Burmos - meiliausios katės pasaulyje, X namučiai

Ylang, sveikinu su apsisprendimu nuoširdžiai rekomenduoju naudotis galimybe ir stverti Edkos sabaliuką nėra burmyčių Lietuvoje tiek, kiek norėtųsi, pirštais spragtelėjus neatsiras pasirinkot tobulą katinėlio veislę, tikrai niekada to nesigailėsit.
Mes gyvename nuosavame name, mūsų katytė kaip suprantu visą gyvenimą buvo augusi bute, tad atsikrausčius pas mus, savas kiemas buvo naujiena. mes įpratę vasarą beveik neuždaryti namo durų, pastoviai jos atdaros ir visi kas nori laisvai įeina-išeina. katytė pradžioje lauko bijojo, būdavo išsinešam ją, tai arba prabūna susigūžusi ant kelių, arba padėta ant žolės parslenka kaip pasaloje tykantis desantininkas namo.
artėjant rudeniui, atviros durys vis labiau viliojo, įprato nematom išstypinti į lauką, už namo kampo ir vis tolyn, tolyn, kol kartą vyras ją rado prie tvoros su kaimynais, palei skylę mėklinančią migruoti iš mūsų kiemo. sulig ta diena pasibaigė mūsų meilė atdaroms durims, ir viliuosi, kad aistra nematomis išstypinti iki kitos vasaros išblės.
mes saviškės nieku gyvu nebepaleidinėsim laisvai blūdinėti kur jai norisi ir viltis, kad ji kažkada pareis. nepasitikiu, kad taip tikrai nutiks. o ir šunų kiekviename kieme yra, tiek pas mus, tiek pas kaimynus.
tiesa, turim pavadėlį, su kuriuo galima drąsiai būtis lauke. išeičių yra to lauko malonumais pasimėgauti, atrasit ir jūs kažkuri (nebepamenu) burmyčių mylėtoja naudoja GPS antkaklį ir be vargo mato, kur jos katukė yra (kita vertus, katytei pakliuvus į ne kokias rankas, tas antkaklis gali ir "netyčia" atsisegti. mano tėvams kažkada iš kiemo taksiuką pavogė, tikiu kad tokie žmonės visus antkaklius įveikia).
kai įsigyji tokio meilumo gyvūną, jis tikrai tampa šeimos nariu. dėl kurio pergyveni, jo ieškai dingusio ir kaupiasi ašaros, jei gyvūnas nesveikuoja. katytė tampa dalelė tavęs ir dalelė visų šeimos narių. ir automatiškai darai viską, kad gyvūnėlis būtų saugus, o tau būtų ramu, kad jį tikrai rasi, kad jo nepervažiuos mašina ar nesudraskys kaimyno šuo.
linkiu net nesvarstyti, skambinti Edkai paskutinio jos likusio gražuolio, jei jis dar yra
Astija, koks nerealus jūsų laukimas atsimenu, kaip mes pirkom Monytei inventorių, daiktelius, kaip visi jos laukėm kaip mano dukrytė raudojo pasikūkčiodama, kai jai pasakėm, kad turėsim katytę ir padovanojom katės žaisliuką NE-SI-GAI-LIU!!!

Mergaitės, aš iki naujuju kaciuko tiesiog negaliu pirkti, nes rudeni tik isikelem i nauja nama, ir beveik visi daiktai dar dezese. Nekalbu apie baldus, kurie sustatyti bele kaip supakuoti. Antas aukštas iš viso remonuojamas, grindis medines dedam, tai lentos kalnais sudetos, tas kaciukas atveztas i toki chaosa nezinotu kur detis, uzlystu uz tokiu baldu ir niekas jo neiskrapstytu todel ir noriu jo tik po naujuju, iki to laiko namuose viskas i savo vietas susidelios. Suprantu kad tobulas variantas butu pas edka nupirkti, juolab, kad spalva musu ieskoma, bet per pora sav mes niekaip name nesusisuksim, todel siuo atveju man geriau jau veliau, negu anksciau

Taigi susitarsit su edka ir ji paaugins jums katuką spėju, kad edkai pačiai širdis plyš, tokius gėrius po naujus namus išdalinti, nors vieną tą spindulėlį palikit jai paaugint
kaip smagu, nauji namai prisimenu tą įsikraustymo chaosą
Naujas augintinis naujuose namuose bet kuriuo atveju slėpsis, keleto dienų reikės adaptacijai. tam nusiteikit. pačią pirmą dieną neįsitaisys ant kelių purpti. katinukas apkeliaus ir išmėgins tokius namų užkaborius, apie kuriuos net nenutuoki egzistuojant mūsiškė ir dabar turi atominę slėptuvę po laiptais. vis rečiau jos paslaugomis pasinaudoja, bet kartais tenka. mes ten laikom sukrautus lagaminus. tai sulig kiekviena komandiruote mano samsonite tampa vis panašesnis į kailinį augintinį Mona jį apšeriavusi tiek, kad galėtum turbūt neblogas kojines iškaršti.

YLANG, tuomet tikrai verta palaukti  Kad burniuk7 bus-tai faktas. Tik reiks palaukti, pakent4ti   

Mano šokoladas tai labai pamėgo dienom miegoti lėlės lovytėj supamoj, juokingai atrodo   

Dėl namo ir katės-bijočiau paleist, stebėčiau, o jei rodytų norą išeit, matyt su pavadėliu tik  būtų lauke, baisu prarast būtų.

Pirštų flirtas, o kaipgi nauja katytė pas tėvukus berods jūsų? Kaip jies sekasi?

Naujajai katytei sekasi puikiai. Tėvelių irgi nuosavas namas, prasidėjo šildymo sezonas, tai draugytei tobulos dienos nelabai draugė pripažįsta savo draskyklę, nagų galandimo funkcijai mieliau renkasi sofą, o dieniniam miegui kažkodėl pasirinko didžiulę mamos pintinę. tai dabar ta pintinė gyvena šilčiausioje namų vietoje, palei pat krosnį (net šinšilinis kailiukas netrukdo katytei mylėti šilumą ). Su nagiukų galandimu į sofą nebe taip gerai, sofą draugė sudrapalino iki porolono. tai pamokiau tėtį, nupirko gabalus tokių draskyklių pritvirtintų prie medinio pagrindo, skirtus kur nors prie sienos prigręžti. aptaisė sofą tokiomis draskyklėmis, ir bėdą išsprendė (tiesa, sofa gavosi savotiška, su post-moderno elementais, bet funkciją tebeatlieka).
Miegojimui ji pasirinko tėvelio krūtinę. kadangi tėvelis su širdies stimuliatoriumi, dėl šito naktimis kartais kyla debatai, katytei pasiūloma bent kiek žemyn nusileisti, bent jau ne ant stimuliatoriaus. jei susitarti nepavyksta, tuomet migruojama ant mamos. mama jau baigia įprasti prie naktinės skraiduolės (skirtingai nuo delikačios mūsų Monytės, kuri jei jau užlipa, tai lenkgvai kaip pūkelis, grakščiai, šita katytė užgriūna atsispyrusi pilnu šuoliu (naktį įmigus gan egzotiškai pasijauti dėl tokio netikėto ant tavęs užgriuvusio šilto kamuolio)). tai štai, naktinių vojažų praktiką dar reikia gludinti, bet čia jau auklėjimo reikalas, beigi argumentuotų debatų (kuri pusė laimės, taip ateityje ir turės visi).
Draugė tai neišpasakyta, ypatingai tėvuko. visur jį lydi, viską kartu daro, visur kartu eina. tėvukas toks meistraujantis, antrame namo aukšte turi dirbtuves ir vis ten kažką knerpia. tai juodu ryte kaip išžygiuoja darbuotis, taip ir prasitvarko ten visą dieną pasitardami.
Skirtingai nuo Monytės, šioji labai tylaus ir reto balselio. Mona turi specifinį virkavimo garsą (nei tai kniaukia, nei tai rėkia, nei tai verkia - sunku paaiškinti), o šios balselis labai tylus, ir tik prispyrus labai dideliam reikalui išgirsi jos "kniaukt". būti ant rankų jai nepatinka, labiau patinka glaustytis, būti greta, laižyti plaukus, galvą, rankas (ko Monytė niekada nedaro).
charakteriai jų labai skirtingi. ne veltui ir veislė šiek tiek skiriasi. Nepasakyčiau, kurios vienos geresnis ar blogesnis, mums žinoma pati pačiausia mūsų Monytė, tėveliams tobuliausia jų katė. bet katytės skiriasi. šeimai su vaikais, kurie mėgsta katę paniurkyti, burmilos nerekomenduočiau, nes ji niurkoma nelabai leidžiasi. bet meilumo jai tikrai netrūksta, tik jis demonstruojamas kitaip. Niurkymui vienareikšmiškai rekomenduočiau burmą, o ne burmilą. bet meilės, meilumo tikrai ne mažiau ir pas burmilas.

oi prajuokinot su sofa ir su tais naktiniis skraidymais  Šokoladinis sėlina naktį, labai atsargiai ateina, pasiprašo po antklode, toks delikatus, tipo jūs miegokit miegokit, aš čia tik pasišildysiu su jumis     

dėl sofos-matyt savo šeimininkų nebuvo pripratinta prie draskyklės. 

Va kas man burmose idealu, be jų absoliutaus komunikabikumo-kad jos rankinės. nesuprantu kam katinas namie, jei jis neprisileidžia glėbio. dėl grožio? Mano šokoladinis įsibruka visada ma prisėdus-nesvarbu, mezgu, valgau ar ryte dažausi-jis turi būti glėbyje  aišku, mezgimas dažnai ir baigiasi, užsiglostai ir užsimiršti, kad kažką veikei.  

Monytė, besirūpinanti geru mūsų regėjimu ir tiesia laikysena namų dvasia, rūpestingai neleidžia mums darbuotis kompiuteriais. Kas tik prisėda su laptopu ar planšete ant kelių, tuoj pat į tarpą įsibruka Mona. atsuka savo uodeginę dalį, išriečia nugarą ir akivaizdžiai parodo, kad čia JOS, o ne kažkokio laptopo vieta. prie stacionaraus PC dirbti lengviau, nuo šio ji retai nuveja, nebent man įsitaisius dirbti pribėga ir pasiglausto aplink kojas.
lovose pas vaikus ji miega specialiai jai įrengtuose gulteliuose - vienas vaikas savo lovoje jai įtaisęs tikrą gultą, o kitas sumeistravęs gulynę iš pagalvėlių. žinoma, vaikams jau vietos lieka tiek, kiek atlieka nuo katės... bet niekas dėl to nevaitoja. priešingai, su giliu liūdesiu pasitinkamas tas vakaras, kai kažkuriam vaikui tenka nelaimė miegoti be katės.
Ne, prie draskyklės naujoji tėvų numylėtinė tikrai nepripratinta. žino, kam tas daiktas skirtas, kai ją prineši artyn ir su letenėlėmis pabraukai, ji pasigalanda. bet pati savarankiškai mieliau renkasi sofą (pasirinko vieną konkrečią, ačiūdie, ne visas iš eilės). liepiu tėvams barti, auklėti, bet pati žinau, kad tokią meilybę kolioti sunku, labai sunku
Jei dar pas kažką yra panaši bėda, kaip pas mano tėvelius (turiu galvoje sofų bėdą), pasinaudokit patarimu, mums pagelbėjo štai tokiais aptaisyta sofa

Oi Pirštų flirte, reikia jums antros burmytės, labai reikia....kiekvienam vaikui po vieną     

Mergytės, patarkit. Monytė savo draskykle naudojasi tvarkingai, ir per metus sudrožė į skutus draskyklės apvyniojimą. visą draskyklę su gultu tikrai dar nenoriu mesti, norėčiau pervynioti tą šniūrą. bet esu dirdėjusi, kad pervyniotas kačių dažnai nebedomina.
Gal yra kažkoks konkretus, kurį nusipirkti ir vynioti? ar jau bergždžias reikalas tą draskyklę antram naudojimui prikelti?
Papildyta:

su tėvelių kate Monytė elgėsi kaip su karingai nusiteikusiu marsiečiu - šnypštė, rėkė ir puolė. tikrai nenorėčiau tokios nuolatinės kovos savo namuose. gal su laiku ir įprastų, o gal ir ne. pakanka jau amžinos įtampos su papūgėle, su kurios egzistavimu Monytė taip iki galo ir nesusitaikė. vis dar turi ji cekavumo to geltono kuodelio atžvilgiu.
lai lieka mūsų Monytė vienintele namų karaliene, princese ir džiaugsmu. Mano vaikai vis reikšmingai padūsauja prie edkos įkeltų mažylių nuotraukų (ypatingai dūsavo žiūrėdami į ankstesnės burmiukų vados Bitę), bet matę, kaip karingai pas tėvus vyko Monytės pažindinimasis su nauja katyte, vienbalsiai pritaria, kad ačiū, tiek to, nestresuosim gyvūno

Manau, kad bansyti  pervynioti būtinai. Nupirkit katžolės, aš ja tryniau pradžioj draskyklę, gal ir tai padės.