QUOTE(mintas @ 2016 11 01, 23:20)
Bet buvo vieną kartrą mano rekupas savaitei į garantinį išsiųstas.
Kas rekuperatoriui buvo nutikę?
idomu, reiks pasimatuot- kas liko is 45 cm 
QUOTE(funtikas2999 @ 2016 11 02, 08:56)
Pas mane jau dedant ruloninę stiklo vatą jin nuo svorio susėdo... dėta 55cm ruloninės stiklo vatos ir 3cm priešvėjinės, natūroj vietom gaunasi bendras storis ~40cm... po metų kitų, įtariu dar nusės... liuką pasilieku dėl visa ko...
QUOTE(cibulis @ 2016 11 01, 22:36)
Bruoniau, dėl ramiai nesitikėjau, bet kam nepasitaiko. O esmę pasakei paskutiniu sakiniu. Tik esmė, kad ekovata turi daugiau trūkumų nei EPS. Bet šiaip nėra čia ką aiškintis: tau patinka, tau gerai. Geriau, kai pūsi trūkumą viską nufilmuok ir parodyk viešai. Mielai pamatyčiau, kiek kg trūko. Kitiems irgi praverstų. Tai būtų mokomoji medžiaga. Stenkis ne tik dėl savęs, padėk ir kitiems. Šviesk, dalinkis. Gyvenimas ir likimas atsilygins.
Zinoma, kad informuosiu, paciam labai idomu. Isivaizduok sienos aukstis 5mtrs, 18cm plocio ekovatos uzpildas galejo kaip reikiant pasesti. Bus tikrai idomu matyti rezultata.
QUOTE(Makaroncikas @ 2016 11 01, 23:01)
Bet logiškai mąstant ta vata juk neišgaruoja, susėdant padidėja jos tankis, taigi šilumos laidumo savybės turėtų pernelyg nepasikeist. Ar aš klystu? Kalbu apie horizontalų šiltinimą
Itariu, kad didejant tankiui, termoizoliacines ekovatos savybes prasteja. Akmens vatai, ekovatai ir polistiroliui termoizoliacines savybes suteikia tose medziagose uzdarytas necirkuliuojantis oras. Kuo didesnis tokios termoizoliacines medziagos sluoksnis, tuo geresne termoizoliacija. Jei vata susedo nuo 40 iki 30 cm, tai termoizoliacinis oro sluoksnis irgi sumazejo 25%. Jei 40cm vata mechaniskai suspausi iki 10cm, tai jos termoizoliacines savybes kris irgi beveik proporcingai.
O vertikalioje sienoje vatos sukritimas reiskia atsiradusias tustumas skliautuose, po langais ir dar balazinokur. Reikia daryt termovizija ir issiaiskinti.
QUOTE(bruonius @ 2016 11 02, 13:43)
Isivaizduok sienos aukstis 5mtrs, 18cm plocio ekovatos uzpildas galejo kaip reikiant pasesti.
Mano supratimu pagal čia pateiktus duomenis ekovatos susėdimas sienoje yra A metodas. Jei sienos aukštis 5 metrai, o susėdimas A metodu yra 4,4 proc., tai tavo vata galėjo pasėsti net 22 cm. Kiek pats matei aptirpusio sniego?
Pradedu galvoti, kad mano termostatai rodo 1-1,5 laipsnio žemesnę temperatūrą nei yra iš tiesų. Taip manyti verčia tai, kad visi termostatai rodo 19,5-20 laipsnių, kuomet pirmo aukšto skaitmeninis termometras rodo +21,1 laipsnio, antro aukšto spiritinis irgi rodo +21. Rekuperatorius taip pat rodo, kad iš patalpų ištraukia +21 laipsnio temperatūrą.
Kaip sakiau visą šį šildymo sezoną noriu name palaikyti +20 laipsnių temperatūrą ir pažiūrėti, kiek skiriasi namo energijos sąnaudos nuo suskaičiuotų su PHPP. Aišku palyginimas nebus labai tikslus, bet įdomu palyginti. Kita vertus, negyvenamame, bet vedinamame name tikrai nėra reikalo visą žiemą palaikyti +21 laipsnių. Pakaktų ir +20. Kaip galima būtų sužinoti, kurie termometrai rodo teisingą temperatūrą? Gal galima išsinuomoti kalibruotus termometrus ir su jais pamatuoti temperatūrą? O gal yra firmos, kurios atlieka kalibravimus vietoje? Dar kažkokie kiti būdai?
Kaip sakiau visą šį šildymo sezoną noriu name palaikyti +20 laipsnių temperatūrą ir pažiūrėti, kiek skiriasi namo energijos sąnaudos nuo suskaičiuotų su PHPP. Aišku palyginimas nebus labai tikslus, bet įdomu palyginti. Kita vertus, negyvenamame, bet vedinamame name tikrai nėra reikalo visą žiemą palaikyti +21 laipsnių. Pakaktų ir +20. Kaip galima būtų sužinoti, kurie termometrai rodo teisingą temperatūrą? Gal galima išsinuomoti kalibruotus termometrus ir su jais pamatuoti temperatūrą? O gal yra firmos, kurios atlieka kalibravimus vietoje? Dar kažkokie kiti būdai?
Gal bus įdomu, kaip pasikeitė geoterminio siurblio COP, kuomet sudėtos parketlentės ir pakeisti kai kurie siurblio nustatymai. Praeitais metais nevėdinamame name apatinę šildymo kreivę buvau nustatęs +17, šiemet pakėliau iki +19. Ženkliai pasikeitė ir apskaičiuota grįžtamo termofikato temperatūra. Praeitais metais pagrindiniame ekrane buvau nustatęs +2, šiuo metu nustatyti nuliai. Žodžiu, bandžiau pasiekti, kad termostatai rodytų +20 laipsnių, todėl teko ženkliai koreguoti šilumos siurblio nustatymus.
Termostatai pasiekė užduotą temperatūrą, tačiau kaip minėjau kiti termometrai rodo, kad name yra aukštesnė temperatūra. Kad šilumos siurblys netaktuotų, histerizę padidinau nuo 1 iki 1,5. Esantiems minėtiems nustatymas, siurblys per parą jungiasi 1-2 kartus, bet išdirbimo laikas siekia apie 3,5 val. Pernai užtekdavo iki 2 val.
Histerizę nuo 1 į 1,5 pakeičiau spalio 23 d. Šiandieną vėl atstačiau į 1. Nuo spalio 23 d. iki dabar šilumos siurblys pagamino 230 kWh šilumos sunaudojęs 46,88 kWh elektros. COP išeina vos 4,91, kuomet pernai su mažesniais nustatymais ir 1,5 histerize COP siekė apie 5,15-5,2. Dabar histerizę pakeičiau į 1. Pažiūrėsiu ar pagerės COP, ar ne? Pernai išsiaiškinau, kad tiek su histerize 1, tiek su 1,5 COP labai panašus, bet histerzinė 1 mažiau sodina gręžinį. Tiesa, su histerize 1 COP taip pat buvo šiek tiek geresnis, bet labai nežymiai.
Termostatai pasiekė užduotą temperatūrą, tačiau kaip minėjau kiti termometrai rodo, kad name yra aukštesnė temperatūra. Kad šilumos siurblys netaktuotų, histerizę padidinau nuo 1 iki 1,5. Esantiems minėtiems nustatymas, siurblys per parą jungiasi 1-2 kartus, bet išdirbimo laikas siekia apie 3,5 val. Pernai užtekdavo iki 2 val.
Histerizę nuo 1 į 1,5 pakeičiau spalio 23 d. Šiandieną vėl atstačiau į 1. Nuo spalio 23 d. iki dabar šilumos siurblys pagamino 230 kWh šilumos sunaudojęs 46,88 kWh elektros. COP išeina vos 4,91, kuomet pernai su mažesniais nustatymais ir 1,5 histerize COP siekė apie 5,15-5,2. Dabar histerizę pakeičiau į 1. Pažiūrėsiu ar pagerės COP, ar ne? Pernai išsiaiškinau, kad tiek su histerize 1, tiek su 1,5 COP labai panašus, bet histerzinė 1 mažiau sodina gręžinį. Tiesa, su histerize 1 COP taip pat buvo šiek tiek geresnis, bet labai nežymiai.
QUOTE(cibulis @ 2016 11 02, 10:27)
Kas rekuperatoriui buvo nutikę?
Gamyklinis brokas, buvo vieną partiją brokuotų guoliukų gavę, tad taisė rotorių ant kurio brokuoti guoliukai buvo sudėti.
QUOTE(cibulis @ 2016 11 02, 18:38)
Kaip galima būtų sužinoti, kurie termometrai rodo teisingą temperatūrą? Gal galima išsinuomoti kalibruotus termometrus ir su jais pamatuoti temperatūrą? O gal yra firmos, kurios atlieka kalibravimus vietoje? Dar kažkokie kiti būdai?
Vilniuje šias paslaugas teikia Vilniaus metrologijos centras
Dariaus ir Girėno g. 23,
Tel. +370 5 230 63 65
el.p: vmc@vmc.lt
Darbo laikas:
I IV 7:30 16:15
V 7:30 15:00
VI VII Nedirbame
Pietų pertrauka: 11:30-12:00
Siūlau su jais susisiekti ir išsiaiškinti smulkmenas.
QUOTE(cibulis @ 2016 11 02, 18:38)
Pradedu galvoti, kad mano termostatai rodo 1-1,5 laipsnio žemesnę temperatūrą nei yra iš tiesų. Taip manyti verčia tai, kad visi termostatai rodo 19,5-20 laipsnių, kuomet pirmo aukšto skaitmeninis termometras rodo +21,1 laipsnio, antro aukšto spiritinis irgi rodo +21. Rekuperatorius taip pat rodo, kad iš patalpų ištraukia +21 laipsnio temperatūrą.
Rekuperatorius ir turi rodyti aukštesnę temp., - traukia šiltesnį orą iš palubės.
QUOTE(cibulis @ 2016 11 02, 17:42)
Mano supratimu pagal čia pateiktus duomenis ekovatos susėdimas sienoje yra A metodas. Jei sienos aukštis 5 metrai, o susėdimas A metodu yra 4,4 proc., tai tavo vata galėjo pasėsti net 22 cm. Kiek pats matei aptirpusio sniego?
Tiesiog nutirpusi juosta tiesiai virs skliauto sienos perimetro. Nutirpsta ne sniegas, bet serksnas, visas stogas baltas, bet per skliauto linija, tiesiai virs sienos eina nutirpusio serksno juosta. Labai akivaizdi problema. Itariu, kad pasedo tikrai daugiau nei 22cm, del 22 cm nebutu jokios problemos, turejo sesti zemiau stogo apsiltinimo, nes per sienos oro tarpa kyla siltas oras iki stogo dangos ir tirpdo serksna. Visas stogo plotas baltas, nenutirpes, nutirpusios tik linijos tiesiai virs skliautu. Pagal tai sprendziu, kad turi buti susede ir po langais.
Kaip manot daryt termovizija dabar ar laukti rimtesniu salciu?
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2016 11 02, 19:38)
Pradedu galvoti.....
Kita vertus, negyvenamame, bet vedinamame name tikrai nėra reikalo visą žiemą palaikyti +21 laipsnių. Pakaktų ir +20. Kaip galima būtų sužinoti, kurie termometrai rodo teisingą temperatūrą? Gal galima išsinuomoti kalibruotus termometrus ir su jais pamatuoti temperatūrą? O gal yra firmos, kurios atlieka kalibravimus vietoje? Dar kažkokie kiti būdai?
Kita vertus, negyvenamame, bet vedinamame name tikrai nėra reikalo visą žiemą palaikyti +21 laipsnių. Pakaktų ir +20. Kaip galima būtų sužinoti, kurie termometrai rodo teisingą temperatūrą? Gal galima išsinuomoti kalibruotus termometrus ir su jais pamatuoti temperatūrą? O gal yra firmos, kurios atlieka kalibravimus vietoje? Dar kažkokie kiti būdai?
As tavo vietoje laikyciau pora menesiu + 22 pirmam aukste ir +20 antrame aukste, tai zinotum realesne situacija. Nemanau, kad patogiai jausies, jei svetaineje bus tik +20. Man asmeniskai ideali pirmo auksto temperatura yra +23, miegamojo +19.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 11 02, 20:03)
Gamyklinis brokas, buvo vieną partiją brokuotų guoliukų gavę, tad taisė rotorių ant kurio brokuoti guoliukai buvo sudėti.
Tai jau amalvos rekupas bus..
QUOTE(bruonius @ 2016 11 02, 20:37)
Tiesiog nutirpusi juosta tiesiai virs skliauto sienos perimetro. Nutirpsta ne sniegas, bet serksnas, visas stogas baltas, bet per skliauto linija, tiesiai virs sienos eina nutirpusio serksno juosta. Labai akivaizdi problema. Itariu, kad pasedo tikrai daugiau nei 22cm, del 22 cm nebutu jokios problemos, turejo sesti zemiau stogo apsiltinimo, nes per sienos oro tarpa kyla siltas oras iki stogo dangos ir tirpdo serksna. Visas stogo plotas baltas, nenutirpes tik linijos tiesiai virs skliautu. Pagal tai sprendziu, kad turi buti susede ir po langais.
Kaip manot daryt termovizija dabar ar laukti rimtesniu salciu?
Kaip manot daryt termovizija dabar ar laukti rimtesniu salciu?
Kuo didesnis vidaus/lauko temperatūrų skirtumas, tuo geriau matysis. Kažkada lyg ir buvau užėjęs rekomendacijų, kad minimalus skirtumas turi būti 20C. Aš pats palaukčiau iki temperatūra lauke kokią parą prasilaikys žemiau -5C.
