QUOTE(mintas @ 2018 03 05, 23:33)
Man visai neįdomūs jokie A, A+ ar A++ reikalavimai, ar net PN reikalavimai, tai turėjai suprasti iš mano energinio naudingumo sertifikato.
Man pasisekė, kad statybų leidimą gavau, tada, kada nereikėjo atsižvelgti į reikalavimus, su kuriais aš nesutikau.
Aš tau tų nuostatų ir netaikiau. Juk tu turi rekuperatorių ir naujo keisti negalvoji. Aš kalbėjau apie tuos, kurie turi rinktis dabar statomam A+ klasės namui arba būsimam A++. Ypač akcentavau pastarąją klasę.
Ką tik kalbėjau su mano namo sertifikuotoju ir vienu iš žmonių (mokslininkas), kuris ruošia formules, skaičiavimus A+/A++ klasėms. Vienas A++ klasės reikalavimų - ne mažesnis nei 90 proc. rekuperatoriaus naudingumas. Nuosavo namo statytojas turi pateikti gamintojo deklaraciją.
"Zehnderis" pateikia PHI sertifikatą. Paprastas "Zehnderis Q350" turi
90 proc. efektyvumą, kuomet entalpinis -
86 proc. efektyvumą. Aš savo namo vien dėl šios priežasties negalėčiau sertifikuoti kaip A++ klasės.
Sertifikuotojas sako, kad geriausias skaičius, kokį gali pateikti "Amalva" yra 87 proc. Koks modelis - nežinau. Taigi su rotaciniu A++ klasės negausi. Realiai rinkoje yra vos keletas rekuperatorių, kurie atitinka A++ klasei keliamą 90 proc. efektyvumą. Pagal PHI
duombazę yra tik 12 rekuperatorių, kurių efektyvumas yra 90 proc. ir aukštesnis. Visi jie plokšteliniai.
Aš to mokslininko paklausiau: juk entalpiniai, rotaciniai grąžina drėgmę, todėl realiai jų efektyvumas turėtų būti aukštesnis už paprastų. Atsakymas: jie nežino kaip tokį naudingumą apskaičiuoti, todėl programa drėgmės grąžinimo nevertina. Bent jau kol kas lietuviški rotaciniai netinka A++ klasės namui. Tai aš vakar ir klausiau: ką darys A++ klasės namų statytojai, ar spės gamintojai pasiruošti A++ klasei?
Tas mokslininkas sako, kad gamintojai interneto svetainėse skelbia, jog jų įrenginių našumas iki 95 proc., bet sertifikuotojas sako, kad tinka tik sertifikatas, o tuomet gamintojai negali pagrįsti itin aukšto našumo.
Sertifikuojant namą, sistema įvertina namo perkaitymą ir jo vėsinimui reikalingą energiją. Mano geoterminis turi pasyvią vėsinimo funkciją. Programos sudarytojai nemoka įvertinti geoterminio pasyvaus vėsinimo, nes jie nežino formulių kaip tai apskaičiuoti. Prašo, kad gamintojų atstovai pateiktų tokias formules, bet niekas jų taip ir nepateikia. Sertifikuojant, "ant popieriaus" mano namas perkaista, nors geoterminis jį visą vasarą vėsina vos už 8 eurus. O programa negali įvertinti.
Tikriausiai jau supratai, kad aš kalbėjau tik apie namo sertifikavimą. Pats namą gali optimizuoti, - susidėti sklendęs ir naktį vėdinti tik pusę namo, - bet programa to neįvertins. Kalbu ne apie B klasės statytojus, kurie gali daryti bet ką, o apie tuos, kurie turės namą sertifikuoti kaip A+, A++ klasės. Štai tada žmogus ir galvos, kaip jam priduoti namą, o ne tik kaip išspausti, kuo mažesnes sąnaudas. Juo labiau, kad dar reikės ir saulės elektrines statyti.
Mano atveju, jei norėčiau naktį vėdinti tik antrą aukštą, reikia papildomų dviejų kolektorinių dėžių su pavaromis. Tai gali kainuoti iki 500 eurų, gal ir mažiau. O sutaupymas būtų minimalus 10-15 eurų per metus tik vėdinimui, ir gal kokių 20 eurų namo šildymui. Bendra suma būtų apie 30 eurų. Kita vertus, ar per naktį nevėdinant pirmo aukšto, nerasoja jo langai? Ar jūs nevėdinat viso pirmo aukšto ar tik svetainės? Sutaupysi pinigų vėdinimui, šildymui, tada jungsi disbalansą ir varysi susikaupusią drėgmę. Argi ne žaidimai?
, o tai 20 kWh Powerwall iš pirštelių jau praeitis?
