
As visiskai pasimetus. Neseniai nusprendziau pasidaryti pilna profilaktini sveikatos patikrinima, siaip jokiu problemu neturiu. Tai TSH 8.8, padideje antikuniai. Endokrinologe rekomenduoja hormonus, kadangi padideje antikuniai, tai autoimuninio pobudzio. BET: neturiu absoliuciai nei vieno simptomo - medziagu apykaita visuomet per greita buvo, issvajotu 3 kilogramu iki idealaus svorio priaugt taip ir nepavyksta, energijos daug - visuomet visur tik lekt noriu, vos pabudus viska daryti, nuotaika gera, oda riebi, viduriai geri, nei man ten galunes sala, nei kas, visi tik stebisi, kad vis pusnuoge vaikstau. Pasakius ta endokrinologe tik pakraipe galva, bet vistiek vaistus israse.
Veliau eisiu klausti antros nuomones, pora men palauksiu, paziuresiu, gal pasikeis rodikliai, uzsieny gyvenu (tyrimus LT dariau), tai cia dar pasitarsiu.
Kaip suprantu, jei autoimunine, anksciau ar veliau sugadins skydliauke ir reiks gert hormonus - bet kazkaip nesinori gert vaistu, kol nera simptomu, gi nera vaistu be pasalinio poveikio ir daugybe atveju giminej, kad kai pradedi gydytis kazka, tai ir kitos bedos prasideda. Ne geriau pradeti gerti hormonus kai jau butina, kai yra simptomai? Gal dar 10 metu viskas ok bus?
Dare skydliaukes ekoskopija, nepadidejusi, minimaliai padidejusi jos kraujotaka, bet tik labai minimaliai, ne tiek, kad galetu kelti nerima, zodziu, sake, kad OK.
Pastoti greitu laiku neplanuoju, apskritai, abejoju ar kada nors noresiu, bet nenurasau tokios tikimybes. Man 27 metai.
Zodziu, nebuciau dariusis tyrimu, rami galva butu, o dabar...
Gal susidurusios galetumet pakomentuoti situacija?
Papildyta:
Visi kiti kraujo rodikliai geri. Ir gelezis, ir LT3, LT4, cholesterolis. Kas padidejes tai Tirostimuliuojantis hormonas (TSH).