Atsizvelgiant i "pasislinkusius" sezonus manau pats tas Anksciau juk geguze jau budavo pats tas pietuose atostogaut,o paskutinius pora metu siaip sau. Siemet skridom birzelio 4, oras buvo tobulas, diena 25-30, vakare 19-20, ne pirtis tikrai. O vat paskutinius pora metu buvom geguzes vidury Turkijoj ir Kretoj, ir oro as tikai buciau norejus geresnio, buvo ir apniukusiu dienu, ir lietaus...Siemet seneliai buvo irgi geguzes vidury Kretoj, tai oru skundesi, puse atostogu jis tikrai nebuvo tinkamas pliazintis
Sveikos, gavau pasiūlypą spalio 1 vyktį į Kretą. Kaip oras ten tokiu metu? Labai rizikinga? Degintis ir maudytis įmanoma?
Vienais metais buvom spalio viduryje, oras buvo labai geras, netgi kartais per karšta. Paskui buvom gegužės pradžioje, tai pataikėm ant dulkių debesies iš Afrikos, paskui nulijo ir atvėso iškart. Tai tikrai manau geriau rudeniop vykti, mes šiemet vėl spalio viduryje kilsim.
o as jau nerizikuociau, pernai rugsejo pradzioj atostogavom, vakarai vesus buvo, reikedavo ilgom rankovem jau rengtis jei nori pavakarot amfiteatre, beto animatoriai irgi jau isvazinejo namo, puse tik beliko tai ir programos visai kitokios buvo
Mes pernai buvome spalio viduryje, tobulas oras buvo, uir šiemet viduryje skrisim, man nepernešančiai karščių buvo super! Ir animacija buvo labai gera bent mūsų viešbutyje.
Atsisiųskite nemokamą programėlę į telefoną my crete quide. Veikia be interneto kaip gps. Ten rasite labai daug aprašymų su foto apie visas lankytinas vietas. Taip pat galima pasirinkti nuo savo esamos vietos pvz 10 -15 km spinduliu, ką galima pamatyti, ir iškart jums visi atsakymai. Tobula programa mums buvo ir vėl ja netrukus naudosimės.
Sveikos,
Tik vakar parskridom iš Kretos, tad atėjau pasidalinti įspūdžiais ir patarimais, kol viskas nepasimiršo Gal kam pravers mano pastebėjimai.
Pirmas dalykas, noriu pabrėžti, jog apskritai pirmą kartą keliavom į užsienį, nuomavom mašiną ir labai sėkmingai apkeliavom labai daug.
Apie AUTO nuomą - rezervavau internetu iš čia: http://www.autorenta...r/en/index.htmlTikrai nuoširdžiai rekomenduoju, nereik kreditinės, avansas rezervuojant buvo vos 16 Eur. Sutarėm, jog pristatys į viešbutį sutartu laiku. Paskutinį vakarą raktelius tiesiog padaviau viešbučio administratorei.
Navigacija - būtina, jei neturit patirties. My Krete guide mums pastrigo, instaliavimas užtruko, niekas ten neveikė, tad tik susinervavom, galiausiai paskambinau nuomotojui ir jis pusvalandžio bėgyje pristatė mums navigaciją.
Viešbutis - apsistojom Hersonissos Village, viskas tiko ir patiko. Maistas neblogas, tiesa, pusryčiai ganėtinai pabodo į galą, nes buvo beveik kasryt tas pats meniu. Dėl lunch bag'ų buvo kilę keblumų, Prieš kelionę buvau internetu susirašius su viešbučio vadybininku, smulkiai aprašiau, jog keliausim automobiliu po salą ir norim maisto įsidėjimui, jis patikino, jog viskas bus ok. O kada atėjau užsakyti pas administratorę maisto, ji atkišo lentelę, jog davinys priklauso tik keliaujantiems į Santorinį ir dar dvi vietas. Ir , neva, sorry, jums nepriklauso. Bet kada aš jai per tel. parodžiau laišką, tada ji jau nebesiginčijo ir priešpiečius gavom. Tiesa, kasdien vienodus, paskutinėm dienom jau neėmiau...
Vietos, kurias aplankėm:
Richti tarpeklis - va dėl šito tai vyrui sakiau, kad grįšiu ir "paprotinsiu". Nežinau, kodėl jis sulaukęs tiek liaupsių, mano manymu, kretoje yra daug gražesnių vietų.... Pirmas labai svarbus dalykas, kurį reikia žinoti, kad privažiavus prie ženklo, kur nuoroda į tarpeklį, nepalikite mašinos aikštelėje, o leiskitės žemyn keliuku ir važiuokit tol, kol kelias pasirodys blogas. Ten ir palikite mašiną - sutaupysite apie 1-1,5km ėjimo visiškai neįdomiu keliu - kur šonuose kažkokie sodai, ne itin gražūs, mėtosi visokios "šiukšlės", rakandai... Ne kažką, žodžiu. Vėliau prasideda toks gan "šabakštyninis" keliukas, o tik dar vėliau atsiranda įvairių uolų, akmenų, daug kur reikia bristi upeliu.Šiose vietose tikrai pasidaro labai gražu, vaizdai malonūs akims, aplink akmenius - didelius ir mažus čiurlena upelis, kuris sudaro nedidelius kriokliukus. Tiesa, kad čia pavėsiai visur, bet tiesa ir tai , jog tarpekliu eiti nėra lengva, kaip kažkas čia rašė. Žinoma, negaliu aš jo palyginti su Patsos, ar Aradenos, nes ten nėjom, gali būti, jog pagal juos, Richti - vieni juokai. Bet mums taip nepasirodė, yra ir pavojingų vietų, kur labai atsargiai reikia lipti uola žemyn, ar aukštyn. Kopinėt ir mums ir vaikams patiko, sutikom keletą turistų, kurie įpusėjus kelionę sukosi atgal, nepamatę krioklio "iš paveiksliuko". Mano vyras irgi norėjo suktis atgal, nes iš ties, kelias prailgo. Nors nuo automobilio iki krioklio - apie 4km, užtrukom 2 valandas. Bet galiausiai priėjom gražųjį krioklį. Vaizdas tikrai labai gražus, bet tuo momentu, aš mąsčiau, kad gal krioklys ne toks įspūdingas pagal tai, kiek reikėjo iki jo kabarotis. Vanduo labai šaltas, bet maudėmės. Sutikom ten vokiečių šeimą, kurie siūlė planą, kad tik vyrai eitų atgal prie mašinos, o mes, moterys- einam tolyn, geresniu keliu link jūros. Bet mes pasitarę, nusprendėm, kad vistik grįšim patys. Grįžinėjosi visai smagiai ir daug greičiau kažkodėl. Tik nuotaiką labai sugadino, kai mūsų 6-metė dukra šokdama nuo uolos ant akmens šokdama atsimušė galva į kitą uolą, tai galvojau, kad širdis į kulnus nusiris, su baimę nuėmę kepurę, pamatėm, kad nepramušė galvytės, bet smūgis buvo stiprus, iškilo didžiulis guzas, mirkino galvą upelyje. Žiauru, prigalvojau baisiausių dalykų, kad nebūtų smegenų sutrenkimas ir t.t... Bet ačiū Dievui, kad viskas baigėsi gerai, atsipirkom tik didžiuliu guzu, dukra gerai jautėsi, parėjo visą kelią atgal linksma, nei pykino, nei nieko. Tai va, Richti reikia eiti atsargiai. O aš patarčiau eiti link krioklio nuo jūros. tada pamatysit ir krioklį, ir palaipiosit ne tokiom ekstremaliom uolom... ( turbūt) Taip bent vokietė sakė.
Matala - gražus paplūdimys, skaidrus vanduo. Skėtis ir gultai mokami. Į uoleles įeiti taip pat mokama, berods po 2 Eur, vaikams nemokamai, bet jose labai nemalonus kvapas...
Mums labai didžiulinio įspūdžio nepaliko, nes esam tokie žmonės, žiauriai nemėgstantys masės žmonių, o ten tas būtent ir buvo - paplūdimys knibždėte knibžta, aplink kas antras žmogus rūko, valgo, geria..... žodžiu, Palanga... Antrą kartą nevažiuočiau be to, kelias link jo nuo Hersonissos labai ne koks, t.y. negražūs visai vaizdai aplink.
Ideon Andron/Psychro urvas - patiko tiek kelias link jo - kalnų keliukai, aplink cikadų garsai, kalnų ožkos su varpeliais... ( primenu, nuo Hersonissos keliavom visur), tiek pats urvas, mergaitėms, žinoma, kelionė asiliuku. Už asiliuką sumokėjom 10 eur, ėmėm tik į viršų ir abi susėdo ant vieno. Vaizdai lipant link urvo labai gražūs, užlipus - nuostabi panorama, urve atsigaivinom vėsa, buvo gražu
Iš miestelių kalnų gilumoje norėčiau išskirti du, mus užbūrusius - Mohos ir Adrianos.
Po Mohos miesteliuką pasivaikščiojom daugiau, patiko tuo, jog ten turistų ne per daugiausiai, ten pamatėm tikrus kretiečius, tikrą žmonių gyvenimą, jų aplinką, namus, kiemus... Kaip MB sakė, - "va čia - tikra kreta". Kurortiniai miesteliai mums nepatiko, pro juos norėjosi kuo greičiau pravažiuoti - triukšmas, žmonių gausa, prekyba, motoroleriai, triukšmas... Ir.... kosminės kainos Kalnų gilumoje kainos žymiai mažesnės, bet prieš perkant reikia visvien klausti, nes kainas jie visur sako "iš lempos"- gali susimauti, kaip kad aš - vienoj gražios panoramos parduotuvėj paėmiau 2 porcijas ledų, tų, kur sušaldytos sultys. Iš manęs paprašė 7 Eur, aš tik išpūčiau akis ir padėjau atgal, net susinepatogino tas graikas, matyt, supratęs, kad per daug "užplėšė"
Adrianos cave ir miestelis - irgi paliko įspūdį, tiesa, čia turistai turbūt užklįsta itin retai, arba beveik niekada. Miestelyje, kalnų gilumos papėdėje, gyvena 6 gyventojai, su dviem pabendravom - jie graikiškai, mes lietuviškai, bet visvien susikalbėjom Pagyvenę žmonės, vyras ir žmona, mūsų visą laiką laukė, kol grįšim iš olos, tiesa, Adrianos urvo taip ir nepamatėm, arba nepriėjom, nes reikėjo eiti stambių akmenų keliuku, ėjom ilgai, vaizdai kerintys, mąstėm, kad gal ir neturėjo jokio ten urvo būti, o tik tos įspūdingos uolos ir kalnai.
Taigi, po maždaug valandos sugrįžusių mūsų jau laukė 2 iš 6 kaimelio gyventojų, pastatė kėdžių, stalą, atsisėdo ir susižavėję žiūrėjo į mergaites, mus, vėl mergaites, mano nagus Mes ten atsinešėm savo maisto davinį, vieną davėm jiems, pradžioj tik dėkojo ne ne, vėliau paėmė. Mums su vyru atnešė šaltos kavos, kažkaip susikalbėjom, kad miestelyje tik 6 žmonės, parodė, jog augina vynuogių sodinukus, paaiškino, kam skirti buteliukai ant medžių - lietaus vandeniui surinkti. Kas mane ypatingai nustebino ir sužavėjo, tai jų svetingumas, nuoširdūs veidai ir švara. Atrodo, gyvena kažkur kalnuose, o drabužiai švarūs, išlyginti, pensininkai, o tokie pasitempę, jokio ten kvapo, kaip nuo mūsų bobučių dažnai būna... žodžiu, civilizacijos nesugadinti žmogučiai.
Tęsinį pratęsiu kitoje žinutėje, jei kas turėsit kantrybės skaityti
Tęsiu... ačiū už kantrybę,kas skaitot stengsiuos nesiplėsti.
Gramvouza sala ir žymioji Balos lagūna.... - mąstėm, mąstėm ir dar kartą mąstėm, kaip kokie filosofai - važiuot patiems, ar plaukt laivu. Galiausiai nusprendėm nerizikuoti, anksti atsikėlę, be pusryčių tik su pabodusiu daviniu išvažiavom į Kissamos uostą, atvažiavom apie 10val 10min. Laivas turėjo išplaukti 10val 40. Bilietų kaina 4 asmenų šeimai gavosi 82 eur, nemažoka, sakyčiau... dar svarstėm, gal važiuojam patys, bet pasvėrę už/prieš išplaukėm. Buvo smagu, gražu, vanduo - įvairių atspalvių, skaidrus skaidrus, krištolas.... Patiko abi vietos, negailėjom kainos, tiesa, plaukiant matėm virtinę ( ne "kelis") automobilių iš lėto judančių tuo žvyrkeliuotu keliu. Tai taip ir nežinom, ar ten tas kelias visai nebaisus būt buvęs, ar kaip tik būtumę apturėję daug streso, kada gausybė mašinų. Įspūdžio pakako, Balos lagūnoj palipėjom tuo keliuku į viršų su vyru,maždaug pusiaukelėj pasifotografavom, nežinau, koks tas vaizdas būtų buvęs iš pačio viršaus, bet mums ir taip paliko neišdildomą įspūdį.
Tik pati diena buvo varginanti, nes kelionėje užtrukom 2 val 20min., tada laivu - 1val iki Gramvouzos, 30min. iki Balos, tada virš valandos atgal, ir vėl automobiliu 2 su puse val. Pavargom. Bet vertėjo.
Labirintų parkas prie Herssonissos - ne, ne ir dar kartą ne. Buvo gaila 32 Eur. 10eur bil. suaugusiems, 6 eur. vaikams.
Didysis labirintas - sukaltas tiesiog iš lentų, visai nieko dar, duoda lapukus ir reikia rasti pažymėtas "stoteles" ir pažymėt surastą štampuku.
Toliau.... parkelis su mini zoo sodu - asiliukai, povai, etc.... Jei nori pabandyti žiesti iš molio puodynėlę - mokėt papildomai, iššauti iš lanko - mokėt, nueit į kažkokius lazerius - ir vėl papildomai mokėt. Praėjom mes tą pagrindinį labirintą, pasiaiškinom kas ir kaip ir movėm lauk, maudytis Gerai, kad mūsų dukros supratingos, o tai būtume kokį 100 eur palikę...
Kourno ežeras - labai labai patiko, ir mums, ir mergaitėms. Dar abejojom, važiuot, ar ne, nesigailėjom. Pamatėm tikrai daug vėžliukų iš arti, vieną merginos sugebėjo ir pamaitinti - krousanu Ten dar tokios didelės oranžinės žuvys plaukioja, vanduo šiltas, maudėmės tiesiog vidury ežero išlipę iš vandens dviračio. Liemenes duoda, už 2 val mokėjom 20 Eur, šiaip valanda keturviečiame dviratyje 12 eur, nu bet nebūčiau aš, pasiderėjau gi... Pinigais pas mus šeimoje nelija...
Dar be šių stambesnių objektų maudėmės daug, prie Malios miestelio vienam pleže buvo salelė, kurioje daug krabų radom - didelė atrakcija mergaitėms, viešbučio pleže vos 2 kartus buvom - atskridę vakare, ir dieną išskrendant.
Mus domino gamta, ne miestai, ne griuvėsiai, tad jų neaplankėm. Tiesa, dvejuose vėnuolynuose buvom - moterų ir vyrų, daugybėje bažnytėlių - tiesiog pakeliui stodavom.
Labai patiko viskas, buvo liūdna grįžt namo
<p>Tik vakar parskridom iš Kretos, tad atėjau pasidalinti įspūdžiais ir patarimais, kol viskas nepasimiršo Gal kam pravers mano pastebėjimai.</p>
<p> </p>
<p>Pirmas dalykas, noriu pabrėžti, jog apskritai pirmą kartą keliavom į užsienį, nuomavom mašiną ir labai sėkmingai apkeliavom labai daug.</p>
<p>Apie <strong> AUTO nuomą</strong> - rezervavau internetu iš čia: <a data-ipb='nomediaparse' href='http://www.autorentals-crete.gr/en/index.html'>http://www.autorentals-crete.gr/en/index.html</a>Tikrai nuoširdžiai rekomenduoju, nereik kreditinės, avansas rezervuojant buvo vos 16 Eur. Sutarėm, jog pristatys į viešbutį sutartu laiku. Paskutinį vakarą raktelius tiesiog padaviau viešbučio administratorei. </p>
<p> </p>
<p><strong>Navigacija</strong> - būtina, jei neturit patirties. My Krete guide mums pastrigo, instaliavimas užtruko, niekas ten neveikė, tad tik susinervavom, galiausiai paskambinau nuomotojui ir jis pusvalandžio bėgyje pristatė mums navigaciją.</p>
<p> </p>
<p><strong>Viešbutis - </strong>apsistojom Hersonissos Village, viskas tiko ir patiko. Maistas neblogas, tiesa, pusryčiai ganėtinai pabodo į galą, nes buvo beveik kasryt tas pats meniu. Dėl <em><strong>lunch bag'ų </strong></em>buvo kilę keblumų, Prieš kelionę buvau internetu susirašius su viešbučio vadybininku, smulkiai aprašiau, jog keliausim automobiliu po salą ir norim maisto įsidėjimui, jis patikino, jog viskas bus ok. O kada atėjau užsakyti pas administratorę maisto, ji atkišo lentelę, jog davinys priklauso tik keliaujantiems į Santorinį ir dar dvi vietas. Ir , neva, sorry, jums nepriklauso. Bet kada aš jai per tel. parodžiau laišką, tada ji jau nebesiginčijo ir priešpiečius gavom. Tiesa, kasdien vienodus, paskutinėm dienom jau neėmiau... </p>
<p> </p>
<p>Vietos, kurias aplankėm:</p>
<p> </p>
<p><strong>Richti tarpeklis </strong>- va dėl šito tai vyrui sakiau, kad grįšiu ir "paprotinsiu". Nežinau, kodėl jis sulaukęs tiek liaupsių, mano manymu, kretoje yra daug gražesnių vietų.... Pirmas <strong>labai svarbus dalykas,</strong> kurį reikia žinoti, kad privažiavus prie ženklo, kur nuoroda į tarpeklį, nepalikite mašinos aikštelėje, o leiskitės žemyn keliuku ir važiuokit tol, kol kelias pasirodys blogas. Ten ir palikite mašiną - sutaupysite apie 1-1,5km ėjimo visiškai neįdomiu keliu - kur šonuose kažkokie sodai, ne itin gražūs, mėtosi visokios "šiukšlės", rakandai... Ne kažką, žodžiu. Vėliau prasideda toks gan "šabakštyninis" keliukas, o tik dar vėliau atsiranda įvairių uolų, akmenų, daug kur reikia bristi upeliu.Šiose vietose tikrai pasidaro labai gražu, vaizdai malonūs akims, aplink akmenius - didelius ir mažus čiurlena upelis, kuris sudaro nedidelius kriokliukus. Tiesa, kad čia pavėsiai visur, bet tiesa ir tai , jog tarpekliu eiti nėra lengva, kaip kažkas čia rašė. Žinoma, negaliu aš jo palyginti su Patsos, ar Aradenos, nes ten nėjom, gali būti, jog pagal juos, Richti - vieni juokai. Bet mums taip nepasirodė, yra ir pavojingų vietų, kur labai atsargiai reikia lipti uola žemyn, ar aukštyn. Kopinėt ir mums ir vaikams patiko, sutikom keletą turistų, kurie įpusėjus kelionę sukosi atgal, nepamatę krioklio "iš paveiksliuko". Mano vyras irgi norėjo suktis atgal, nes iš ties, kelias prailgo. Nors nuo automobilio iki krioklio - apie 4km, užtrukom 2 valandas. Bet galiausiai priėjom gražųjį krioklį. Vaizdas tikrai labai gražus, bet tuo momentu, aš mąsčiau, kad gal krioklys ne toks įspūdingas pagal tai, kiek reikėjo iki jo kabarotis. Vanduo labai šaltas, bet maudėmės. Sutikom ten vokiečių šeimą, kurie siūlė planą, kad tik vyrai eitų atgal prie mašinos, o mes, moterys- einam tolyn, geresniu keliu link jūros. Bet mes pasitarę, nusprendėm, kad vistik grįšim patys. Grįžinėjosi visai smagiai ir daug greičiau kažkodėl. Tik nuotaiką labai sugadino, kai mūsų 6-metė dukra šokdama nuo uolos ant akmens šokdama atsimušė galva į kitą uolą, tai galvojau, kad širdis į kulnus nusiris, su baimę nuėmę kepurę, pamatėm, kad nepramušė galvytės, bet smūgis buvo stiprus, iškilo didžiulis guzas, mirkino galvą upelyje. Žiauru, prigalvojau baisiausių dalykų, kad nebūtų smegenų sutrenkimas ir t.t... Bet ačiū Dievui, kad viskas baigėsi gerai, atsipirkom tik didžiuliu guzu, dukra gerai jautėsi, parėjo visą kelią atgal linksma, nei pykino, nei nieko. Tai va, Richti reikia eiti atsargiai. O aš patarčiau eiti link krioklio nuo jūros. tada pamatysit ir krioklį, ir palaipiosit ne tokiom ekstremaliom uolom... ( turbūt) Taip bent vokietė sakė.</p>
<p> </p>
<p><strong>Matala</strong> - gražus paplūdimys, skaidrus vanduo. Skėtis ir gultai mokami. Į uoleles įeiti taip pat mokama, berods po 2 Eur, vaikams nemokamai, bet jose labai nemalonus kvapas...</p>
<p>Mums labai didžiulinio įspūdžio nepaliko, nes esam tokie žmonės, žiauriai nemėgstantys masės žmonių, o ten tas būtent ir buvo - paplūdimys knibždėte knibžta, aplink kas antras žmogus rūko, valgo, geria..... žodžiu, Palanga... Antrą kartą nevažiuočiau be to, kelias link jo nuo Hersonissos labai ne koks, t.y. negražūs visai vaizdai aplink.</p>
<p> </p>
<p><strong>Ideon Andron/Psychro</strong> urvas - patiko tiek kelias link jo - kalnų keliukai, aplink cikadų garsai, kalnų ožkos su varpeliais... ( primenu, nuo Hersonissos keliavom visur), tiek pats urvas, mergaitėms, žinoma, kelionė asiliuku. Už asiliuką sumokėjom 10 eur, ėmėm tik į viršų ir abi susėdo ant vieno. Vaizdai lipant link urvo labai gražūs, užlipus - nuostabi panorama, urve atsigaivinom vėsa, buvo gražu </p>
<p> </p>
<p>Iš miestelių kalnų gilumoje norėčiau išskirti du, mus užbūrusius -<strong> Mohos</strong> ir <strong>Adrianos.</strong></p>
<p>Po <strong>Mohos</strong> miesteliuką pasivaikščiojom daugiau, patiko tuo, jog ten turistų ne per daugiausiai, ten pamatėm tikrus kretiečius, tikrą žmonių gyvenimą, jų aplinką, namus, kiemus... Kaip MB sakė, - "va čia - tikra kreta". Kurortiniai miesteliai mums nepatiko, pro juos norėjosi kuo greičiau pravažiuoti - triukšmas, žmonių gausa, prekyba, motoroleriai, triukšmas... Ir.... kosminės kainos Kalnų gilumoje kainos žymiai mažesnės, bet prieš perkant reikia visvien klausti, nes kainas jie visur sako "iš lempos"- gali susimauti, kaip kad aš - vienoj gražios panoramos parduotuvėj paėmiau 2 porcijas ledų, tų, kur sušaldytos sultys. Iš manęs paprašė 7 Eur, aš tik išpūčiau akis ir padėjau atgal, net susinepatogino tas graikas, matyt, supratęs, kad per daug "užplėšė" </p>
<p><strong>Adrianos <em>cave</em> ir miestelis </strong>- irgi paliko įspūdį, tiesa, čia turistai turbūt užklįsta itin retai, arba beveik niekada. Miestelyje, kalnų gilumos papėdėje, gyvena 6 gyventojai, su dviem pabendravom - jie graikiškai, mes lietuviškai, bet visvien susikalbėjom Pagyvenę žmonės, vyras ir žmona, mūsų visą laiką laukė, kol grįšim iš olos, tiesa, Adrianos urvo taip ir nepamatėm, arba nepriėjom, nes reikėjo eiti stambių akmenų keliuku, ėjom ilgai, vaizdai kerintys, mąstėm, kad gal ir neturėjo jokio ten urvo būti, o tik tos įspūdingos uolos ir kalnai. </p>
<p>Taigi, po maždaug valandos sugrįžusių mūsų jau laukė 2 iš 6 kaimelio gyventojų, pastatė kėdžių, stalą, atsisėdo ir susižavėję žiūrėjo į mergaites, mus, vėl mergaites, mano nagus Mes ten atsinešėm savo maisto davinį, vieną davėm jiems, pradžioj tik dėkojo ne ne, vėliau paėmė. Mums su vyru atnešė šaltos kavos, kažkaip susikalbėjom, kad miestelyje tik 6 žmonės, parodė, jog augina vynuogių sodinukus, paaiškino, kam skirti buteliukai ant medžių - lietaus vandeniui surinkti. Kas mane ypatingai nustebino ir sužavėjo, tai jų svetingumas, nuoširdūs veidai ir <strong>švara</strong>. Atrodo, gyvena kažkur kalnuose, o drabužiai švarūs, išlyginti, pensininkai, o tokie pasitempę, jokio ten kvapo, kaip nuo mūsų bobučių dažnai būna... žodžiu, civilizacijos nesugadinti žmogučiai. </p>
<p> </p>
<p>Tęsinį pratęsiu kitoje žinutėje, jei kas turėsit kantrybės skaityti </p>
<p> </p>
<p> </p>
<p> </p>
<p> </p>
<p> </p>
Drįsčiau paprieštarauti dėl navigacijos. Ji tikrai nėra būtina, jei pažįsti žemėlapį. Pirmą sykį tik jį ir teturėjome ir niekur nepasiklydome. Antrą sykį My Krete guide mums buvo geriausias pagalbininkas ir nei karto nestrigo. Žinoma, dar ir žemėlapiu naudojomės. Šįkart manau bėdų nebus.Žinoma, jei su žemėlapiais pykstatės, tada imkit navigaciją.
Papildyta:
Reik manyti, Kreta jus sužavėjo ir dar sykį, o gal ne kartą, grįšite ten
Nekantriai laukiu skrydžio Ir dar tokiam ilgam laikui...
Žemėlapį mes turėjom, bet ilgos kelionės būtų dar labiau prailgę, nebūčiau galėjus ramiai pro langus grožėtis, nes reikėtų sekti kelius, žemėlapį, tikiu, kad nebūtumę paklydę, bet 20 eur dėl laisvės grožėtis ir patogumo - negailėjom.
Beja, pirmą kart kai buvote, daug objektų lankėt, tolimų, artimų? Nes kaip minėjau, mums buvo „pirmas blynas“ apskritai užsienyje ir navigacijos dėka daug aplankėm, jokio streso ar neaiškumų neapturėjom, žodžiu, pirmas blynas, bet neprisvilęs.