Vėdinimas 9

Mintai, minėjot kad vasarą ir 80% srauto varinėja. Ar triukšmas nesigirdi?
Manau reikia susidėlioti oro kiekius ir žiūrėti kas gaunasi prie vienų ir kitų kiekių.
Papildyta:

Esu nusprendęs daryti su lanksčiais ortakiais.
Beje ar yra lankstiems ortakiams sklendžių? Nepavyko rasti. Galvoju, kad perjunginėjant srautus būtų galima mažinti oro kiekius.

Realiai šiuo klausimu visai neblogai pasisakė Vilienė kokius 4 metus atgal.

Yra kelios skaičiavimo metodikos, viena pagal žmones, kad nuolat patalpoje esančiam žmogui būtų paduodama ne mažiau 30m³/h , jei du žmonės, ne mažiau 60m³/h ir t.t. Vis tik šiame matavime yra tam tikrų nesutapimų. Kai skaičiuojama pagal PN rekomendacijas, tai taip skaičiuojamas visas į namus paduodamas srautas, o ne konkrečiai patalpai, vis tik mano požiūriu, tuomet gaunasi gerokai per maži oro srautai, aš rekomenduočiau tuos dydžius paskaičiuoti konkrečiai patalpai.

Kita pagal patalpas, kad virtuvėje turi būti ištrauktas toks oro kiekis, iš WC toks ir t.t. Problema, kad kiekvienas standartas numato skirtingus oro kiekius.

Ir trečias metodas, pagal patalpos dydį. Šis paprasčiausias, paėmei patalpos dydį ir taikai 0,3 ar 0,5 koeficientą. Bet čia teisingiau apskaičiuoti viso namo tūrį ir gausi maksimalų bendrą vėdinimo srautą, o kai pagal kitas metodikas sudėliosi srautus, reikės žiūrėti, kad bendras srautas nebūtų mažesnis, nei apskaičiuotas pagal šią metodiką.

Kadangi pas tave padavimas ir ištraukimas skirtingose zonose, tai tarpinėse „tranzitinėse“ patalpose oro padavimo ir ištraukimo atskirai skaičiuoti nereikia.

Dabar paskaičiuoji oro kiekius pagal visas metodikas ir pagal visas paskaičiavus kiekvienai patalpai imi patį didžiausią apskaičiuotą dydį, iš visų apskaičiuotų variantų. Vat ir surandi srauto poreikį kiekvienai patalpai atskirai.

Čia būtų projektinis maksimalus oro srautas, kurio tu neturėtum viršyti vėdindamas patalpas nuolatos. Maksimalų oro srautą naudosi labai retai, todėl sakau, kad nereikėtų į jį orientuotis. Nors jei kalba būtų apie lankščius ortakius, gal ir visai vykusi mintis.
Papildyta:


Pas mane ant 80% našumo jau girdisi šniokštimas, bet jis toks lengvas, švelnus ramus, neerzinantis, kad miegoti visai netrukdo. Įtariu, kad pas mane jis neviršija 35Db, kuriuos paprastai ir projektuoja standartiškai projektiniams greičiams, nors aš nuolatos tokio šniokštimo nenorėčiau girdėti, o savaitei-dviem, tai gyventi nemaišo.




Nieko nežinau apie lankščius ortakius, bet būtų nesąmonė, jei sklendžių nebūtų. Vis tik čia aš matau problema. Ten grubiai vienas ortakis vienam žmogui eina. Jei patalpoje 2 žmonės, į tą patalpą jau ateis 2 ortakiai, į svetainę žiūrėk ir 3 ortakius tikėtina susiprojektuoti. Dabar skaičiuok, kiek tau sklendžių reikės kiekvienai patalpai, ir kad jos dirbtų sincroniškai.

Tai koks tas tarpinis oro kiekis?

Lanksčiai ortakiais montuoti pačiam gal ir bus šiek tiek paprasčiau, bet gerokai brangiau. Su skarda dirbti irgi nėra sudėtinga. Vat Vaikis_ sakė, kad vienas su poilsio pertraukėlėmis per savaitgalį susimontavo. Na man tas darbas užtruko ilgiau, vien skylių pramušinėjimas sienose panašiai laiko surijo (nors lankstiems ortakiams skylių reikės dar daugiau), be to man gelbėjo mano antra pusė. Vienam susikelti ilgus skardinius ortakius sakyčiau neturėjo būti lengva. Bet bendrai paėmus, nemanau, kad su lankščiais ortakiais darbas bus ženkliai lengvesnis, lengvas ir su skarda, tik laikui imlesnis.
Papildyta:


Jau rašiau, pagal tavo rekupo greičius
1. - 70m³/h
2. - 130m³/h
3. - 170m³/h
4. - max

Aš žiemą dažniau leidžiu apie 120m³/h pagal mūsų išmatuotus, taigi tavo namui šis skaičius būtų didesnis, bet tavo ir plotas didesnis, todėl manau, kad tokio kiekio jau turėtų pakakti, kad atėjęs į namus nejaustum jokio statybinių medžiagų kvapo. Todėl skaitau, kad tai pakankamas oro kiekis šviežio oro jausmui.

Realiai oro srautus reikės galutinai pasikoreguoti, kai miegosit dviese miegamajame. Tada labai gerai jaučiasi ir jau po pirmos nakties žinosi, užtenka to oro srauto ar ne.

Su jūsų pagalba susiprojektavau vamzdyną laikantis taisyklės neviršyt 2,5m/s ties difuzoriais. 300kubų namui gavosi 190kubų ištraukimo/padavimo. Tai, manyčiau, pučiant 0,5 tūrio su garsais tikrai jokių problemų neturėčiau turėt.

Sakykit, kiek aktualios yra tos sklendės? Jas naudojat srautų subalansavimui/reguliavimui ar tiesiog tam tikrų patalpų/aukštų atkirtimui? Nesunkiai katilinėje galiu pasidaryti sklendes atskirai pirmo/antro aukšto padavimui/ištraukimui. Kiek aktualu jų "elektrifikavimas"? Kiek jas sukiojat praktikoj?

Malonu girdėti. Lankstūs ortakiai, koks diametras? Iš tiesų nėra ką projektuoti su lanksčiais ortakiais. Principas paprastas: svetainėje 3 difuzoriai, virtuvėje, vonioje ir tėvų kambaryje po 2 difuzorius, visur kitur po vieną. Ypač jei vamzdžiai 90 mm. Jų nemontuoti žmonėms virš galvų, bet kuo arčiau langų (padavimas), ar arčiau taršos šaltinių, per patalpos vidurį (ištraukimas). Štai ir visas projektas standartiniam iki 160-180 kv namui. Difuzorius bet kada galima prisukti ar atsukti daugiau. Daugiau nei primityvu. Aišku prieš tai galima pagal STR vėdinimo normas pasitikrinti kiekius ir pažiūrėti, kad nebūtų pučiama daugiau nei 2,5 m/s.

Pagal projektą buvo numatytą jungti gartraukį prie rekupo, todėl kai pirkau visas dalis pagal projektą, gavau ir sklendę su elektros pavara. Kol sumontavau gartraukį, persigalvojau dėl jo jungimo tiesiai prie rekupo, tad sklendė su elektros pavara atliko, todėl ją panaudojau pirmo aukšto padavimo atšakai. Galvojau vis tiek ten ją pasistatyti.

Kadangi dar nepajungiau valdiklio sklendės valdymui, tai tik rankoms galiu ją atidaryti, arba uždaryti. Praktikoje sukioju retai.

cibuli, ne lankstūs, skarda. Nors iš pradžių galvojau lanksčius rinktis, buvau susiskaičiavęs, bet po to supratau, kad su skarda išgausiu didesnius srautus už pigiau ir plius mažiau sienų gręžiojimo, mažiau visokių kolektorinių dėžių ir t.t. Plius mano namo išplanavimas dėkingas gavosi, vamzdynas labai paprastas, nėra ilgų magistralių su krūva išsišakojimų.

 

mintai, tai kaip suprantu nepraloščiau tiesiog dėl visa ko įsidėjęs keturias sklendes (kiekvienam aukštui ištraukimui/padavimui) mechanines.

 

Gartraukį nusprendžiau dėl su recirkuliacija, nejungt į rekuperatorių.

Tai aš ir recirkuliacinį gartraukį pastačiau.

Mano projekte numatyta buvo motorizuota sklendė:

AGUJ 125M


ir balansavimo sklendė:

SK 100


Motorizuota uždaro srautą sandariai, balansavimo sklendė pilnai srauto negali uždaryti, nes vidinė pertvara stipriai mažesnio diametro.

Motorizuota sklendė reguliuojama varikliuko, jei neuždėsi varikliuko, ji laisvai sukinėsis ir jos neįmanoma nustatyti į konkrečią padėtį. Uždedi varikliuką ir reguliavimas gali būti idealiai, tiek su varikliuko pagalba, tiek ir rankomis, prieš pasukant nuspaudus variklio reduktoriaus atblokavimo mygtuką. Po pasukimo mygtuką atleidi, ir rankomis sklendės nepajudinsi, varikliukas labai stipriai ją laiko užduotoje pozicijoje.

Reguliavimo sklendės reguliuoajamos patogia rankenėle, bet kad ją pasuktum, pradžiai reikia atlaisvinti fiksavimo varžtelį.

Žaidimui su srautų uždarymu, aš balansavimo sklendžių nestatyčiau, o motorizuotos sklendės be motoriukų nesilaikys užduotoje pozicijoje.

Jei neketini kas dieną vaikščioti, tai gali pasistatyti ir balansavimo sklendes, bet nemanau, kad tai geras variantas, vis tik idėja turėtų būti apie motorizuotą automatinį srautų paskirstymą skirtingu paros metu, tad tam labiau tiktų motorizuotos sklendės. Aišku jos brangios, todėl didelio kiekio aš jų dėti neplanavau, tik vieną nakčiai atjungiančią svetainę, o dienos metu oras turi būti tiekiamas į visą namą.

Žinok, manau, kad apmažink reguliuojamų ortakių kiekį iki minimumo ir planuok ten statyti motorizuotas sklendes. Ištraukimo kaitalioti iš vis nematau poreikio, tik padavimą. Be to, pas mane net uždarius padavimą į svetaine, ji tampa tranzitine patalpa, tad net užsukus oro padavimą, žmonės ten būdami tikrai nepradės jausti oro trūkumo, tik oro šviežumas bus šiek tiek žemesnio lygio.

Jei dienos metu uždarysi padavimą į miegamuosius, tai neįmanoma bus juose būti dienos metu, o tai jau ribos komfortą.

Nu ir prisiginčijot Jūs čia...
Kaip šios temos naujokas, padariau išvadą: Zehnder yra rekuperatorių Feraris, o kas tada būtų Mersas? Juk teisingai buvo pastebėta: ir vienas, ir kitas savo darbą padarys, tik gal nk bus žemesnis (tai šilumos sutaupys), tai valdymas malonesnis... Bet jei vienas kainuoja 3000, o kitas tik 1400, ar tikrai bus 2 kart blogesnis komfortas namie?

Komfortas bus lygiai vienodas. Aišku jei abu rekupai bus nustatyti veikti taip kaip priklauso, o ne dėl kažkokių eksperimentų išjungti tenai, disbalansuoti srautai ir pan. Tik tiek, kad su pigesniu rekupu sąnaudos bus didesnės, bet kada jos atpirks kainų skirtumą tai čia jau aukštoji matematika Mano nuomone greičiau pats rekupas susidėvės ar morališkai pasens, negu kad atsipirks Bet čia tik mano nuomonė

Nu ir prisiginčijot Jūs čia... Kaip šios temos naujokas, padariau išvadą: Zehnder yra rekuperatorių Feraris, o kas tada būtų Mersas? Juk teisingai buvo pastebėta: ir vienas, ir kitas savo darbą padarys, tik gal nk bus žemesnis (tai šilumos sutaupys), tai valdymas malonesnis... Bet jei vienas kainuoja 3000, o kitas tik 1400, ar tikrai bus 2 kart blogesnis komfortas namie?

Pataisiau, pirmą lyginkim vienodo našumo. Nes nevisi komfovento 400 patempia iki realiu 350 m3/h. 350 entalpinis zenderis 2660 eur, panašaus našumo komfoventas turėtų apie 1600 -1700 kainuoti.