šalta temperatūra ir tenas yra būtinas. Ne veltui pasyvių namų institutas sako: lauke esant -10 laipsnių, į namą turi būti tiekiamas ne žemesnis nei +16,5 laipsnių oras. Tai yra komforto sąlyga. Akivaizdu, kad ir rotaciniam įrenginiui reikalingas tenas.

Mintai, pasakyk, ką pridarei, kad vietoje 15,5-16 laipsnių tau pučia 19 ar 19,5? Nemanau, kad vien oro išbalansavimo pakaktų tokiam rezultatui pasiekti. Arba disbalansas turi būti labai didelis - kokie 20 proc. Esi dar kažkokių machinacijų pridaręs. Nebent tuo metu, kai darai nuotrauką, įjungi 20 proc. disbalansą ir pasieki tokį rezultatą. Nuolatos tokio didelio disbalanso nelaikytum.