Mano vyras visada viską kvestionuoja, absoliučiai visus sprendimus nori praanalizuot ir paieškot alternatyvų
Tiesiog sportiniais sumetimais
Kai aš, tarkim, nutarus taip, ir ne kitaip, ir man jokių alternatyvų nereikia
O mano nutarimai gali būti tokie, kad juos pagrindžiant gali skambėti durnai
Aš galiu virtuvės interjerą derint prie puodukų, nes tie puodukai mane įkvėpė... Pavyzdžiui
Arba remtis prieš 15 metų matytu paveiksliuku žurnale, kurį seniai pamečiau, bet iš atminties
Tada mane tokie visokie "ar tikrai taip geriausia? O gal geriau kitaip?" varo į isteriją, nes aš jaučiu, kad taip neįmanoma nieko nuspręsti, kai absoliučiai kiekviena smulkmena turi būti apginta kaip kokios magistro tezės. O mano argumentai visai silpni
Užtai sakau - ar tau yra didelis skirtumas, kokia yra virtuvės spalva? Sako, iš esmės tai ne. Tai bliiin, apie ką čia tada diskusija?
Papildyta:Ir beje, radau Femme vaikų kambarį. Pafilmuotą. 1964 metų amerikonų filme
https://www.youtube....t=RDvLkp_Dx6VdI