Toks nostalgiškas savaitgalis. Dar bandom spėti susirinkti paskutinius spindulius, paskutinius obuolius, riešutus ir vaistažoles. Paskanauti rudeniškų kvapų ir skonių. Įsikrauti tolimiausion širdies ir atminties kertelėn, kad pilkiausiomis ir tamsiausiomis metų dienomis galėtume, ten pasikuitę, išsitraukti tą spindulingą ir kvapnų prisiminimą. Todėl šiandien mus šildo orkaitėje kepti obuoliai, valgyti dažant į cukraus/cinamono mišinį. Toks nostalgiškas kvapas, toks senamadiškas desertas. Bet, ak, kaip daug jis man primena...
Hm.... keista... užsukčiau ir išgelbėčiau tokioj bėdoj 
Ta prasme - kad nebestovėtų... 
net keista paciai 
bet Del skonio nesigincijama 
