QUOTE(mamagabi @ 2016 09 24, 19:18)
Aciu
, bet meile per didele, kad parduociau
Foto guli suvyniota ir laukia, o as ja ''matau'' ireminta ir man vien nuo vizijos gera
Cia gal jau diagnoze
O uosle pamatyti/izvelgti daikto grozi, nepaisant jo nedideles vertes, as turiu, tikrai neslepsiu ir nesimaivysiu
Cia kaip sakoma kartais tikrai ''galiu is s..o isspausti vaska''
Baisiai gera savybė. Galėtų būti kokie kursai šito reikalo... Kaip muzikinę klausą galima pralavinti nors kažkiek. O tai man jei kas patinka, tai būtinai pasirodo, kad baisiai brangu, O jei nutariu, kad įžvelgiau grožį daikte, kuris šiaip jau atrodo visiška fignia, tai parsinešus į namus pasirodo, kad vis tik fignia
Aš kol kas panikoje, nes vyras kala iš lentų stalą. Ne aš. Vyras. Buvo gražu, kol nenulakavo... O jau kai nulakavo, tai kažkodėl tas stalas pasidarė visas raudonas! Ryžai. Tragiškai. Jau kaip gražu kaip gražu - natūralios ąžuolo spalvos grindys, tamsiai rudos - na senoviškos - kėdės ir ryžas stalas. Tipo... Kas iš klasikos, kas iš provanso, kas iš rūsio, nei bėk, nei rėk. Ir ką daryt?
Jis juk nenorės jo perlakuoti. O man kištis į svetimą rankdarbį irgi kažkaip negražu, žmogus vargo, ir te tau...
Juolab senovinių kėdžių ryžint nenoriu, jos išpjaustinėtos, tai kiek ten vargo.......