O kaip tokius vyrus meiliai pavadinti??? Pasiūlykit 
Kodėl? 
Jei tik pasilinksminimai iš abiejų pusių, ko čia gailėt. Jei meilužė įsimyli, o vyras nė neketino savo gyvenimo keisti, tada liūdesys, tik štai taip būna ir paprastom porom, - gyvena daug metų, metai iš metų ir vyras pasako, kad nenori eiti toliau. Tai čia tas pats.
O šiaip man tai nieko negaila, kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis. Ypač negaila moterų, kurios jaučiasi pasaulio bambos, turi daugiau nei statistinės moterys (visomis prasmėmis), o su savo vyrais elgiasi kaip su skuduru. Vieną dieną ateina ta, su kuria jis atgyja ir įgyja pasitikėjimo savimi, energijos. Ir nuo to momento būna too late. Reikia vertinti tai, ką turi.
Ir visai nuoširdžiai sakau - meilužių man gaila....
Tema puse metu tyli..
Gal kas kokiu naujienu turi?Kaip gyvuojat?
Man viskas puikiai, jeigu kam įdomu, tiek čia tebuvau. Žiauriai esam laimingi, kita pusė irgi kitą turi, visiems beveik ramu, kartais dar pabanguoja, bet šiaip super. Iš vienos pusės viskas vystosi labai greitai gerai, iš kitos pusės dar yra daug visokių dalykų - vaikai, draugai, tėvai ir kita, apie kai kuriuos dalykus nė nepagalvojau, kai lipau į tą balą.
Kai atsisuku atgal, nebekartočiau Manau, kad geriau jau prastesnis tas vyras, kažkaip tikiu, kad jis nėra vienintelis šiame pasaulyje, kuris man taip tinka. Labai jau daug skausmo, nervų. Bet kaip bebūtų keista (nesuvokiu KAIP), aš iškentėjau ir gavau gyvenimo prizą Turiu savybę neužsižaisti skauduliuose, tai kažkaip labai gerai viskas einasi, kartais net stebiuosi, keista, sunku patikėt, kad VISKAS
Manau, kad geriau jau prastesnis tas vyras, kažkaip tikiu, kad jis nėra vienintelis šiame pasaulyje, kuris man taip tinka. Labai jau daug skausmo, nervų. Bet kaip bebūtų keista (nesuvokiu KAIP), aš iškentėjau ir gavau gyvenimo prizą Turiu savybę neužsižaisti skauduliuose, tai kažkaip labai gerai viskas einasi, kartais net stebiuosi, keista, sunku patikėt, kad VISKAS </p>
2,5 metų. Šalia didelės laimės ir stipraus tarpusavio ryšio (niekada nebuvo jokių abejonių, net neverta detalizuot to santykio, nes kas nepatyrė, nesupras, kas patyrė, tam aiškint nereikia), tai va, šalia viso to gėrio visada ėjo ir kitokie jausmai. Kokie metai buvo nežinia, klaustukai, šokas kas čia vyksta, po to viskas pradėjo tarsi savaime spręstis, koks pusmetis daug daug streso ir visokių nuotykių, dideli pasikeitimai, po to nurimo po truputėlį viskas, o dabar koks pusmetis ramybė ir ėjimas pirmyn jau visiškai kartu. Yra šiokių tokių niuansų dėl minėtų priežasčių, bet turbūt visada kažkas bus, svarbiausia kaip mes tarpusavy bendraujam ir jaučiamės.
Skaitau apie tavo pabaigą ir labai labai suprantu. Gaila aišku, jeigu tie nervai be reikalo. Ir aš taip kalbėčiau, nes matai kaip kalbu "daugiau niekada" net ir su laiminga pabaiga. Šakės kiek nervų, visko. Net sunku patikėt kiek išgyventa. Ne mano nervams
Dabar kas nors prisikabins prie "daugiau niekada" Turėjau omeny, kad nebenorėčiau to pakartoti, jei kas sugražintų atgal.
Turėjau omeny, kad nebenorėčiau to pakartoti, jei kas sugražintų atgal. </p>Taviškis ryžosi ir padarė pats pokyčius savo gyvenime.
Maniškis laukė "tinkamo momento".Nemokėjo apgint savo meilės. O gal niekad ir nemylėjo taip kaip reikėjo.
Nee. Gėdingas faktas, bet žinok nebuvo taip Nelabai galiu atskleisti detalių. Ilgą laiką viskas buvo labai jau įtempta (tarp jų, aš tiesiog laukiau, nusprendusi iki kada lauksiu. Mane jau buvo pradėjusi imti apatija viskam, pradėjau nebepakęsti visko, ką jis puikiai žinojo ir todėl viskas dar labiau darėsi sudėtinga. Net bandžiau inicijuoti mudviejų skyrybas, bet žinoma tai buvo kvaila mintis mūsų atveju).
O viskas išsisprendė, kai jo ex sužibėjo labai stipriais ultimatumais ir negavusi ko nori, nusprendė už jį. Tada ji atsiskleidė ir mes pamatėme tokių vaizdų... Dar kartais pabanguoja, nors jau gyvena su kitu (labai greitai apsigyveno, aišku, kad manasis truputį stresavo dėl to, o aš iš paskos )
Žinoma būčiau norėjus, kad jis būtų turėjęs jėgų tai išspręsti PATS, bet nuo to pats faktas nesikeičia, mes kartu. Tą gėdingą reikalą, pamiršau ir kažkaip apie tai negalvoju Kita vertus niekas nežino, gal jis būtų sprendimą PATS padaręs už savaitės. O gal būtų dar pusę metų laukęs. O gal niekada. Niekas nežino, kam apie tai galvot.
O dėl tavęs, nežinau, gal ir mylėjo. Jauti gi šituos dalykus. Gal ir tebemyli. Aš nežinau kaip pas jus buvo. Tačiau vyrai labai labai silpni kas liečia šeimą, santykius, namus, vaikus. Moterys kai tankai gali nusprendusios viską užlyginti. O tie laukia tinkamo momento. Na, man pasisekė, bet nuo to vyras netapo prastesnis
