Ačiū, merginos, už atsakymus, supratau, kad dviračio čia neišrasiu ir kiek palengvėjo, kad ne aš viena vakaryštį maistą šeimynai duodu.... Oi užknisantis reikalas tas nuolatinis sukimasis virtuvėje, ypač vasarą, per atostogas, kai dar ir vaikai namuose : pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė, dar vyrui į darbą lauknešėlis.... Duodi pusryčius, tai nepilną lėkštę košės suvalgo, likutį šuniukui supila, po poros valandų vėl valgyt nori... Duodu obuolį, tai klausimas, maždaug; "ir viskas?" "o ko dar nori?" -klausiu. atseit dar kokio pyrago gabalėlio ar jogurto... kitą dieną stengiuos turėt to pyrago ar bent obuolį kokį pagerintą, pvz. supjaustytą ir su jogurtu, ar keptą su varškyte, cinamonu... ateina pietūs (pas mus paprastai ir sriuba, ir antras), tai vaikai amžiais: pilk nedaug. o.k.
bet po 2-2.5 val. jau klausia: kada pavakariai???? pasiūlau riešutų saują, vaisių, jogurto ar salotų šaukštą, tada sotūs laimingi laukia vakarienės... Nupušt galima!!!!!!:doh:
išsisėmiau iki negalėjimo
kai čia nupasakojau, tai galit pagalvot, kad mano vaikai išpuikę. Iš tiesų tai ne, čia tik aš užsiknisus...
žinau, merginos, kad internete daug pasiūlymų, kartais ir pasinaudoju, bet dažniau "iš pimeties" ir iš patirties
nu va, pasiguodžiau ir šviesiau akyse
Kuo geriau turi, tuo labiau išnaglėja ir nori dar geriau. Jau baigiu atpratint nuo šito reikalo. Be to, mano paaugliui jau 15, daug ką (pvz., priskust bulvių, kept picą, išvirt manų košės esu perleidus jam, kartais netgi sudiktuoju, ką į duonkepę sumest, kai batoną pamirštu iškept arba suryja su uogiene kokia neplanuotai visą 
).
