Vėdinimas 9

Nenoriu dėl šito ginčytis, bet dabar pagalvojau, kad vertindami plokštelinius rekuperatorius, su šia formule PHI norėjo eliminuoti teno įtaką, kad vertintų tik patį rekuperatorių. Tik taip rekuperatoriaus NVK išliks panašus kiaurus metus, nekreipiant dėmesio į didesnį šaltį ar pliusą. Tipo preheateris tik užtikrina rekuperatoriaus darbą, bet nevertinamas, kaip rekuperatoriaus NVK įtakojantis elementas.

Vis tik, jei tai tiesa, tai čia smūgis žemiau bambos, visiems rotoriniams įrenginiams, kuriems tenas, ne darbo sąlygas užtikrinantis, o komforto elementas. Tokiu atveju, pagal tą pačią formulę apskaičiuotų ir žiemą dirbančių skirtingo tipo rekuperatorių vertinimas gaunasi nekorektiškas. Žvilgtelėjau į testavimo sertifikatus, tai ir rotoriniai įrenginiai matuojami pagal tą pačią formulę, kai el. sąnaudos abejose trupmenos skaitikliuose.

Bet realiai, tai taip apskaičiuoti rekuperatoriai, kiaurus metus rodo labai stabilų NVK.
Vat, PHI sertifikate ComfoAir Q350 ERV rekupo NVK nurodomas Heat recovery rate: 86 %, mano apskaičiuotas žiemą dirbančio su tenu rekuperatoriaus NVK, vos ne toks pats - 86.8%. Labai įtariu, kad mano spėjimas dėl elektros įtakos skaičiavimo formulėje teisingas, ir tai yra labai netesingas vertinimo būdas lyginant skirtingo tipo rekuperatorius.

Neįsivaizduoju iš kur Cibulis traukia, kad jo rekupo NVK siekia 90% kai sertifikate nurodytas 86% dydis, na bet tai eilinis marketinginis triukas, kaip ir rekuperatoriaus NVK vertinti tiktai pagal tiekiamas į patalpas temperatūras, kad tik rekupas patraukliau atrodo. Tuo labiau, kai konkrečiu atveju, reklamščiko nėra kaip susaistyti su oficialiais įrangos atstovais . Negalima tikėti jokiais marketologų tekstais, oi negalima.

Kaip siūlot matuoti diferencialini slėgio skirtumą teisingam balancui? Vidaus pusės tarp padavimo/istraukimo ar lauko padavimas/vidaus padavimas ir lauko ismetimas/vidaus ištraukimas? Matuojant tik vidaus pusėje tarp padavimo/istraukimo greičiausiai bus įtaką rekuperatoriaus vidiniu nesandarumu. Turiu jau su kuo matuoti ir mąstau kaip čia geriau išmatuoti.

O ne geriau šių daviklių iš vis į rekupą nekišti ir matuoti lauko ir vidaus slėgių skirtumą patalpinus daviklius patalpos viduje ir lauke patogesnėse vietose.

O ne geriau šių daviklių iš vis į rekupą nekišti ir matuoti lauko ir vidaus slėgių skirtumą patalpinus daviklius patalpos viduje ir lauke patogesnėse vietose.

Manau per dideles paklaidos taip matuojant. Nereikia kišti į rekupa, pakanka vamzdziuose 5mm skylutės matavimams. Kas liecia Cibulio rekupa, sertifikate rašoma mažom raidem:

Jo praleidau tas žvaigždutes, bet būna kai pagal momentinius rodiklius apskaičiavus ir rotoriaus NVK bus virš 90%.

Kas dėl paklaidos, tai manau, kad paklaida absoliučiai ta pati bus, nepriklausomai nuo to, kur montuosi slėgio daviklius. Lauke ir patalpų viduje, tikėtini stabilesni daviklių rodmenys, o rekuperatoriuje jie dar ir šokinės labiau.

Beje, prieš montuojant, prasikalibruok, kad žinotum, kokie abiejų daviklių parodymai, prie skirtingų slėgių. Tada žinosi, kad prie to pačio aukšto slėgio daviklis 1. rodo n dydį, o daviklis 2. rodo n+1, prie žemesnio to pačio slėgio daviklis 1. rodo m, o daviklis 2. m-2 ir pan. susirašysi kiekvieno daviklio rodmenis, prie identiškų slėgio sąlygų, pakaitaliodamas slėgius patalpų viduje su rekuperatoriaus pagalba ir įvesdamas nustatytus paklaidų koeficientus, pakankamai tiksliai matysi slėgių skirtumą.

Gal aš pirma paklausčiau - o kokį galutinį rezultatą norime sužinoti?

Mano supratimu, Vaikis nori nustatyti disbalanso buvimą ar nebuvimą jo rekuperatoriuje.

Aš naudoju viena diferencialinio slėgio davikli, o ne du. Atmosferos slėgio davikliai tam netinkami, per dideles paklaidos. Antra namas nėra visiškai sandarus jog matuoti pačio namo vidaus/lauko skirtumą. Na aišku pas mane dar geras sandarumas, bet ne pas visus jis toks gi. Juolab taip matuoti galima tik didesnius skirtumus, mažiems prastas būdas.

Dar prie to pačio, tai kad elektros parametras abejų trupmenų skaitiklyje, bet kokiu atveju tai rodo, kad elektros įtaką iš vis norima panaikinti iš rekuperatorių vertinimo, taigi, eliminuojama ne tik teno, bet ir variklių įtaka vertinant rekuperatoriaus NVK.

Manojo rekuperatoriaus atveju, kai variklių NVK yra prastesnis, ir ant didesnių greičių temperatūra tik kyla, dėl didelių šilumos pritekėjimų nuo pakankamai neekonomiškų variklių, skaičiuojant rekuperatoriaus NVK, bus eliminuoti ir šie pritekėjimai nuo variklių.

Jei bandome išmatuoti disbalansą, tai, bijau, užduotis ne tokia jau paprasta - matuojant ortakiuose, gausime pieno riebumo skaičius, nes slėgiai ten priklausys ir nuo temperatūrų, vamzdynų pasipriešinimų ir dar bele ko. Jei sutariame, kad 'subalansuotu' vadinsime tokį darbo režimą, kai neskatinama oro infiltracija per pastato konstruktyvą, tai matuočiau slėgio skirtumą tarp vidaus ir lauko. Na ir viduje daviklį talpinčiau kur nors toliau padavimo/šalinimo vietų, lauke kiek įmanoma apsaugočiau nuo vėjo įtakos.

Jei bandome išmatuoti disbalansą, tai, bijau, užduotis ne tokia jau paprasta - matuojant ortakiuose, gausime pieno riebumo skaičius, nes slėgiai ten priklausys ir nuo temperatūrų, vamzdynų pasipriešinimų ir dar bele ko. Jei sutariame, kad 'subalansuotu' vadinsime tokį darbo režimą, kai neskatinama oro infiltracija per pastato konstruktyvą, tai matuočiau slėgio skirtumą tarp vidaus ir lauko. Na ir viduje daviklį talpinčiau kur nors toliau padavimo/šalinimo vietų, lauke kiek įmanoma apsaugočiau nuo vėjo įtakos.

Na tiek Zhenderis, tiek Renoventas pvz naudoja 2 diferencialinius slėgio daviklius kaip suprantu ir matuoja rekupo viduje. 

Jo, su vienu slėgių skirtumą matuojančiu davikliu gausi daug tikslesnį vaizdą, nei su dviem tik slėgį matuojančiais.

Namo pritekėjimai dėl slėgio skirtumo bus tik tuo atveju, jei tas slėgių skirtumas bus ir atitinkamai jis bus fiksuojamas daviklio. Tik vat vamzdelių pravedimas prie vieno daviklio jau tampa keblesnis.

Kas dėl pajungimo, prie vidinių ar lauko pusės ortakių, mano nuomone teisingiau būtų jungti prie vidinių. Siekiant nustatyti disbalansą, patalpų viduje ir dėl to kylantį slėgių skirtumą tarp vidaus ir lauko, jis tiksliau turėtų būti matuojamas vidinėje pusėje. Į rekuperatoriaus nesandarumus dėmesio aš šiuo atveju nekreipčiau. manau jų įtaka bus mažesnė, nei atviro lauko slėgių vienodumas. Rekuperatorius juk nei sukelia, nei sumažina slėgį lauke.

Lauko pusėje slėgių skirtumas turėtų būti gerokai amortizuojamas tuo, kad lauko ortakiai susijungia su vieną ir tą patį slėgį turinčiu lauku, kur rekuperatorius galia nebus pakankama įtakoti slėgio kitimą. O vat uždaroje patalpoje, rekuperatoriaus galia bus pakankama įtakoti slėgį.
Papildyta:


Aš irgi manau, kad tiksliausiai slėgių skirtumą galima būtų matuoti matuojant slėgių skirtumą lauke ir viduje.

Bet, nesutinku dėl minties apie pieno riebumą. Jei matusi prie pat rekuperatoriaus, tai jau bus pamatuotas slėgio skirtumas su visomis ortakyno pasipriešinimo, temperatūrų skirtumo ir visomis kitomis įtakomis. Gal tik rekuperatoriaus nesandarumo nepamatuosi.