Netiesa. As galiu pamineti aibes atveju. Tarkim, gal noretumet padiskutuoti apie Emilio Zolia, ar apie Michalio Bulgakovo gyvenima, santikius? Pagaliau galime panagrineti ta pacia Anna Karenina, arba Cechovo "Dama su suniu", D.H.Lawrence'o "Ledi Caterli meiluzis" (paminejau daug maz visiem zinomus romanus).
Jei juos skaitete, pasakykite, ar visa ta drama kuria patiria romanu herojai galima italpinti i abstrakcia formulke "juoda ir balta"? Ar isties anot jusu, tu kuriniu herojai yra amoralus?
Rasydama savo izvalgas, naiviai bandau apeliuoti i mastyma, kad zmones, diskusijos dalyviai neapsiribotu pavirsutnisku vertinimu: zmona - gerai, meiluze - blogai.
Nepateisinu neistikimybes, bet as noreciau, kad zmones suvoktu neistikimybes priezasti t.y. kode kaikurie tampa neistikimi... Lygiai taip pat noreciau paskatinti gilintis i reiskinio esme. Man svarbu ne pats veiksmas, o kode tai buvo padaryta t.y. zmogaus tai darancio intencijos.
Turi buti riba uz kurios kaltasis uzmetomas akmenimis ar sukapojamas kirviu.
dieve, važuokit jūs greičiau pas tuos arabus. ir kapokit galvas sau ir savajai.
(net ir čia įlindo.)
jūs gi moteris plius vyras. ko čia sėdite šiam forume, gi dirbat iš anmų, ką tuomet jūsų žmona veikia? kur dėmesys jai. jūs ča šnekat su mums daugau nei su žmona. aš vat taip tiesiai ad hominem. visur prie ežero, prie laptopo, skirkt laiko mieliausiai, o ne nekenčamam supermamų forumui... negalit tieisog be jo, ar ne...
Papildyta:
2. Stervos yra traumuotos moterys, kurioskencia pacios ir vercia kenteti kitus. Dazniausiai, kai jos buna jaunos, jas labai iskaudina vyras, to pasekoje moteris nebesugeba pasitiketi priesinga lytimi, kai kuriom atsiranda neapykanta....,
1. pritariu.
2. įdomučia - stervų sterva. neprilygsim jai/jam.
Tikrai Given? Manau yra tas pats gyventi susituokus su vyru, auginti vaikus , gal ne is begalines meiles, bet va taip abiem gera, patogu ir kai vyras susiranda meiluze?
ir vel tikrai?
Papildyta:
Koks skirtumas tarp traumuotos meiluzes stervos ir jusu minimos zmonos. Jei kalbesime apie morale. Man atrodo kad jos viena kitos vertos. O vyro nuosirdziai gaila.
vargsiuka dvi dulkina, nu tikrai vertas pasigailejimo daiktas
Papildyta:
Nes jis nezino, kad jo zmona ji vertina kaip daikta. Jei zinotu, itariu, sprendima priimtu greitai.
O zmona yra kaip latentine prostitute, nes tarpusavio santikius grindzia savos rusies barteriniu mainu pagrindu, kad su negerbiamu, nemylimu vyru gyvena-mylisi, tol kol turi nauda.
Tikrai taip buna? vyra smyli be galo be krasto tokia didele, besalygiska meile, ir is tos begalines meiles susiranda meiluze
jus is vsi pati tikite tuom ka rasote?
oi tos zmonos prostitutes, vaikus gimdo tik del savo patogumo, augina, namus, buiti priziuri, o tie vargsiukai vyrai priversti meiluzes ieskotis.... nes va ju nemyli besalygiskai, o va jie tai myli, bet va nezino, kad ju nemyli, jei zinotu is kart skirtusi, net Iodmucia tokiu briedu neparaso apie savo ex...
Papildyta:
Zinot koks tarp jusu ir manes skirtumas? Kai as pati nuodeminga, kaip kiekvienas musu, randu savo nuodemem pateisinimo priezastis. Tai va viena karta as pagalvojau, kad vertetu pasistngti buti "objektyviai" kitiems, kaip sau. Tada pradedi matyti daugiau, nei yra pavirsiuje, ar norima parodyti. Kai tu atsisakai teisejo vaidmens, nevertinti zmogaus vien "juoda - balta" kriterijais priarteji prie esmes. Samoningai rasau PRIARTEJU, nes visada palieku paklaida vertinant, kuri itakoja asmeninis subjektyvuimas.
negalima teisti zmoniu, bet butina atsirinkit, kokie veiksmai yra tinkami ir geri, kurie ne, nes kaip idomucia sako, gal kiek perdetai sudeliojes palyginimus, bet nebelikus ribai, nebezinosim kaip elgtis, nesvarbu, kad kartais suklystam, bet tai zinom, kad suklsytam, kita kart pasistengiam nesulysti, jei ka iskaudinam atsiprasom, jei ka pavogiam graiznam jei galima ir t.t. nereikia is tos dideles tolerancijos ir pataikaujant zmoniu silpnybem blogi vaidnti geriu...kas tada bus su visuomene, kai viskas taps gerai ir toleruotina?
as neieskau savo nuodemem pateisinimu, as ieskau budu nebenusideti
ar tikrai visos zmonos kazkokios blogos, jei ju vyrai vargsiukai nueina i kaire?
Papildyta:
Rasydama savo izvalgas, naiviai bandau apeliuoti i mastyma, kad zmones, diskusijos dalyviai neapsiribotu pavirsutnisku vertinimu: zmona - gerai, meiluze - blogai.
Nepateisinu neistikimybes, bet as noreciau, kad zmones suvoktu neistikimybes priezasti t.y. kode kaikurie tampa neistikimi... Lygiai taip pat noreciau paskatinti gilintis i reiskinio esme. Man svarbu ne pats veiksmas, o kode tai buvo padaryta t.y. zmogaus tai darancio intencijos.
gyvenimas, ne romanai, jei ka.
aplamai negalima vertinti sitaip zmoniu, ner geru , blogu zmoniu, yra geri blogi POELGIAI. ZmonaVyras) gal ir ne sventoji, bet nei viena nenusipelno, kad ja vyras apgaudinetu, jos trukumai nera vyro pateisinimas ar juo labiau meiluzes. tas pats aisku ir jei mzona apgaudineja. Nu issiskirkit , nejau sunku buti saziningu, jei nera tos meiles, jei norisi kazko kito, eik, bet saizningai...
taip neistikimybe abieju poroje susikurta situacija, bet kazkuris vienas apsiprendzia tai padaryti ir jis atsakingas uz si zingsni. Jei situacija bloga siemoje, reikai arba spresti ir taisyti arba skirtis, jei jau neiko neina padaryti, o ne seksu su kitais uzsiimineti ...
Na taip, klasikai kaip Tolstojus, Chehovas, Moljeras, Zolia ir t.t. rase muilo opoeru lygmens kurinius.
Manau kad diskusija su taip mananciu zmogumi NEIMANOMA. Nes tyos kurinius skaites zmogus tokiu veju nerasytu.
************************************************************
Neziuriu muilo operu, serialu, neskaitau meiles romanu. Pirmenybe teikiu klasikai t.y. klasikiniams kuriniams. Galimai, del to siuolaikiniai zmones nustoje skaityti rimta literatura, negeba jos analizuoti, perskaityti ne tik teksta, bet ir suvokti potekste-morala kuri kurinio autoriaus norejo pasakyti prasydamas veikala. Itariu tai itakoja ju gebejima nalaizuoti realia situacijas.
Zinoma, galima abejoti skaitymo butinumu. Bet tikiuosi gerbiama romanu zinove, nenuneigs, kad knygu skaitymas paplatina zmogaus akirati, patirti ir t.t.
As gi savo ruostu manau, kad neisilavine, neskaitantys zmones yra trumparegiai. Nes ju asmenine patirtis yra per menka vertinant kitu elgesi.
TAi sakot klasiku parasyti romai, ju asmenines biografijos, ne atspindi gyvenimo tikroves...
Na taip, klasikai kaip Tolstojus, Chehovas, Moljeras, Zolia ir t.t. rase muilo opoeru lygmens kurinius.
Manau kad diskusija su taip mananciu zmogumi NEIMANOMA. Nes tyos kurinius skaites zmogus tokiu veju nerasytu.
************************************************************
Neziuriu muilo operu, serialu, neskaitau meiles romanu. Pirmenybe teikiu klasikai t.y. klasikiniams kuriniams. Galimai, del to siuolaikiniai zmones nustoje skaityti rimta literatura, negeba jos analizuoti, perskaityti ne tik teksta, bet ir suvokti potekste-morala kuri kurinio autoriaus norejo pasakyti prasydamas veikala. Itariu tai itakoja ju gebejima nalaizuoti realia situacijas.
Zinoma, galima abejoti skaitymo butinumu. Bet tikiuosi gerbiama romanu zinove, nenuneigs, kad knygu skaitymas paplatina zmogaus akirati, patirti ir t.t.
As gi savo ruostu manau, kad neisilavine, neskaitantys zmones yra trumparegiai. Nes ju asmenine patirtis yra per menka vertinant kitu elgesi.
O kokia jusu reali patirtis su neistikimais zmonemis?
As is savo varpines maciau tokiu, kurie neistikimavo, bet neisiveldavo i romantinius santykius. Ir tuo paciu jie nekaltino zmonu del to, nezadejo amzinos meiles meiluzems. Suprato, kad patys renkasi eit i kaire ir ju tas pasirinkimas nera santykiu taisymas, o atvirksciai.
Kita dalis gi gyveno tose knygose aprasytose emocijose, kur ir myli zmona, ir vaikus, ir meiluze, bet zmona bloga, to, ano nepadaro, nesupranta jo vargso. Su meiluze irgi meiles seiles, jai aukso kalnai zadami. Meiluze ant zmonos pyksta uz ta vargso vyro kasdieni kankinima. Maciau toki vyra, kuris issisiskyre ir po skyrybu velgi tose paciose emocines kanciose, su nauja moterimi laimingu santykiu nesukure (po teisybei elgesi baisiai, bet nedetalizuosiu) ir kaip issireiske “is manes visa laime buvo atimta”. Ne jis pas pasirinko, o kazkas ateme.
Moralas. Zmones, kurie sugeba prisiimti atsakomybe uz savo elgesi supranta ka daro, gal ir kuri laika sunkiai tvarkosi su emocijomis, bet kitu zmoniu nekaltina. Nera uz ka man ju gailet. Ju poelgius irgi vertinu kaip seima griaunancius ir netinkamus. Nu nepadeda ta meiluze, problemu neissprendzia.
Kiti gi isivaizduoja per gyvenima plaukiantys kaip tie s**** pasroviui, mol zmona bloga, pasaulis ziaurus, sugriove viska jiems. Tokiems as irgi galvos neglostyciau. Nu nes nera uz ka.
Gyvenimas tikrai nera juodai baltas, negali teisti. Bet as neturiu tiek fantazijos, kad isivaizduociau situacija, kada meiluzio atsiradimas issprendzia problemas. Dar nemaciau taip. Visaip buna, zmones ne robotai, bet jeigu jau eini i kaire arbe esi ta kaire, tai labai ramiai atsisesk ir pasiziurek kur esi ir ka darai.
Dabar gi vadina greitai besiskirianti vyra visisku nieksu, kai gyvena su tuo, kuris skyresi zmonos prispirtas. Nu as suprantu, kad taip lengviau gi. Negali gi paimti ir pripazinti su kuo esi, tai bent pavarai ant to blogiecio, kuris greitai skyresi. Va ziurekit, maniskis dar geras, nes ans blogesnis.
Man atrodo gyvenimas butu lengvesnis, jei zmones turetu drasos ir ivardintu situacija tokia, kokia ji yra ir nekurtu iliuziju aplink.
Na taip, klasikai kaip Tolstojus, Chehovas, Moljeras, Zolia ir t.t. rase muilo opoeru lygmens kurinius.
Manau kad diskusija su taip mananciu zmogumi NEIMANOMA. Nes tyos kurinius skaites zmogus tokiu veju nerasytu.
************************************************************
Neziuriu muilo operu, serialu, neskaitau meiles romanu. Pirmenybe teikiu klasikai t.y. klasikiniams kuriniams. Galimai, del to siuolaikiniai zmones nustoje skaityti rimta literatura, negeba jos analizuoti, perskaityti ne tik teksta, bet ir suvokti potekste-morala kuri kurinio autoriaus norejo pasakyti prasydamas veikala. Itariu tai itakoja ju gebejima nalaizuoti realia situacijas.
Zinoma, galima abejoti skaitymo butinumu. Bet tikiuosi gerbiama romanu zinove, nenuneigs, kad knygu skaitymas paplatina zmogaus akirati, patirti ir t.t.
As gi savo ruostu manau, kad neisilavine, neskaitantys zmones yra trumparegiai. Nes ju asmenine patirtis yra per menka vertinant kitu elgesi.
o dieve, kaip jus viska priimat romanas nera biografija, romanuose buna viskas pagrazinta, perspausta, paprasciausiai netikra, ten sukuriami personazai, gal ir remiasi realiais prototipais, bet tai ne gyvenimas, remtis romanais , norint suprasti realu gyvenima yra siek tiek absurdiska, tai meno kuriniai, juos ir rase menininkai, kurie aplamai jautriau isjaucia viska, kaip tai susije su eilinia buitine neistikimybe? kai vyrui norisi sekso daug, o zmona gal ne tokia kokios norisi lovoje, arba norisi daug kitu jaunu kunu pvz, kai meiles pas zmogu nera sirdyje ir t.t. tokiu istoriju, kaip romanose gal ir buna vienetai, bet tai jau pas tokius pat menininkus
as pati labai megstu skaityti, skaitau nuo mazens, tiklsiau nuo 5m, didziuma bibliotekos knygu man idomiu perskaiciau, 5 joje klaseje skaiciau is dvyliktoku skyriaus ir veliau jau is miesto bibiiotekos, bet skiriu kuryba ir realu gyvenima.
Bet sitaip apie neskaitancius nemanau, nes esu sutikusi labai ismintingu senu zmoniu, kurie vos rasyti , skaityti sugeba ir tikrai romanu neskaite gyvenime .
Visos zinios yra mumyse ir ne is isores mes kakza gaunam i vidu, kad tobuletumem, o patys kai save labiau pazystam tobulejam. O knygu skaitymas - tai malonus dalykas , kuris aisku suteikia peno pamastymui, fantazijai...bet nedaro mus savaime kazkokiais geresniais, nei tuos kurie neskaito romanu
Papildyta:
</p><p>Dabar gi vadina greitai besiskirianti vyra visisku nieksu, kai gyvena su tuo, kuris skyresi zmonos prispirtas. Nu as suprantu, kad taip lengviau gi. Negali gi paimti ir pripazinti su kuo esi, tai bent pavarai ant to blogiecio, kuris greitai skyresi. Va ziurekit, maniskis dar geras, nes ans blogesnis.
</p><p>Man atrodo gyvenimas butu lengvesnis, jei zmones turetu drasos ir ivardintu situacija tokia, kokia ji yra ir nekurtu iliuziju aplink. </p><p></p><p></p>
pritariu
Dėlei kaikurių filosofių nerašyčiau, bet žinau, kad kaikuriom bus įdomu.
Praėjo 4 metai nuo mano pirmo karto "į kairę".
Esu oficialiai išsiskyrusi moteris. Dabar aš grįžtu namo ir akys nelaksto ieškodamos exvyro auto - yra ar nėra, geriau nebūtų.. Įeinu ir aš rami. Ir vaikai ramūs. Kas antrą svtg leidžia su tėčiu. Tiesą sakant matosi beveik kasdien. Tuo aš neabejojau, jis visada buvo puikus tėtis ir liks tokiu toliau. Nepaisant kad kaip pora mes buvom "beryšio" ir nei vienas nebuvom laimingas. Nors ji man prisiekinėjo meilę iki pat padėdamas parašą ant skyrybų dokumentų, bet, tikiu, iš įpratimo. Suras moterį su kuria bus laimingas.
Nežinau ar aš rasiu. Kol kas nei galvoju apie tai, nei ieškau. Džiaugiuosi ramybe.
Kai pradeda stogą rauti nuo sekso trūkumo - pasiskambinu ex meilužiui. Susitinkam kokį kartą per mėnesį. Seksas ir toliau su juo yra nuostabus ir aš neįsivaizduoju kad galėtų būti geriau. Jis, beje, irgi gyvena vienas.
Trumpai taip
skyretes ne tam kad pas meiluzi pabegt. skyretes, nes kazkas su ex santykiuose nesusikloste.
paskutiniuose puslapiuose daugiau buvo apie perbegima nuo vieno pas kita tikintis, kad dangaus vartais atsivers...
Ne.