Pas mus jau buvo iki nugriuvimo viskas. Ryte turi vežti abu į mokyklas/daržus du vaikus ir nėra laiko (nu galima ir 5 ryto keltis nebent), kad kuistųsi. Realiai kiek įmanoma tai leidi. Bet vėl... viskam turi būti ribos. Ir vat kaip tu sakai, pirma griūna ir klykia neaišku net ko, puoli aiškintis kas nutiko, o gauni tik isterijos pliūpsnį. Beje, ir su apsirengimu tas pats, nepatogu kas ir klykia. Nesvarbu kur griūti, svarbu nugriūti ir parėkti - ar šlapias asfaltas ar šilta lova
Auklėtoja pasiūlė tartis tartis ir tartis ir nustatyti ribas. Galvoju, jooo, lengva pasakyti. Bet užvakar pabandžiau. Sakau, važiuojam į darželį - tu atsisėdi į kėdutę, aš užsegu, tu uždarai duris. (iki tol griūdavom). Dabar pats sėda į mašiną ir kartoja, aš sėdu, tu užsegi, aš uždarau. Tada vėl, nenori niekaip iš daržo išeit. Irgi, vakar pasisodinau - "aš ateinu, vadinasi mes einam namo. Atsisveikinam su draugais ir auklėtoja, kitą dieną grįšim". Vakar nenorėjo eit, sakau: "Jori, mes susitarėm, aš atėjau, todėl dabar turim rengtis". Jis dar pastoviniavo, tipo neisiu. Tada vėl ramiu įtaigiu tonu - Jori, mes juk susitarėm. Tada jis klausia, "o tu supyksi?", sakau, o taip, Jori, nes mes susitarėm, o tu nesilaikai susitarimo. Nu nepatenkintas, bet atėjo rengtis. Kol kas nežinau kiek truks tas gėris susitarimo, bet veikia. Bet šiaip, kiek reikia kantrybės??????? Aš dar kai iš tų nekantrių, tai man visai krantai
Sveikos, pas mus praėjo aš pats laikas, dabar nebemoka nieko daryti, reikia ir aprengti ir valgydinti, dabar ji mažas leliukas
Tai žinokit irgi nekažką
Žinau žinau Kadangi mato mažą brolį, tai ir ji užsimano pabūti leliuku. Dabar jau retai, bet į mėnesį kartą kitą pabūna
Beja, Mergyte, - o tu pagalvok kaip man "smagu" visiskai nekantruolei su dviem vienodo proto "gyvent" O jei rimtai - tia tie tarimaisi gal ne 100 procentu - bet tikrai viekai ;) Nes pas mus be as pats -dar ir as pirmas laaabai ryskus. Tai irgi bandau tartis visaip: tia vienas pirmas nulipa, gryzta ir broli uzleidzia, arba susitariam kad pvz vienas pirmas uzlips laiptias iki grupes, o kitas gales pirmas i grupe ieiti is rubineles ir t.t. Tia tikrai apmazina tu rekimu.. Tik dar aciu die mano apsieiena tik su krokodilo asarom, be griuvimu.. Juaciu sito mano nervai nebeatlaikytu galutinai....
Sveikos
Oi kaip viskas pazistama, mano irgi visks nori daryti pats ir nesileidzia padedamas
nebent nepatinka kas nors !
Ka svenciu proga dovanosite maziesiems?siemet kazko neturiu minciu
Pas mus jau buvo iki nugriuvimo viskas. Ryte turi vežti abu į mokyklas/daržus du vaikus ir nėra laiko (nu galima ir 5 ryto keltis nebent), kad kuistųsi. Realiai kiek įmanoma tai leidi. Bet vėl... viskam turi būti ribos. Ir vat kaip tu sakai, pirma griūna ir klykia neaišku net ko, puoli aiškintis kas nutiko, o gauni tik isterijos pliūpsnį. Beje, ir su apsirengimu tas pats, nepatogu kas ir klykia. Nesvarbu kur griūti, svarbu nugriūti ir parėkti - ar šlapias asfaltas ar šilta lova
Auklėtoja pasiūlė tartis tartis ir tartis ir nustatyti ribas. Galvoju, jooo, lengva pasakyti. Bet užvakar pabandžiau. Sakau, važiuojam į darželį - tu atsisėdi į kėdutę, aš užsegu, tu uždarai duris. (iki tol griūdavom). Dabar pats sėda į mašiną ir kartoja, aš sėdu, tu užsegi, aš uždarau. Tada vėl, nenori niekaip iš daržo išeit. Irgi, vakar pasisodinau - "aš ateinu, vadinasi mes einam namo. Atsisveikinam su draugais ir auklėtoja, kitą dieną grįšim". Vakar nenorėjo eit, sakau: "Jori, mes susitarėm, aš atėjau, todėl dabar turim rengtis". Jis dar pastoviniavo, tipo neisiu. Tada vėl ramiu įtaigiu tonu - Jori, mes juk susitarėm. Tada jis klausia, "o tu supyksi?", sakau, o taip, Jori, nes mes susitarėm, o tu nesilaikai susitarimo. Nu nepatenkintas, bet atėjo rengtis. Kol kas nežinau kiek truks tas gėris susitarimo, bet veikia. Bet šiaip, kiek reikia kantrybės??????? Aš dar kai iš tų nekantrių, tai man visai krantai
Tuomet čia tikrai ta trečių metų krizė
Stengiames ir mes visuomet tartis, tik kartais jai visai nė motais tie susitarimai, ji užsispyrė, ji nori ir taškas. Dar gi, kai jau kyla tikrai didelė isterija mums labai padeda švelnus apkabinimas ir palaikymas glėbyje, tuomet nuslūgsta ta emocija ir galiausiai pavyksta susitarti.
Luanda, aš sakiau turbūt jokių žaislų šiemet nuo mūsų negaus, nes ir taip pridovanos. Gal užsakysiu kokių galvos papuošalų komplektuką, kadangi kruopa dabar labai princesė pas mus, tai apsikarsto visa papuošalais ir segtukais visokiais ir dar pridėsiu knygutę apie miglų slėnio fėjų burtus. Turim pirmąją knygą, neseniai išleido ir antrąją. Man tai labai graži šita knyga
ale, paskaitau ir pasidžiaugiu, kad maniškiai tikrai labai geri vaikai
neturėjom mes trijų metų krizės nei su vienu. Turėtų būt paauglystė paturbinta
Kalėdom tai jau nuo rugsėjo užsiprašę: mažasai - mėlynos mašinos , vyresnėlis - roboto - mašinos (Pasisiutus, čia nuo Taviškių roboto -mašinos nusižiūrėjo vasaros pradžioje, tai iki šiol svaigsta ). Tai nupirkom truputėlį geresnius, nei jie nori, tai tikiuosi, kad nenusivils Maniškiai labai kuklūs piniginiu atžvilgiu pernai Kalėdos nė 15 eurų abiems neatsiėjo. Šįmet 25 nesiekė.
Na, čia iš mūsų vakarykščių perliukų ( o jų kiek būna! Bet iš tikrųjų viską pasako tas tonas, mimika):
Aš: vaikai, ką mylit darželyje?
Vyresnėlis: biškį Ugnę ir Nojų.
Mažasai - Gretą ir Timą
Aš - Reikia mylėti mergaites, o su berniukais draugauti.
Baigėsi tuo pokalbis. Mažasai vakar jau snausdamas: "Mama, mergaites reikia mylėti, o su berniukais draugauti?"
Mažasai vakar valgo sūrelius (pas mus jie vietoj saldainių). Suvalgė mėlyną (jų mėgstamiausi) ir paskui dar paprašė, tebuvo rudas. Mažasai suvalgęs: " Mama, labai skanūs sūreliai, bet tam rude, tai tas šokoladas jau labai neskanus, bet aš labai norėjau sūrelio"
beje, gal kuri esat susidūrę su kraujo bėgimu iš nosies naktį? Mažajam labai dažnai bėga. Buvo nustoję pora mėnesių, bet šią savaitę vėl du kartus bėgo...
Kas del dovanu - tia mano vaikai irgi tokie neisrankus ir nepasiduodantys prekiniams zenklams (arba cia mano itaka - nes man jie irgi yra dzin - tai kazkapi gal naturaliai vaikams kai nieko neakcentuoju - tai ir jie neuzsikabina). Tia vat siemet abu sake nori sautuvo. Ir antra savaite nesikeciai norai - tai ko gero ir pirksiu kokius nors - bentjau tures - nes dbar sautuvais jiems bet kas buna (ir sluotos, ir is lego susikonstruoja, ir net dulkiu siurblio vamzdis - irgi labai puikus sautuvas jiems)....
Angola - del kraujo begimo - tai nepamenu dbar tiksliai - bet gali buti del per silpnu kraujagysliu (ar kazkas pan) - tai vit c lyg stiprina. Ir kai kuriais atvejais (kai buna daznai labai) - taikomas prideginimas kraujagysliu nosyje...
Sveikos
Oi kaip viskas pazistama, mano irgi visks nori daryti pats ir nesileidzia padedamas
nebent nepatinka kas nors !
Ka svenciu proga dovanosite maziesiems?siemet kazko neturiu minciu
Pas mus tai nori diiiiiidelės mašinos kol kas noras nepasikeitė
Geras klausiams - nezinua. Bet kuriuo atveju neleisicau ju nestis i darzeli. O is kitos puses - tia vat ta pati situaciaj - kad nepirksi sautuvo tai tikrai dar nerodo kad "karo" nezais. Vistiek randa bet koki daikta, kuris tarnauja kaip sautuvas. Mano kaip minejau net is lego susikonstruoja - na ir katu jiems. Beto man tia kazkaip neatrodo kad tai kazkas jau tokio blogo kad reiktu drausti. As pati maza budama i darzeli eidavau su... dvivamzdziu. Ir puikiai dar ji pamenu - medine buoze, du metalinai vamzdziai - tikrai nekuklaus dydzio buvo. O idejus i tuos vamdzius akmenuka - dar ir issaudavo (nestipriai) - bet turejo ta mechanizma. Tai vat mergaite cia vadinasi Ir kiek tetis pasakojo - nei per kur nesutikau atsiskayt to sautuvo, ir kitu zaislu man nereikejo nestis i darzeli - nei leliu, nei dar ko - o vat be suatuvo niekur. Ir ka - nieko nepadare nei man tada (as labai gi uzsispyrus buvau), nei dabar negaliu skayti kad as jau tokia nejautri viskam. Taip, nesu is tu kur del kiekvienos smulkmenos pulciau verkti, gali uje ireikai ir vistai galva numirsti - nes tai gyvenimas. Bet nesuprasiu niekada kai yra skriaudziami nekalti (tiek zmones, tiek gyvunai), uzjausiu visada serganti ir i nelaime papuolusi ir t.t. Na - juk visokiu tu zmoniu yra. O kad pazais ten su sautuvais truputi viakai (ypac berniukai) - tia tikrai nieko blogo nematau. Aisku - riekai aiskinti kad i bet ka nesaudom, ir tai yra rimta, ir suzeisti galiam (jei apie tikrus ginklus kalbeti).
Jau net matau. Gerai nuskambejo
Wikne, buvo laikas ir mums kaip su ožiu. Įsispirs į sieną ragais ir nejudės bet dabar nieko jau. Viliuosi nežengsim nei pusės žingsnio atgal, nes numirsiu. Kitą syk net šlapia grįždavau namo
Mano tai pasinešęs ant paw patrul šuniukų tai nupirkom jau per jamam mašiną jų ten. Daugiau nieko nepirksiu.
Vyresniam knygas dvi paimiau. Mokykloj stalo žaidimą gaus. Daugiau nežinau ką jam galima būtų dovanot. Norėtų jis lego programavimo bet kaina biški neadekvati. Tik tiek kad daiktas labai geras ir ilgam. Pas mus robotikos pamokos integruotos į ugdymą, tai programuoja jie daug. Patinka ir sekasi. Tai jaučiu bus kitų metų taupymo planas ir ar per kitas Kalėdas ar per 9 gimtadienį pirksim drauge pataupę. Vyresniukas mano iš vis ne žaislinis vaikas. Jam įdomiau knygos ir visokios puzzles, kur reik konstruot kažką, pamąstyt...